Mes visi kartu kuriame saugią Lietuvą. Tačiau saugumas neatsiranda savaime. Žinokime, kalbėkime ir darykime - tik tuomet galėsime būti užtikrinti, kad keliaujame ten, kur yra SAUGU.
Mes visi kartu kuriame saugią Lietuvą. Tačiau saugumas neatsiranda savaime. Žinokime, kalbėkime ir darykime - tik tuomet galėsime būti užtikrinti, kad keliaujame ten, kur yra SAUGU.
„Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ metu įgyvendina inovaciją žiniasklaidoje: su saugumu susijusias temas, norint atskleisti platesnį jų kontekstą, komentuoja profesionalūs ekspertai.
Rusija turi iššūkių ir yra įstrigusi Ukrainoje, patiria didelių nuostolių ten, o mūsų pačių susikuriamos spekuliacijos apie „Zapad“ pratybas yra grėsmė, kurią didžiąja dalimi mes patys susikuriame, ir turime nuolatos ko bijoti ir dėl ko nerimauti.
Kitas svarbus aspektas – bendruomeniškumas ir gyve...
Kitas svarbus aspektas – bendruomeniškumas ir gyventojų įtraukimas. Būtent pratybų metu, praktiškai išbandant algoritmus ir įtraukiant tiek vietos organizacijas, verslus, tiek ir gyventojus, galima stiprinti bendradarbiavimą.
Konkrečių evakuacijos krypčių viešinimas nebūtinai yra reikalingas, ypač kai nežinome kurioje šalies vietoje galėtų kilti pavojus. Vietoje to, prasmingiau kalbėti apie evakuacijos gaires ir principus, gyventojų grupių evakavimo prioritetus. Tam, kad būtų aišku, kurios pažeidžiamiausios ir savimi negalinčios pasirūpinti žmonių grupės pradėtų pasitraukimą pirmiausia.
Na o lendant į detales rekomenduotume ne tik galvoti apie algoritmą Pavojus – sėdu į automobilį – evakuojuosi, tačiau pažvelgti ir į smulkesnius žingsnius: kaip gausiu informaciją? Kokius daiktus turėti pasiruošus išvykimui? Kuriam laikui ruoštis? Kokius artimųjų kontaktus turiu regionuose ar už Lietuvos ribų?
Verta į šiuos dalykus pažvelgti „nuo žemės“, kad sprendimai ir siūlymai nebūtų vedami mistinio ir Lietuvos atveju neįgyvendinamo atgrasymo (https://www.facebook.com/share/cwd4AUaj16JRF1vS/), kuriant iliuziją, kad mūsų pirkiniai ar atvykstantys sąjungininkai “išpirks” mums taiką. Mūsų galva turėtume orientuotis ne į atgrasymą (darome, kad nereikėtų), o į praktinį pasirengimą (darome, kad panaudotume kai prireiks). Lietuvos turimas konvencinis pajėgumas, net su sąjungininkų brigada, 50 tūkst šaulių ir 100 proc.atsparia visuomene rusijai nėra atgrasantis veiksnys. Atgrasymas yra NATO lygmens žaidimas, kur labai svarbus branduolinio atgrasymo dėmuo. Mes juodai ardami “aikštelėje” turime būti stiprus, motyvuotas ir atsidavęs žaidėjas, kuriuo komanda pasitiki ir padės kai reikės.
Visgi nepabėgsime nuo aplinkybės, kad oro gynybos pajėgumų trūksta visame Aljanse, ir staigiai išspręsti šios problemos nepavyks vien dėl pirkimų/gamybos/pagalbos Ukrainai.
Pirma, kaip jau minėta, nėra jokio pagrindo manyti, T...
Pirma, kaip jau minėta, nėra jokio pagrindo manyti, Trumpas yra apmąstęs planą kaip elgtųsi tapęs prezidentu, nes tam akivaizdžiai neskiriamas didelis dėmesys. Daug lemtų aplinkybės ir jo intuicija.
Antra, Trumpas jau keliskart neigė JD Vance'o teiginius. Pvz., kandidatui į viceprezidentus pareiškus, jog Trumpas vetuotų federalinį abortų draudimą. Apskritai jų santykis kol kas atrodo duobėtas, Trumpą akivaizdžiai erzina dažnai sulaukiami klausimai dėl kompaniono pasisakymų. Trečia, iš to, kas žinoma, Trumpas nėra linkęs kliautis JD Vance'u užsienio politikos temose. O paties JD Vance'o angažuotumas – ir itin kritiškas Ukrainos vertinimas – yra gerai žinomi. Be abejo, tai savaime nereiškia, kad Trumpas, tapęs prezidentų, pvz., nepriskirtų karo Ukrainoje temos viceprezidento atsakomybei. Tačiau kol kas tai neatrodo realiausias scenarijus.
