Reikšmingiausios trisdešimtmečio asmenybės: Vytautas Landsbergis, Valdas Adamkus ir Algirdas Brazauskas
Kovo 11-ąją, Lietuvai minint nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, „Delfi“ skelbia 30-mečio asmenybes. Pačiame reitingo viršuje – trys labai skirtingos asmenybės: Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, prezidentai Valdas Adamkus ir Algirdas Brazauskas.
Reikšmingiausia 30-mečio asmenybe apklaustųjų išrinktas V. Landsbergis „Delfi“ sakė esąs truputį nustebęs, kad jo neužmiršta, ir „patenkintas mąstančia visuomene, kuri yra visai atspari pykčio sėklai, tiek metų mėtomai į mano pusę“.
Paklaustas, kokį darbą jis pats išskirtų kaip reikšmingiausią Lietuvai per šį trisdešimtmečio laikotarpį, politikas atsakė, jog visada buvo „nusiteikęs, kad reikia dirbti žmonėms, Lietuvai, visuomenei, tautai“.
„Tada gyvenimas turi prasmę. Aš nemanau, kad reikėtų išskirti kokį nors vieną įvykį. Galima sakyti, kad gyvenimas yra įvykis, ir dar šiek tiek tęsiasi mano įvykis“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Ateities politikų kartoms, kurios ir toliau kurs nepriklausomą Lietuvą, profesorius palinkėtų, kad „jie galvotų apie Lietuvos, kaip valstybės ir visuomenės, kūrybą, statybą, tobulinimą, ugdymą, o ne tik apie savo vaidmenis ir savo kokius nors laimėjimus“.
„Iš tokio požiūrio gimsta tuščios, kartais pražūtingos varžybos. Man tai nepatikdavo, aš stengdavausi nedalyvauti asmeninėse varžybose, nebent vienu metu reikėjo ginti mano tėvą“, – sakė V. Landsbergis.
Linkėjo pakelti politinę kultūrą į europinį lygį
Kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus, išgirdęs apie rezultatus, pirmiausia pasidžiaugė V. Landsbergio įvertinimu.
„Man įdomu ir malonu girdėti apie pasirinkimą. Aš galvoju, kad jis yra labai teisingas, kalbant apie pirmąją vietą. Kad ir kaip ten būtų, ponas Landsbergis įvertintas tikrai tinkamai istorijos kontekste. Kitaip ir negali būti, nes jis buvo Sąjūdžio dvasia. Tikrai sveikinu pono Landsbergio pripažinimą ir džiaugiuosi juo“, – „Delfi“ sakė V. Adamkus.
Buvęs šalies vadovas kartu padėkojo žmonėms už tai, kad jie jį prisiminė, taip pat – ir darbo momentus, kurie jį atvedė į tokią aukštą poziciją.
„Kalbant apie trisdešimtmečio išskirtinį arba išskirtinius įvykius, tai jų per tiek metų buvo daug, tikrai neišskirčiau vieno“, – sakė V. Adamkus.
Ateities politikų kartoms kadenciją baigęs prezidentas linkėjo, kad jie greičiau pasiektų mūsų bendrai priimtos politinės kultūros lygį.
Simbolizuoja tris skirtingus pasaulius
Lietuvos istorijos instituto direktorius, istorikas Alvydas Nikžentaitis pripažino, kad jam tie trys reikšmingiausiomis trisdešimtmečio asmenybėmis išrinkti žmonės simbolizuoja tris labai skirtingus pasaulius. Chronologine tvarka apžvelgdamas kiekvieno jų indėlį, istorikas pažymėjo, kad A. Brazauskas yra stabilizatorius, bet kartu – ir komunistinės epochos atstovas; jis (arba jo aplinkos žmonės) galbūt ir netiesiogiai, ne visada pats norėdamas, prisidėjo prie to, kad kai kurios reformos vykdavo skirtingais pagreičiais.
„Jos prasidėdavo, bet taip ir nesibaigdavo, ir dėl šitos epochos žmogaus turime daug ne visai užbaigtų valstybės reformų. Kartu šitas žmogus yra labai daug prisidėjęs, kad, ypač transformacijos periodu, būtų mažiau revoliucijos, o būtų daugiau stabilumo. Jo negalima vertinti vienareikšmiškai – neigiamai arba teigiamai“, – „Delfi“ sakė A. Nikžentaitis.
