Atgal
NATO NAUJAME TŪKSTANTMETYJE
Ne tik karinis saugumas
Šeštoji NATO Strateginė koncepcija (1999 m.) išplėtė saugumo sąvoką, neapsiribojant vien karine jo dimensija, tačiau pripažįstant ir politinių, socialinių, ekonominių, aplinkos faktorių svarbą. Identifikuotos ir naujos grėsmės: terorizmas, etniniai konfliktai, žmogaus teisių pažeidimai, politinis nestabilumas, ekonominis trapumas, branduolinio, cheminio, biologinio ginklo plėtra.
Iškart po 2001 m. rugsėjo 11 d. atakų įvykdytos kelios esminės pertvarkos, kad karinės struktūros ir pajėgumai būtų pakankami užduotims vykdyti naujoje aplinkoje (pvz., NATO vadovaujama operacija Afganistane ISAF, kuriai leidimą suteikė JT ir kuri išsiplėtė nuo vienos divizijos operacijos pradžioje iki daugiau nei 100 tūkst. karių po dešimtmečio).
Pasirengę reaguoti
Naujausioji, septintoji, Strateginė NATO koncepcija buvo priimta 2010 m. Joje kaip svarbiausios veiklos kryptys įvardijami kolektyvinė gynyba ir atgrasymas, krizių valdymas, plačiai įsitraukiant į visas krizių stadijas (jų išvengiant, valdant, stabilizuojant pokrizines situacijas ir užtikrinant atkūrimą po krizės). Taip pat - bendradarbiavimas su ne NATO šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, užtikrinant saugumą per politinį bendradarbiavimą, nusiginklavimą, kitokio pobūdžio bendrą veiklą. Įgyvendinant šią koncepciją siekiama gerinti veikimo metodus ir užtikrinti, kad finansavimas gynybai būtų kuo efektyvesnis.
Įgyvendinant šią strategiją, įvykdyta nemažai pokyčių NATO struktūrose: sumažintas vadaviečių skaičius (lyginant su Šaltojo karo metais – beveik 5 kartus), įkurti nauji padaliniai. Pavyzdžiui, 2014 įkurtos ypač greito reagavimo pajėgos (papildžiusios 2003 įsteigtas NATO greitojo reagavimo pajėgas, kurioms priklauso ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas), kurios gali būti aktyvuotos viso labo per dvi paras. 2016 metais NATO pripažino, jog naujausiais laikais kariniai veiksmai gali vykti ne tik sausumoje, ore ar vandenyje, tačiau ir kibernetinėje erdvėje, o 2017 metais priimti sprendimai leis dar efektyviau reaguoti į kylančius pavojus: komunikuoti Atlanto vandenyne, greičiau perkelti sausumos pajėgas iš vienos NATO valstybės į kitą, sustiprinti logistinius pajėgumus Europoje, kovoti su grėsmėmis kibernetinėje erdvėje.
Pertvarkytos NATO galimybės atsiskleidžia ir praktikoje. Nuo 2011 metų NATO vadovavo ir 3 naujoms tarptautinėms operacijoms. Didžiausioje jų, operacijoje „Vieningas gynėjas“ (Unified Protector), vykdytoje įgyvendinant JT Saugumo Tarybos mandatą, prie Libijos krantų 2011 metais kartu dalyvavo jūrų ir oro pajėgos (daugiau nei 260 orlaivių ir apie 20 laivų iš 17 NATO ir dviejų Aljansui nepriklausančių šalių).
Dar viena naujosios NATO veiklos kryptis – kuriama priešraketinės gynybos sistema (AEGIS), padėsianti efektyviau gintis nuo artimojo ir vidutinio nuotolio raketų, kurios antžeminės ginkluotės dalys dislokuotos Rumunijoje (tokias planuojama dislokuoti ir Lenkijoje).
Šeštoji NATO Strateginė koncepcija (1999 m.) išplėtė saugumo sąvoką, neapsiribojant vien karine jo dimensija, tačiau pripažįstant ir politinių, socialinių, ekonominių, aplinkos faktorių svarbą. Identifikuotos ir naujos grėsmės: terorizmas, etniniai konfliktai, žmogaus teisių pažeidimai, politinis nestabilumas, ekonominis trapumas, branduolinio, cheminio, biologinio ginklo plėtra.