Birželį Reagano instituto atlikta apklausa rodė, kad 70 proc. Respublikonų, priskiriančių save Trumpo ideologiniam MAGA judėjimui, sutinka, kad JAV svarbu Ukrainos pergalė kare prieš Rusiją. Bet bendra tendencija ta, kad šis karas Trumpui – ir didelei daliai amerikiečių, ne tik Respublikonų tarpe – yra dirgiklis, kuris trukdo koncentruotis į svarbesnes temas. Tad dirgiklį bus siekiama pašalinti.
Vienos tokių - galimai - netikros žinutės apie Lavrovo mirtį sklaidoje stipriai pasireiškė žinomos memų kūrėjų ir kovotojų su rusų dezinformacija - NAFO (North Atlantic Fella Organization) nariai. Iš to galima daryti išvadą, kad šia, ar panašiomis netikromis naujienomis labiau yra siekiama pajuokauti arba panervinti rusų propagandistus, nei iš tikro įtikinti interneto vartotojus apie konkrečius įvykius. NAFO diriguojami memų karai vyksta ganėtinai dažnai, kuomet šios organizacijos nariai juokiasi ir viešai šaiposi iš pro-rusiškų veikėjų socialinėse medijose.
Lustai yra labai svarbi detalė šiuolaikinėje ginkluotėje. Jų neturint neįmanoma turėti jokios elektronikos, kuri užtikrina ne tik navigaciją, bet ir sudėtingų mechanizmų veikimą, suderinamumą, taip pat ir pačius saugiklių suveikimą. Kai kurie sprogdikliai yra elektroniniai ir jie turi suveikti tam tikru laiku arba tam tikrame taške, aukštyje.
Nemanau, kad Lietuva sudaro bent kiek apčiuopiamą dalį tų kontrabandinių vežimų į užsienį, nes vien tik Lotynų Amerika užima dalį šitos rinkos arba Azijos valstybės. Tai Lietuva, nors ir atrodytų, kad mes labai daug darom, tačiau bendrame paveiksle tai tikrai nėra daug. Taip pat reikia atskirti Lietuvoje registruotas ir lietuviškas įmones. Tai iš to sąrašo matome, kad ne tiek daug tų įmonių dalyvauja toje morališkoje neteisingoje ir nelegalioje veikloje.
Ypač ambicingus tikslus čia išsikėlė Europos Sąjunga. Ji numatė, kad iki 2050 m. visa Bendrija – tiek Lietuva, tiek kitos šalys – turi tapti klimatui neutrali, t. y. iki to laiko taršios energetikos turi nelikti. Tokį tikslą išsikėlė ir „Ignitis grupė“, siekdama nulinio emisijų balanso iki 2040–2050 m.
Statydami naujus vėjo bei saulės elektrinių parkus, vienu metu kovojame su abiem šiais iššūkiais. Galima pridurti, kad Lietuvai čia neblogai sekasi – per ketverius metus vėjo ir saulės jėgainių pajėgumai pas mus išaugo net keturis kartus. Taigi energetiniu požiūriu Lietuva savarankiškėja ir žalėja.
Vienos tokių - galimai - netikros žinutės apie Lavrovo mirtį sklaidoje stipriai pasireiškė žinomos memų kūrėjų ir kovotojų su rusų dezinformacija - NAFO (North Atlantic Fella Organization) nariai. Iš to galima daryti išvadą, kad šia, ar panašiomis netikromis naujienomis labiau yra siekiama pajuokauti arba panervinti rusų propagandistus, nei iš tikro įtikinti interneto vartotojus apie konkrečius įvykius. NAFO diriguojami memų karai vyksta ganėtinai dažnai, kuomet šios organizacijos nariai juokiasi ir viešai šaiposi iš pro-rusiškų veikėjų socialinėse medijose.
Yra ir kitas iššūkis, pabrėžė karo ekspertai, kaip likusią gyventojų dalį paskatinti prisidėti prie šalies gynybos?