Pasak istoriko, V. Landsbergis pirmiausia atstovauja lietuvių revoliucionierių kartai.
„Jis yra lietuvių revoliucionierių kartos simbolis, puikiai jautęsis tokiose situacijose, kai reikėjo keisti senąją tvarką, ir labai sunkiai įsivaizdavo, kaip galėtų funkcionuoti valstybė santykinės ramybės sąlygomis“, – teigė A. Nikžentaitis.
Pasak istoriko, prezidentui V. Adamkui turėtume būti dėkingi už tai, kad jis atnešė į Lietuvą vakarietišką kultūrą ir visiškai kitokį kultūros supratimą.
„Šitų trijų prezidentų dėka mes turėjome tris labai skirtingus istorijos laikotarpius, bet jie visi buvo labai svarbūs ir kažkuria prasme visi mus praturtino“, – sakė A. Nikžentaitis.
Ragina nesipykti dėl pažiūrų
Priklausomai nuo politinių pažiūrų, Lietuvoje dar pasitaiko ginčų tema, kam iš tikrųjų turime būti dėkingi už nepriklausomą Lietuvą.
„Šiuo atveju mums reikėtų ne pykti, o suprasti, kad turime įvairovę. Žvelgiant į mūsų situaciją iš trisdešimties metų perspektyvos, galime pasakyti, kad nė vienas jų nepadarė nepataisomos žalos. Nemaža dalimi ir šitų trijų asmenybių dėka gyvename taip, kaip niekados lietuviai negyveno“, – sakė A. Nikžentaitis.
Pasak istoriko, dar anksti būtų vertinti tai, kokios minties tąsai atstovauja dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda.
„Sunku kalbėti apie naują prezidentą, jis dar net nebaigė pirmų metų, yra atėjęs iš sferos, kuri nieko bendro su valstybės valdymu neturi. Dabartinio prezidento vertinimus pasilikčiau ateičiai, nes, mano galva, iki šiol daug kam būtų sunku pasakyti, kokiai srovei jis atstovauja“, – sakė A. Nikžentaitis.
Apklausos rezultatai paneigė gajų mitą
Kaip pažymėjo apklausą vykdžiusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, apklausos duomenys paneigė gajų mitą, kad lietuviai turi trumpą istorinę atmintį.
„Šita apklausa to nepatvirtina, ji kaip tik parodo, kad lietuviai turi gerą istorinę atmintį ir prisimena tuos žmones, kurie valstybei atnešė didžiausią reikšmę. Jie neužmiršo a. a. filosofų Leonido Donskio, Romualdo Ozolo, politiko, ekonomisto Antano Terlecko. Jų reikšmė žmonių akyse labai didelė, jie patenka į dvidešimtuką. Prisimenami ir kard. Vincentas Sladkevičius, diplomatas Stasys Lozoraitis“, – atkreipė dėmesį G. Sarafinas.
Jį pradžiugino tai, kad apklaustieji savo balsus atidavė ne tik už reikšmingas pareigas užėmusius asmenis.
Dėl pirmų vietų virė įnirtinga kova
Naujienų portalo „Delfi“ užsakymu žurnalas „Reitingai“ išsiuntė daugiau nei 1000 anketų politikams, valstybės tarnautojams, verslininkams, žurnalistams ir paprašė iš 300 asmenybių sąrašo išrinkti trisdešimt reikšmingiausių 1990–2020 m. asmenybių, kurios turėjo didžiausios teigiamos įtakos Lietuvos pažangai ir raidai per pastaruosius 30 metų. Apklaustieji, neradę kokios nors asmenybės, turėjo galimybę patys įrašyti norimą pavardę į laukelį „kita“. Iš viso buvo įrašytos 56 papildomos asmenybės.
V. Landsbergį anketose paminėjo 412 apklaustųjų. 403 apklaustieji minėjo prezidentą V. Adamkų, 379 – amžiną atilsį prezidentą Algirdą Brazauską, 363 – prezidentę Dalią Grybauskaitę, 310 – krepšininką Arvydą Sabonį.
„Netikėta tai, kad kova tarp pirmų dviejų vietų buvo labai atkakli. V. Landsbergis, vykdant apklausą, vis keitėsi vietomis su V. Adamkumi. Kokius tris kartus į pirmą vietą buvo pakilęs V. Adamkus, o paskui V. Landsbergis jį aplenkė“, – pasakojo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Pasak jo, lygiai taip pat reitingų eilutėje vyko kova tarp trečios ir ketvirtos vietos, kur a. a. A. Brazauską aplenkdavo D. Grybauskaitė, ir atvirkščiai.
