Atgal
KOKIŲ PAREIGŲ NATO NIEKADA NEIS JAV ATSTOVAS?
Kas priima sprendimus?
1949 m. rugpjūtį įsigaliojus Šiaurės Atlanto sutarčiai, pradėjo veikti ir NATO – šia sutartimi įkurta tarptautinė organizacija. Kiekviena tarptautinė organizacija turi jos steigimo dokumentuose numatytą struktūrą (pvz., Jungtinių Tautų organizacijos svarbiausios institucijos – Generalinė Asamblėja ir Saugumo Taryba, Europos Tarybos – Parlamentinė Asamblėja ir Ministrų Komitetas ir pan.). Vis tik, atidžiai skaitydami Šiaurės Atlanto sutartį, rasime paminėtą tik vieną instituciją – Šiaurės Atlanto Tarybą, kurioje renkasi ir sprendimus priima Aljanso atstovai. Svarbiausius sprendimus priima Taryboje susirinkę ministrai (Krašto apsaugos/gynybos arba Užsienio reikalų – priklausomai nuo to, ar klausimas labiau karinio, ar civilinio pobūdžio). Tuo tarpu kasdien Taryboje diskutuoja valstybių nuolatiniai atstovai (Ambasadoriai) prie NATO. Todėl Taryboje dažniausiai galima sutikti Ambasadorius, o ministrus – tik retkarčiais. NATO remiasi visų valstybių lygybės principu ir atsižvelgia į jų visų interesus vienodai – tiek JAV, tiek, pvz., Islandijos. Tai reiškia, jog Aljanso struktūrose nėra balsuojama – tariamasi ir diskutuojama tol, kol randamas visiems priimtinas sprendimas.
Aukščiausia karinė institucija Aljanse yra Karinis komitetas, kuriame dalyvauja NATO valstybių kariuomenių vadai arba valstybių kariniai atstovai. Karinis komitetas teikia rekomendacijas NATO Strateginiams vadams.
Aukščiausias civilinis pareigūnas
Daugelis yra girdėjęs ir apie NATO Generalinio Sekretoriaus – aukščiausio civilinio NATO atstovo – pareigybę. Tačiau ši pareigybė buvo įsteigta tik 1952 metais, o į ją niekada neskiriamas JAV atstovas (nes JAV atstovas visada eina aukščiausio karinio vadovo pareigas). Šiuo metu NATO Generalinio Sekretoriaus pareigas eina norvegas Jensas Stoltenbergas, o iki jo jas yra ėję Danijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Belgijos, Vokietijos, Italijos atstovai. Didžiausių NATO reformų laikais – kuomet griuvo Berlyno siena ir prasidėjo Aljanso bendradarbiavimas su buvusiomis priešininkėmis Rytuose – NATO Generaliniu Sekretoriumi buvo M. Worneris, iki šiol likęsne tik vieninteliu vokiečiu ėjusiu šias pareigas, bet ir vieninteliu Generaliniu Sekretoriumi, mirusiu jas einant.
NATO, bet ne NATO
Dar viena dažnai girdima su Aljanso veikla susijusi struktūra – NATO Parlamentinė Asamblėja – iš tiesų oficialiai net nėra NATO dalis. Tai yra savarankiška tarpvyriausybinė organizacija, sutelkianti NATO priklausančių valstybių parlamentų atstovus, svarstanti įvairius Aljanso transformacijos ir transatlantinio bendradarbiavimo klausimus ir glaudžiai bendradarbiaujanti su pačia NATO. Delegacijų dydžiai Asamblėjoje priklauso nuo valstybės dydžio (didžiausia, 36 narių delegacija yra iš JAV, mažiausios, 3 atstovų – iš už Lietuvą šiek tiek mažesnių Estijos ir Islandijos). NATO Parlamentinei Asamblėjai vadovauja prezidentas. Įdomu, jog antrą kartą iš eilės NATO PA Prezidente išrenkama moteris – po 2018 metais pareigas ėjusios Rasos Juknevičienės, dabar Asamblėjai vadovauja britė Madeleine Moon.
NATO dalimi oficialiai nėra ir taip vadinami NATO kompetencijos centrai – atskirose NATO valstybėse įsteigiamos savarankiškos organizacijos, oficialiai pripažįstamos (akredituojamos) Aljanso ir atliekančios tyrimus, analizes bei prisidedančios prie NATO kompetencijų ir doktrinų tam tikrose srityse vystymo. Centruose vystomos tos kompetencijos, kuriose stiprios ir jų steigimo valstybės, todėl, pvz., Lietuvoje veikia Energetinio saugumo, Norvegijoje – Operacijų šaltu oru kompetencijos centrai. Iš viso 19 NATO valstybių veikia 25 kompetencijos centrai.
Dabar apie NATO žinote daugiau! Registruokitės dalyvauti NATO egzamine, kuris vyks jau kovo 29 dieną ir laimėkite kelionę į NATO būstinę Briuselyje. Visa informacija apie egzaminą www.nato70.lt.