Kitas iššūkis – kaip likusius 70 proc. paskatinti remti pajėgas ar bent jau ne kolaboruoti su priešu. Net ir tie kurie deklaruoja išvyksiantys, galėtų prisidėti padedant Lietuvai svečiose šalyse. Kiekvienam norinčiam turime rasti vietą (nebūtinai su ginklu), paskatinti abejojantį
Svarstant apie kitus saugiklius – kaip apsaugoti šalį ir jos gyventojus nuo energijos kainų šokų svarbu ne tik investuoti į elektros energijos generaciją ir jungčių pralaidumą, kurie leistų elektros kainas Lietuvoje atsieti nuo iškastinio kuro, bet ir skatinti mažesnį energijos vartojimą didinant šalies energetinį efektyvumą.
Savimi ir savo šeima galintis pasirūpinti darbuotojas galės tinkamai įsilieti į įmonės pasirengimo ekstremalioms situacijoms darbus. Rengiantis šiems iššūkiams svarbu pagalvoti apie darbuotojų saugumą ir įmonės veiklos tęstinumą. Labai svarbu, kaip įmonė užtikrins turimos kritiškai svarbios infrastruktūros fizinę ir informacinę apsaugą bei informacijos uždarumą tiek prieš incidentus, tiek jų metu. Šalia to verta turėti algoritmus, kaip keičiasi darbo rutina (ar darbas tęsiamas toje pat vietoje, ar reikia keisti lokaciją, koks darbo grafikas). Taip pat ne mažiau svarbu užtikrinti infrastruktūros funkcionavimą (kaip užtikrinamas elektros, ryšių, vandens tiekimas ir pan.). Tam, kad šis darbas nebūtų chaotiškas, rengiami ekstremalių situacijų valdymo planai, paskiriami atsakingi darbuotojai ir rengiamos pratybos.
Žinoma, tai aktualiausia kritinės infrastruktūros įmonėms, jos gana neblogai šiems iššūkiams pasiruošusios. Tačiau ir kiti ūkio subjektai turėtų šiuos klausimus turėti omenyje. Kritiškai svarbu, kad numatyti veiksmai būtų kartojami ir testuojami. Tik taip galima realiai pamatyti, kas ekstremalioje situacijoje suveiks, o kur reikia patobulinti procedūras ar įsigyti trūkstamos įrangos.
Sveikintinas savivaldybių noras įvairiais būdais skatinti gyventojų iniciatyvas ir prisidėti prie jų įgyvendinimo. Formų galima rasti skirtingų, tačiau nemažiau svarbu dalintis informacija ir patarimais, kaip kiekvienas gyventojas galėtų įsivertinti savo gyvenamąją aplinką ir rasti saugiausią vietą, labiausiai atitinkančią priedangai keliamus reikalavimus.
Strategiškai mes privalome siekti aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų. Turime kviesti į Lietuvą verslus, kurie kuria naujas technologijas, nes šie dalykai šiandieniniame gynybos kontekste irgi yra itin svarbūs. Jeigu norisi kasmet keisti migracijos politiką, galbūt metas problemos ieškoti ne čia, galbūt mūsų pirminis patikrinimas blogai veikia? Kaip gali atsirasti atvejų, kai leidimas gyventi išduodamas, o tada paaiškėja, kad žmogus yra dirbęs kažkur šalies vidinėse struktūrose? Gal jau metas padaryti dalykus teisingai iš pirmo karto? Jeigu priėmėme spendimą laikyti savo duris atviras, turime jo ir laikytis, nes čia kalbame apie žmonių gyvenimus. Žinoma, šiame kontekste privalome prioritetą teikti savo nacionaliniam saugumui, o mūsų atliekami patikrinimai privalo būti išsamūs, valstybės institucijos turi pradėti matyti paveikslo visumą, o ne tik vertinti formaliai – reikia labai rimtai įsigilinti į kiekvieną atvejį ir nepalikti sprendimų tik beveidėms institucijoms. Reikalas tas, kad ekonomikos augimas yra mūsų antrasis tikslas po nacionalinio saugumo ir jei galime šiuos abu dalykus suderinti, tą privalome ir padaryti.
Anksčiau turėjome labai sveikintinų projektų, tokių kaip Start-up Visa, kurie palengvino migracijos taisykles ir suteikdavo galimybę inovatyviems startuoliams iš trečiųjų šalių atvykti ir plėtoti savo sukurtą verslo sprendimą pasinaudojant Lietuvoje esančia infrastruktūra. Šiandien, apie tai kažkaip nebekalbama. Nacionalinis saugumas ir lėšų gynybai didinimas šiandien yra mūsų svarbiausias prioritetas, bet be ekonomikos augimo, šį tikslą įgyvendinti bus labai sunku. Mes čia kalbam apie daugiau nei 80 mln. Eur, kuriuos Baltarusijos verslai atneša į mūsų valstybės biudžetą. Tai nėra labai maži pinigai – juk išeitų ir vienas kitas bayraktaras ar dronas.