Iškart po 2001 m. rugsėjo 11 d. atakų įvykdytos kelios esminės pertvarkos, kad karinės struktūros ir pajėgumai būtų pakankami užduotims vykdyti naujoje aplinkoje (pvz., NATO vadovaujama operacija Afganistane ISAF, kuriai leidimą suteikė JT ir kuri išsiplėtė nuo vienos divizijos operacijos pradžioje iki daugiau nei 100 tūkst. karių po dešimtmečio).
Pasirengę reaguoti
Naujausioji, septintoji, Strateginė NATO koncepcija buvo priimta 2010 m. Joje kaip svarbiausios veiklos kryptys įvardijami kolektyvinė gynyba ir atgrasymas, krizių valdymas, plačiai įsitraukiant į visas krizių stadijas (jų išvengiant, valdant, stabilizuojant pokrizines situacijas ir užtikrinant atkūrimą po krizės). Taip pat - bendradarbiavimas su ne NATO šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, užtikrinant saugumą per politinį bendradarbiavimą, nusiginklavimą, kitokio pobūdžio bendrą veiklą. Įgyvendinant šią koncepciją siekiama gerinti veikimo metodus ir užtikrinti, kad finansavimas gynybai būtų kuo efektyvesnis.
Įgyvendinant šią strategiją, įvykdyta nemažai pokyčių NATO struktūrose: sumažintas vadaviečių skaičius (lyginant su Šaltojo karo metais – beveik 5 kartus), įkurti nauji padaliniai. Pavyzdžiui, 2014 įkurtos ypač greito reagavimo pajėgos (papildžiusios 2003 įsteigtas NATO greitojo reagavimo pajėgas, kurioms priklauso ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas), kurios gali būti aktyvuotos viso labo per dvi paras. 2016 metais NATO pripažino, jog naujausiais laikais kariniai veiksmai gali vykti ne tik sausumoje, ore ar vandenyje, tačiau ir kibernetinėje erdvėje, o 2017 metais priimti sprendimai leis dar efektyviau reaguoti į kylančius pavojus: komunikuoti Atlanto vandenyne, greičiau perkelti sausumos pajėgas iš vienos NATO valstybės į kitą, sustiprinti logistinius pajėgumus Europoje, kovoti su grėsmėmis kibernetinėje erdvėje.
Pertvarkytos NATO galimybės atsiskleidžia ir praktikoje. Nuo 2011 metų NATO vadovavo ir 3 naujoms tarptautinėms operacijoms. Didžiausioje jų, operacijoje „Vieningas gynėjas“ (Unified Protector), vykdytoje įgyvendinant JT Saugumo Tarybos mandatą, prie Libijos krantų 2011 metais kartu dalyvavo jūrų ir oro pajėgos (daugiau nei 260 orlaivių ir apie 20 laivų iš 17 NATO ir dviejų Aljansui nepriklausančių šalių).
Dar viena naujosios NATO veiklos kryptis – kuriama priešraketinės gynybos sistema (AEGIS), padėsianti efektyviau gintis nuo artimojo ir vidutinio nuotolio raketų, kurios antžeminės ginkluotės dalys dislokuotos Rumunijoje (tokias planuojama dislokuoti ir Lenkijoje).
Atgal
SKAITINIAI
Pirmą kartą rengiamas NATO egzaminas kviečia pasitikrinti žinias ir aplankyti NATO būstinę Briuselyje
Ką viskis ir fokstrotas turi bendro su NATO?
NATO PRADŽIA: UŽKIRSTI KELIĄ KOMUNIZMO IR NACIZMO ŠMĖKLOMS
KAS PAGREITINO JAV ĮSITRAUKIMĄ Į NATO?
VISA TIESA APIE NATO SUTARTIES 5 STRAIPSNĮ
KOKIŲ PAREIGŲ NATO NIEKADA NEIS JAV ATSTOVAS?
AR EUROPOS SĄJUNGA GALI PAKEISTI NATO?
KAS PIRMASIS PIKTINOSI NEPAKANKAMU GYNYBOS FINANSAVIMU EUROPOJE? (TAI NEBUVO D. TRUMPAS)
NATO NAUJAME TŪKSTANTMETYJE
4 SVARBIAUSI NATO DOKUMENTAI XX AMŽIUJE