1949 m. rugpjūtį įsigaliojus Šiaurės Atlanto sutarčiai, pradėjo veikti ir NATO – šia sutartimi įkurta tarptautinė organizacija. Kiekviena tarptautinė organizacija turi jos steigimo dokumentuose numatytą struktūrą (pvz., Jungtinių Tautų organizacijos svarbiausios institucijos – Generalinė Asamblėja ir Saugumo Taryba, Europos Tarybos – Parlamentinė Asamblėja ir Ministrų Komitetas ir pan.). Vis tik, atidžiai skaitydami Šiaurės Atlanto sutartį, rasime paminėtą tik vieną instituciją – Šiaurės Atlanto Tarybą, kurioje renkasi ir sprendimus priima Aljanso atstovai. Svarbiausius sprendimus priima Taryboje susirinkę ministrai (Krašto apsaugos/gynybos arba Užsienio reikalų – priklausomai nuo to, ar klausimas labiau karinio, ar civilinio pobūdžio). Tuo tarpu kasdien Taryboje diskutuoja valstybių nuolatiniai atstovai (Ambasadoriai) prie NATO. Todėl Taryboje dažniausiai galima sutikti Ambasadorius, o ministrus – tik retkarčiais. NATO remiasi visų valstybių lygybės principu ir atsižvelgia į jų visų interesus vienodai – tiek JAV, tiek, pvz., Islandijos. Tai reiškia, jog Aljanso struktūrose nėra balsuojama – tariamasi ir diskutuojama tol, kol randamas visiems priimtinas sprendimas.
Aukščiausia karinė institucija Aljanse yra Karinis komitetas, kuriame dalyvauja NATO valstybių kariuomenių vadai arba valstybių kariniai atstovai. Karinis komitetas teikia rekomendacijas NATO Strateginiams vadams.
Aukščiausias civilinis pareigūnas
Daugelis yra girdėjęs ir apie NATO Generalinio Sekretoriaus – aukščiausio civilinio NATO atstovo – pareigybę. Tačiau ši pareigybė buvo įsteigta tik 1952 metais, o į ją niekada neskiriamas JAV atstovas (nes JAV atstovas visada eina aukščiausio karinio vadovo pareigas). Šiuo metu NATO Generalinio Sekretoriaus pareigas eina norvegas Jensas Stoltenbergas, o iki jo jas yra ėję Danijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Belgijos, Vokietijos, Italijos atstovai. Didžiausių NATO reformų laikais – kuomet griuvo Berlyno siena ir prasidėjo Aljanso bendradarbiavimas su buvusiomis priešininkėmis Rytuose – NATO Generaliniu Sekretoriumi buvo M. Worneris, iki šiol likęsne tik vieninteliu vokiečiu ėjusiu šias pareigas, bet ir vieninteliu Generaliniu Sekretoriumi, mirusiu jas einant.
NATO, bet ne NATO
Dar viena dažnai girdima su Aljanso veikla susijusi struktūra – NATO Parlamentinė Asamblėja – iš tiesų oficialiai net nėra NATO dalis. Tai yra savarankiška tarpvyriausybinė organizacija, sutelkianti NATO priklausančių valstybių parlamentų atstovus, svarstanti įvairius Aljanso transformacijos ir transatlantinio bendradarbiavimo klausimus ir glaudžiai bendradarbiaujanti su pačia NATO. Delegacijų dydžiai Asamblėjoje priklauso nuo valstybės dydžio (didžiausia, 36 narių delegacija yra iš JAV, mažiausios, 3 atstovų – iš už Lietuvą šiek tiek mažesnių Estijos ir Islandijos). NATO Parlamentinei Asamblėjai vadovauja prezidentas. Įdomu, jog antrą kartą iš eilės NATO PA Prezidente išrenkama moteris – po 2018 metais pareigas ėjusios Rasos Juknevičienės, dabar Asamblėjai vadovauja britė Madeleine Moon.
NATO dalimi oficialiai nėra ir taip vadinami NATO kompetencijos centrai – atskirose NATO valstybėse įsteigiamos savarankiškos organizacijos, oficialiai pripažįstamos (akredituojamos) Aljanso ir atliekančios tyrimus, analizes bei prisidedančios prie NATO kompetencijų ir doktrinų tam tikrose srityse vystymo. Centruose vystomos tos kompetencijos, kuriose stiprios ir jų steigimo valstybės, todėl, pvz., Lietuvoje veikia Energetinio saugumo, Norvegijoje – Operacijų šaltu oru kompetencijos centrai. Iš viso 19 NATO valstybių veikia 25 kompetencijos centrai.
Dabar apie NATO žinote daugiau! Registruokitės dalyvauti NATO egzamine, kuris vyks jau kovo 29 dieną ir laimėkite kelionę į NATO būstinę Briuselyje. Visa informacija apie egzaminą www.nato70.lt.
Atgal
SKAITINIAI
Pirmą kartą rengiamas NATO egzaminas kviečia pasitikrinti žinias ir aplankyti NATO būstinę Briuselyje
Ką viskis ir fokstrotas turi bendro su NATO?
NATO PRADŽIA: UŽKIRSTI KELIĄ KOMUNIZMO IR NACIZMO ŠMĖKLOMS
KAS PAGREITINO JAV ĮSITRAUKIMĄ Į NATO?
VISA TIESA APIE NATO SUTARTIES 5 STRAIPSNĮ
KOKIŲ PAREIGŲ NATO NIEKADA NEIS JAV ATSTOVAS?
AR EUROPOS SĄJUNGA GALI PAKEISTI NATO?
KAS PIRMASIS PIKTINOSI NEPAKANKAMU GYNYBOS FINANSAVIMU EUROPOJE? (TAI NEBUVO D. TRUMPAS)
NATO NAUJAME TŪKSTANTMETYJE
4 SVARBIAUSI NATO DOKUMENTAI XX AMŽIUJE