Tekste minimi atvejai yra sistemingos ir ilgalaikės priešiškos veiklos dalis. Jos tikslas – įvairiomis priemonėmis iš išorės ir viduje kompromituoti, dezinformuoti visuomenę ir visomis priemonėmis stabdyti projektus, didinančius mūsų šalies e...
Tekste minimi atvejai yra sistemingos ir ilgalaikės priešiškos veiklos dalis. Jos tikslas – įvairiomis priemonėmis iš išorės ir viduje kompromituoti, dezinformuoti visuomenę ir visomis priemonėmis stabdyti projektus, didinančius mūsų šalies energetinį saugumą ir šalinančius sąsajas su buvusios SSRS sistemomis. Šiuo atveju taikiniais tapo du labai didelės apimties ir strateginės svarbos objektai. Pritaikytas asimetrinio atsako modelis primenant Vilniui jo ilgą, bet nelabai vaisingą kovą prieš nesaugią Astravo AE, kurios statybos tapo įmanomos tik po to, kai Lietuvoje buvo sužlugdytas Visagino atominės elektrinės projektas.
Tuo intensyvios informacinės kampanijos metu taip pat buvo pasitelktos jėgos užsienio šalyse, tačiau galutinį neigiamą rezultatą nulėmė ne tiek jų pastangos, kiek vidaus politikos procesai, atvedę iki referendumo, stebuklingai surinkusio reikiamą balsų kiekį. Kremliaus dezinformacijos kampanijos visuomet remiasi vietos naudingais idiotais, o kvazi ekologinės temos ypač dažnai taikomos Europoje. Tai – viena priežasčių, kodėl tokie judėjimai žemyne dažnai vadinami arbūzais, nes plonas žalias sluoksnis dažnai slepia raudoną esmę.
Ateityje reikia tikėtis intensyvesnių informacinių atakų iš užsienio, koordinuojamų su vietiniais arbūzais: piketų, spaudos konferencijų, kitų kvazi ekologinių protesto akcijų. Tai bus susiję ir su šiais, ir su kitais energetinį saugumą skatinančius projektais: atsijungimą nuo BRELL žiedo, didžiuosius vėjo parkus jūroje, vandenilio gamyklas ir panašiai.
Išimtis, kai fiksuojamas viso vieneto (ar didesnės vieneto dalies) perdislokavimas į Kurską yra rusų 810-oji jūrų pėstininkų brigada. Jei perdislokuota bent didžioji dalis šios brigados, ji ir turėtų sudaryti didžiąją dalį papildymų Kursko kryptyje (brigada – apie 3500 karių). Ji kurį laiką buvo dingusi iš karo zonos, tačiau, paskutinėmis žiniomis, iki perdislokavimo buvo rezerve karščiausiame Pokrovsko–Vuhledaro sektoriuje (Donecko kryptis). Pokrovsko sektoriuje rusai veikia 90-os tankų ir 27-os motošaulių divizijų (iš viso bent šeši pulkai) bei bent trijų atskirųjų motošaulių brigadų pajėgomis. Tai gali sudaryti apie 30 000–35 000 tūkstančius karių. Taip pat agresorius gynybos gilumoje turi rezervą, kuriame ir buvo 810-oji jūrų pėstininkų brigada. Tad jos patraukimas iš pagrindinės agresoriaus pastangų krypties niekaip neturi įtakos situacijai kontaktinėje linijoje, rusai čia toliau stumiasi priekin.
Taip pat fiksuojami mažų vienetų perdislokavimai ir iš kitų fronto ruožų (Luhansko, Zaporižios krypčių), tačiau vėlgi tai maži padaliniai, formuojami į batalionus.
Mažai tikėtina, kad esant dabartiniam ukrainiečių operacijos mastui Kursko kryptyje agresorius bus priverstas keisti savo planus ir veiksmus karščiausiame taške – Donecko kryptyje, t. y. riboti ar nutraukti puolimą link Pokrovsko ir iš čia perdislokuoti dideles pajėgas į Kursko kryptį. Realistiškiau tikėtis ištraukti didesnes rusų pajėgas iš Charkivo krypties, kur agresorius jau yra praradęs iniciatyvą.
Taigi Klaipėdos uostas taptų svarbiausiai sąjungininkų atvykimo vartais, nes jūrų keltas ir kitais krovininiais laivais galima atgabenti nepalyginamai greičiau ir daugiau karinės technikos ir personalo nei visa tai gabenti Lenkijos keliais per „Suvalkų koridorių“.