„Būtų paranormalu aiškinti, kad V. Landsbergio reikšmė per šį trisdešimtmetį buvo menka, bet iš apklausos supratau, kad jis turi daug priešų. Ir vien dėl to žmonės neprisiversdavo atiduoti balso už vieną reikšmingiausių net ne trisdešimtmečio, o, sakyčiau, šimtmečio asmenybių“, – sakė G. Sarafinas.
Reikšmingi asmenys – ne tik politikos srityje
Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus, svarbiausia – nemanyti, kad reikšmingos asmenybės gali būti tik politikos srityje.
„Reikšmingi gali būti ir kitų profesijų atstovai. Pažiūrėkite – ir kard. V. Sladkevičius, ir Tėvas Stanislovas prisidėjo prie valstybės kūrimo, raidos ir padarė milžinišką teigiamą įtaką“, – sakė G. Sarafinas.
Pirmajame dešimtuko sąraše apklaustieji taip pat išskyrė filosofą L. Donskį, poetą Justiną Marcinkevičių, dainininką Vytautą Kernagį, europarlamentarą, konservatorių Andrių Kubilių, dainininką Andrių Mamontovą.
Antrajame dešimtuko sąraše – filosofas, politikas R. Ozolas, verslininkas Bronislovas Lubys, ilgametis Seimo pirmininkas, socialdemokratas Česlovas Juršėnas, dainininkas, architektas Algirdas Kaušpėdas, režisierius Eimuntas Nekrošius. Čia – ir ekonomistas, politikas A. Terleckas, Tėvas Stanislovas, kard. Audrys Juozas Bačkis, režisierius Oskaras Koršunovas, filmų kūrėjas Jonas Mekas ir S. Lozoraitis, surinkę po tiek pat balsų.
Trečiajame dešimtuko sąraše yra poetas Bernardas Brazdžionis, arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, kard. Vincentas Sladkevičius, operos dainininkai Asmik Grigorian ir Virgilijus Noreika, plaukikė Rūta Meilutytė, istorikas Alfredas Bumblauskas, prezidentas Gitanas Nausėda. Šiame dešimtuko sąraše rasime ir žurnalistą Algimantą Čekuolį, dainininką Marijoną Mikutavičių, Sausio 13-ąją žuvusią Loretą Asanavičiūtę.
Apklausė žmonės ne tik Vilniuje
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius paaiškino, kad vykdant apklausą buvo išsiųsta daugiau negu tūkstantis anketų.
„Kaip įprasta (kaip ir įtakingiausiųjų apklausos atveju), buvo atrinkta politikų grupė, į kurią įtraukti visi ministrai, premjerai, buvę premjerai, Seimo nariai, Prezidentūros, Vyriausybės kanceliarijos atstovai. Taip pat buvo apklausiami tarnautojai, ministerijų kancleriai, departamentų vadovai, savivaldybių administracijų vadovai, inspekcijų, teismų, prokuratūrų vadovai ir atstovai. Buvo apklausta daug verslininkų, žiniasklaidos atstovų, vadovų“, – pasakojo G. Sarafinas.
Pasak jo, buvo stengiamasi pasiekti respondentus ne tik Vilniuje, bet ir Kelmėje, Rokiškyje, Biržuose, kituose Lietuvos miestuose.
„Jie visi gavo 300 asmenybių sąrašą, kuriame turėjo išskirti po 30, jų nuomone, didžiausią teigiamą įtaką per pastaruosius trisdešimt metų valstybės raidai turėjusių asmenybių“, – sakė G. Sarafinas.
Pasak tyrimą vykdžiusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus, dauguma stengėsi laikytis nurodymų, kai kurie išskyrė mažiau – 20 arba 25 asmenybes.
„Jie sakydavo: „Atsiprašau, bet man čia buvo per daug visko.“ Kai kurie į užduotį pasižiūrėjo labai giliai, dirbo visą dieną. Gavome daug laiškų – buvo ir pasipiktinimo, ir minčių, kad „čia yra geras projektas“. Vienas ekspremjeras sakė, kad „dirbau tris valandas, išskyriau 90 asmenybių“, o reikėjo tik trisdešimt, jam buvo sunku atrinkti“, – sakė G. Sarafinas.