Vargu, ar tai siejasi su konkrečiu Lietuvos priimtu sprendimu ar įvykiu. Grasinimai ir panašūs įvykiai paaštrėjo po Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą, ir pagrindo manyti, kad situacija artimiausiu metu keisis, nėra.
Šalis užsienio investuotojams gali būti patraukli ir dėl verslui palankios ekonominės aplinkos. Pavyzdžiui, Fraserio instituto rengiame ekonominės laisves indekse, kuriame lyginami valstybių valdžios sektoriaus dydžiai, teisinės sistemos ir nuosavybės teisės, finansinės sistemos, tarptautinės prekybos galimybės ir reguliacinės aplinkos, Lietuva užėmė 12 vietą tarp daugiau nei 150 valstybių.
Lietuva, kaip ir daugelis kitų valstybių, turi iššūkių, aktualių ir užsienio, ir vidaus verslininkams. Kalbant apie tolesnę ateitį – ir toliau turime gerinti institucijų kokybę; paskatos – jos turėtų būti strategiškai labai gerai apgalvotos ir tikslingos; o norėdami skatinti didesnę pridėtinę vertę kuriančių įmonių pritraukimą ir plėtrą, turėtume užtikrinti atitinkamą šalies darbuotojų gebėjimų lygį ir struktūrą. Šiuo metu yra gana didelis atotrūkis tarp darbo rinkos turimų kvalifikacijų ir poreikių – didesnis negu EBPO šalių vidurkis.
Todėl naujienos apie bet kokio žinomo prekės ženklo atėjimą, o šiuo atveju – „Michelin“ gido pripažįstamus rezultatus teoriškai turėtų skleisti žinią, kad čia saugu investuoti, daryti verslą, atvykti verslo ar poilsio tikslais.
Tačiau tai teorija, o realiame gyvenime jokio apčiuopiamo poveikio dėl šio 1,7 mln. eurų kainavusio veiksmo Lietuva artimiausiais metais nepajus. Euforija dėl žvaigždučių yra veikiau liekamasis provincialumo reiškinys, primenantis laikus, kai Lietuvoje atsidarė pirmasis „McDonald’s“. Kelis mėnesius padidėjęs tų restoranų lankomumas – daugiausia vietinių lankytojų, bet ne užsienio turistų sąskaita. Juo labiau, kad viena žvaigždutė dar nėra signalas turistui išsukti iš kelio vien tam, kad ten apsilankytum.
Kariai mokosi individualių įgūdžių ir veikti komandoje iki automatizmo, ir tai vyksta ne šiaip iš papročio, tiesiog esant situacijai X darome tai, ką esame išmokę, nes tuo metu kūnas veikia kovok arba bėk režimu.
Kiekviena pagalvota, apsvarstyta, susitarta veiksmų alternatyva turi prasmės. Kiekvienas eigos variantas yra naujas kelias, kuris, atėjus dienai X, gali būti toli nuo to, apie ką tu ruošeisi, bet kiekviena apgalvota detalė tai patirtis, kuri augina, praturtina ir padeda reikiamu momentu.
Ruoštis dienai X būtina net jei ji niekada neateis, ir ačiū Dievui. Pasiruošęs žmogus daro, ką suplanavo, nesiblaško ir tokiu elgesiu gali padėti veikti tiems, kurie nežino ir yra pasimetę (vaikai ar vyresnio amžiaus žmonės, kuriems reikia pagalbos).
Taip pat svarbu įsivertinti, į kur yra numatyta evakuacija, ir ar tikrai evakuac...
Taip pat svarbu įsivertinti, į kur yra numatyta evakuacija, ir ar tikrai evakuacija yra pats geriausias sprendimas saugant žmonių gyvybes ar sveikatą. Karinio konflikto metu ar augančios saugumo įtampos akivaizdoje, Klaipėdos uostas turi daug svarbesnę rolę – priimti Sąjungininkų paramą ir vykdyti krovos darbus, kurie reikšmingi Lietuvai apsirūpinant gynybiniais resursais.
Kremlius vykdo agresiją prieš Ukrainą ir karo reikmėms, vien iš viešai prieinamų duomenų, šiemet išleidžia apie 40 proc. federalinio biudžeto. Jokia Vakarų valstybė nėra n...
Kremlius vykdo agresiją prieš Ukrainą ir karo reikmėms, vien iš viešai prieinamų duomenų, šiemet išleidžia apie 40 proc. federalinio biudžeto. Jokia Vakarų valstybė nėra net arti tokių milžiniškų skaičių.
Europos šalys po Šaltojo karo skyrė gynybai vis mažiau lėšų. Tarp argumentų tą daryti buvo poreikis finansuoti kitas sritis, o taip pat nesudaryti prielaidų Rusijai ar kitiems jausti grėsmę. Deja, tokia strategija tik tapo paskata Kremliui suvokti Europos silpnimą ir plėsti agresiją. Todėl kritika, kad dabartiniai sprendimai gali iššaukti Rusijos atsaką, ignoruoja niūrią realybę, kurią sukūrė priešinga kryptimi ilgai žengusi Europos politika. Juolab kad priimti sprendimai ypač svarbūs Baltijos valstybių saugumui ir atgrasymo stiprinimui.
Jeigu pas mus bus įvestas įstatymas be pasiruošimo, tai bus neigiamas poveikis mūsų ekonomikai. Tai yra balanso klausimas, kaip tai padaryti. Mano nuomone, kariuomenė ugdo pilietiškumą, valstybiškumą. Tad vertybine prasme palaikau, bet jei kalbėti apie praktinę pusę, tai tikrai suprantu, kodėl verslas pergyvena, nes iš tikrųjų situacija darbo rinkoje jau kuris laikas yra labai įtempta. Iš vienos pusės labai gerai, kad kylame, augame, ekonomika netgi kaista kai kuriose srityse, bet darbo kaštai labai išaugę. Tai gali kirsti per mūsų konkurencingumą.
Iš esmės valstybėje nėra labai aiškios konkurencingumo strategijos, žingsniai turėtų būti labiau derinami ir su verslu. Iš vienos pusės siunčiame signalą, kad mes rūpinamės savo saugumu, kas yra gerai, kad mes investuojame į gynybą, kad esame pasiruošę patys atsakyti už savo saugumą, kas yra labai gera žinutė ir ženklas partneriams, pačiam verslui. Bet ką tai reiškia konkurencingumui, tai dar nesame įsivertinę. Šiuo metu labai stipriai trūksta darbuotojų daugelyje sričių. Smarkiai pakilę atlyginimai, kai kurių profesijų aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlyginimai susilygę su tos pačios Vokietijos lygiu. Konkuruojame su kitomis rinkomis, geriausi darbuotojai visuomet turi galimybę išvykti, ir jie išvyksta. Jeigu staiga įvesime įstatymą nesusitvarkę pagrindų, tai bus didelis šokas darbo rinkai ir tą reiks suvaldyt.
Kaip suvaldyti, tai turėtų būti labai aiškiai nubrėžta, įsivertinta, kiek žmonių paims tarnyba, kaip jie sugrįš atgal į darbus, kas juos pakeis. Vienas iš variantų būtų kompensacija darbdaviui, kad jis galėtų išlaikyti darbo vietą, kai jaunuolio nebus. Bet yra kita pusė – darbuotoją reikia laikinai pakeisti. Kas jį pakeis, kas norės ateiti dirbti trumpam laikui? Čia yra nemažai klausimų ir diskusijų, kaip ne tik išleisti jaunimą į kariuomenę, ugdyti patriotiškumą, jaustis saugesniems, bet ir kad pats jaunimas jaustųsi saugus, kad turėtų kur sugrįžti ir dirbti mūsų šalyje.
Taip pat turime galvoti apie laikiną imigraciją, kas jau vyksta šiuo metu. Deja, imigracijos politika šalyje yra nesutvarkyta. Mano prioritetinė tema, kurią eskaluoju daug metų yra pritraukti šiuo metu užsienyje dirbančius lietuvius, susigrąžinti savo piliečius, mums tikrai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.
Taip pat, manau, turi būti daugiau išimčių, kurių profesijų jaunuolius siųsti tarnauti, kurių ne. Jeigu žmonės dirba kritiškai svarbų darbą, ar ten, kur jų labai trūksta, negalima jų imti ir patraukti iš darbo vietų.
Visi turime poreikį jaustis saugiai, svarbu atpažinti, kad kai žmonės nesijaučia fiziškai ar psichologiškai saugūs darbe ar namuose, jie negali parodyti savo geriausių savybių.
Fizinis saugumas yra tik viena saugumo dimensija, dažniausiai yra akivaizdžiai susijęs su išorinėmis aplinkybėmis, bendruomene, kurioje gyvename, visuomene, kurioje veikiame ir specialiomis institucijomis, kurios mus moko, gydo ir saugo.
Psichologinis saugumas yra paslėptas ir jį sunkiau pastebėti. Psichologinis saugumas orientuojasi į emocinę ir elgesio gerovę santykiuose, jis būtinas, kad žmonės jaustųsi patogiai išreikšdami save kitų akivaizdoje be baimės ar rizikos. Namuose ar darbe saugumo jausmas taip pat reiškia pasitikėjimą aplinka ir palaikančius santykius, kur žmonės nėra vertinami, ar bijo, kad jiems svarbūs gyvenime dalykai ims ir bet kuriuo momentu išnyks.
Darbo pasaulyje psichologinis saugumas yra esminė dalis gerai funkcionuojant komandoje. Kai komandoje egzistuoja psichologinis saugumas, komandos nariai atvirai dalijasi savo idėjomis be baimės dėl vertinimo, jaučiasi saugūs klysti ar padaryti klaidas ir būti savimi be rizikos prarasti darbą ar sulaukti neigiamo atsako.
Kai saugumo jausmas bet kurioje srityje pažeistas, įprastai žmonės patiria daugiau streso, kas trukdo klestėti ir vystytis. Saugumo trūkumas yra pagrindinis veiksnys, sukeliantis baimes, nerimą ir neapibrėžtumo ar nežinomybės jausmą.
Pasitikriname:
● Kokiomis aplinkybėmis jaučiatės saugiai?
● Kada jaučiatės nesaugiausiai:
Kai esate vieni namuose ar einate tamsia gatve?
Kai patiriate konfliktą su vadovu ar kolega darbe?
Kai bijote prarasti mylimą žmogų ar kai jūsų santykiai su partneriu sugriūva?
● Ko man dabar trūksta, kad jausčiausi saugus?
● Kokį minimalų veiksmą galiu atlikti, kad pasijausčiau saugiau?
● Ar yra žmogus, bendruomenė ar institucija, kuria aš pasitikiu ir galiu kreiptis?
Nėra recepto garantuojančio, kad visada jausimės saugūs. Būti saugiam nėra apie tai, kad niekada nerizikuojame, niekada nesusiduriame su naujomis perspektyvomis ar niekada nejaučiame diskomforto. Būti saugiam reiškia mokytis atsparumo, žinoti savo stiprybes ir tobulintinas sritis, laiku pasinaudoti reikiama informacija ir tuo metu prieinamais resursais, tiek fiziniais, tiek psichologiniais. Svarbu išmokti nustatyti, kuri saugumo sritis šlubuoja ir, žinoma, visada prašyti pagalbos.
Tačiau dronų pajėgumas – tai ne tik dronai. Karas Ukrainoje parodė, kad minėtas pajėgumas veikia pakete su šiais dalykais: 1) elektroninės žvalgybos priemonėmis, identifikuojančiomis priešo dronus, 2) ugnies priemonėmis (artilerija, minosvaidžiais, atakos dronais), kurios atakuoja priešo elektroninės kovos įrangą, slopinančią mūsų dronų veiklą, 3) elektroninėmis kovos priemonėmis, kurios neleidžia veikti priešo dronams ir apsaugo mūsų pajėgas, ginkluotę bei įrangą, 3) oro gynybos pajėgumais, kurie fiziškai numuša priešo dronus. Tam reikalingi ne tik sąveikos sprendimai, bet ir įsigijimai.
Šiai dienai mes matome nemažai atvejų, kai vienos įmonės importuoja iš Rusijos ar Balt...
Šiai dienai mes matome nemažai atvejų, kai vienos įmonės importuoja iš Rusijos ar Baltarusijos agro žaliavas ar maisto produktus. Tuo tarpu kitos įmonės, visiškai to nedaro nuo pat pirmosios karo dienos, iš esmės taip nusprendusios būtent dėl savo moralinio sprendimo, nors daugeliu atvejų, tai atneša nuostolių, negautų pajamų ir mažesnį konkurencingumą.
Realiai veikia tik teisinį pagrindą turintys apribojimai, visa kita lieka individualiems vertybiniams sprendimams.
Be abejo, Rusija tebeturi svertų, įskaitant karinę bazę Armėnijoje. Bet tendencija panaši, kaip ir kitose regiono valstybėse: Rusijos minkštosios ir net kietosios įtakos elementai menksta, tą suvokdamos aplinkinės valstybės pradeda svarstyti geopolitinio persiorientavimo nuo Rusijos variantus, o Kremlius į tai atsako atvirais grasinimais karine jėga.
Ši žinia nėra nauja, – prisiminkime Kremliaus planus padidinti savo karinį pajėgumą prie Suomijos sienos, kai ji tapo NATO nare. Ir iki viso masto karo Ukrainoje rusai ypač stiprino savo karinius pajėgumus Arktyje. Tad tai, ką mes matome dabar, Ukraina yra tik viena pakopa, dar vienas žingsnis įgyvendinant Kremliaus planus.
Okupavus Ukrainą ir Rusijai laimėjus, jei toks variantas įmanomas, Rusija galėtų padidinti savo mobilizacinį rezervą okupuotų ukrainiečių žmonėmis.
Tačiau, kalbant bendrai apie situaciją – akcentas tas, kad nieko čia naujo ir jau metus laiko aukščiausi NATO, ES ir JAV vadovai kalba, kad Rusija atsistatinėja ir čia tik laiko klausimas (jeigu mes nieko nedarysime), kada jie atsistatys. O mes žinome, kad Rusiją gali sustabdyti tik jėga.
Bet visuomenės nuraminimui reikia pasakyti keletą dalykų.
Pirmiausia, nepaisant to, kad Rusija dabar pakėlė savo gynybos biudžetą, jos ekonomika nėra tvari. Žinoma, karo pramonė yra užsukta labai stipriai, ji prisideda prie ekonomikos atsigavimo, tačiau tai, kad šiuo metu yra tiek investuojama, nereiškia, kad Rusija išlaikys galimybę investuoti tiek pinigų ir ateityje ilguoju periodu.
Antra – sankcijos, kurios, nors ir ne visą laiką atrodo, kad yra veiksmingos – jos tikrai veikia Rusijos modernizacijos galimybes. Ir tai atsispindi įvairiose ekonomikos sektoriuose, bet ypatingai karo pramonėje. Ilguoju periodu mes matysime, kad Rusija simetriškai konkuruoti su Vakarais (jeigu jie toliau judės ta kryptimi, kuria juda šiandien) praktiškai negalės. Aišku, ji naudos įvairias asimetriškas priemones, ir tam taip pat reikia ruoštis.
Ir trečia, kai jau kalbame apie mus, mes labai daug ką darome, kad atgrasytume Rusiją ir sugebėtume apsiginti. Tiek NATO paskutinių metų sprendimai: priešakinė gynyba, gynybos naujų planų patikrinimai, matome ir NATO šalyse gynybos pramonės užkūrimui skirtus žingsnius, kyla biudžetai. Jeigu pradžioje turėjome tik 6-7 šalis, kurios pasiekė 2 proc. BVP ribą gynybai, tai šiandien tokių šalių jau yra 23, o net 6 NATO narės išleidžia 3 proc. BVP.
O svarbiausia – politiniame lygmenyje, kol neturime kažkokių radikalių pokyčių pagrindinėse NATO ir ES valstybėse, yra aiškus susitarimas, kad Rusija yra grėsmė ir ką ji gali padaryti. Mes matome tendencijas Rusijoje, jos neraminančios, nebūtinai ilgalaikės, bet mes taip pat ruošiamės tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Matome, kiek Lietuva pati investuoja, dar Vokietijos brigados klausimas. Tai taip, šiuos žodžius reikia priimti rimtai, bet panikuoti neverta.
Ši ginkluotė turėtų būti ne ekskliuzyvinis eksponatas, bet darbinis arkliukas nuo „Geležinio vilko“ brigados vienetų iki KASP kuopų. T...
Ši ginkluotė turėtų būti ne ekskliuzyvinis eksponatas, bet darbinis arkliukas nuo „Geležinio vilko“ brigados vienetų iki KASP kuopų. Tik taip įmanoma pasiekti reikalingą efektą;
Vienų „Javelin“ gali nepakakti: dabartinis mūšio laukas pasikeitė nuo 2022 m., kuomet šios raketos buvo itin efektyvios. Dabar, kad šis įrankis įvykdytų tai, kam yra skirtas, reikalingi šie dalykai:
Efektyvesnė mūšio stebėjimo grandinė (pvz. integruotas dronų pajėgumas);
Adaptyvi sprendimo panaudoti „Javelin“ sistema. Sistema, raketos ir operatorius yra labai brangūs, tad svarbu turėti kitų priemonių (pvz., atakos dronų), kurios veiktų kartu ir pašalintų dalį krūvio nuo „Javelin“;
Naujo lygio „Javelin“ operatoriaus ir komandos apsaugos nuo priešo žvalgybos ir atakos dronų sistema (elektroninė kova, maskuotė).