Ekspertai paaiškina
Saugumo lapas
Apie projektą
Siūlyk savo idėją!

Mes visi kartu kuriame saugią Lietuvą. Tačiau saugumas neatsiranda savaime. Žinokime, kalbėkime ir darykime - tik tuomet galėsime būti užtikrinti, kad keliaujame ten, kur yra SAUGU.

Naujienos

Pristatyti naujosios valdžios planai: kaip veiktų sveikatos sistema karo metu
Papasakojo apie savanoriškas veiklas, susijusias su parama Ukrainai: nuo maskuojamųjų tinklų iki logistinės pagalbos
Trilijonus valdantis norvegų gerovės fondas tyliai investuoja Lietuvoje – kam skiria pinigus
Latviai: tapome gynybos pramonės ir inovacijų lyderiais regione, mes pasirengę dienai „X“
V. Janulevičius. Europa kryžkelėje: kaip turi reaguoti Lietuva?
Saugumo DNR. Lietuva žada šimtamyliais žingsniais plėsti gynybos pramonę: galimybės verslams ir iššūkiai ekonomikai
„Radarom!“ akcijai paaukota daugiau nei 2,5 mln. eurų
Daugiau naujienų

Ekspertai paaiškina

„Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ metu įgyvendina inovaciją žiniasklaidoje: su saugumu susijusias temas, norint atskleisti platesnį jų kontekstą, komentuoja profesionalūs ekspertai.

Darius Antanaitis
Saugumo entuziastas
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Linas Kojala
Politologas
Edvinas Kerza
Gynybos ir saugumo ekspertas
Vilmantas Vitkauskas
Nacionalinis krizių centras
Rolandas Valiūnas
Teisininkas
Liudas Dapkus
Apžvalgininkas
Margarita Šešelgytė
TSPMI vadovė
Vidmantas Janulevičius
LPK prezidentas
Darius Maikštėnas
Energetikos ekspertas
Julita Varanauskienė
LBV pirmininko pavaduotoja
Rosita Kanapeckaitė
Psichologinio atsparumo ekspertė
Paulius Butkus
Energetikos ekspertas
Gediminas Kvietkauskas
Verslininkas
Dainius Vilčinskas
ILTE generalinis direktorius
Kaip lenkai tankus perka ir jų gamyklas stato, o mes rizikuojame susideginti ant iššvaistytų milijardų laužo
Darius Antanaitis
Saugumo entuziastas
Gynybos ir saugumo rinka yra apipinta ne tik gandais, bet ir įvairiais lūkesčiais, kurie neturi jokio pagrindo arba yra katastrofiškai klaidingi. Gynybos įrangos gamyboje egzistuoja tik vienas pirkėjas – ginkluotosios pajėgos. Joks kitas pirkėjas negali įsigyti ginklų sistemų. Būtent tai ir yra viso...
Gynybos ir saugumo rinka yra apipinta ne tik gandais, bet ir įvairiais lūkesčiais, kurie neturi jokio pagrindo arba yra katastrofiškai klaidingi. Gynybos įrangos gamyboje egzistuoja tik vienas pirkėjas – ginkluotosios pajėgos. Joks kitas pirkėjas negali įsigyti ginklų sistemų. Būtent tai ir yra visos gynybos pramonės „bottle neck“ – siauriausia vieta, pro kurią prasibrauna ne visi. Lengviausia toms įmonėms, kurios jau kelis amžius gamina ginklų sistemas arba kurios vykdė savo šalies užsakymus ir išvystė produktą, su kuriuo gali žengti ir į kitų valstybių rinkas. Tačiau abiem atvejais sėkmės pagrindas yra nuosavas produktas, nes jis sukuria pridėtinę vertę pačiai įmonei – rinkos, produkto ir gamybos žinojimą, sertifikaciją bei kitus svarbius aspektus, būtinuosius dirbant su gynybinėmis sistemomis. Lietuvos įmonių įtraukimas į karinės įrangos gamybą skamba itin patraukliai. Tačiau čia taip pat slypi „bet“. Norint, kad biudžeto lėšos maksimaliai liktų Lietuvoje, būtinas ne darbų pasidalijimas, o pridėtinės vertės kūrimas. Netgi Izraelis perka įrangą iš kitų valstybių, jei jos negali pasigaminti pats. Pavyzdys gana paprastas: kai atsiranda darbų pasidalinimas, dar vadinamas pramoniniu bendradarbiavimu arba „offset‘as“, kai valstybė reikalauja, kad užsienio gamintojas dalį sutarties sumos paskirstytų vietos gamintojams, sutarties vykdymas užtrunka ilgiau ir išbrangsta. Turi būti atliekami auditai, tinkamai sertifikuojami nauji dalyviai, investuojama į infrastruktūrą, personalą, kuriamos naujos tiekimo grandinės ir t. t. Už visa tai sumoka galutinis vartotojas – perkančioji valstybė. Tačiau problemos tuo nesibaigia. Kai investuojama į „offseto“ vykdymą yra samdomi papildomi darbuotojai. Nors kariniai užsakymai gali atrodyti milžiniški pagal vertę, jų kiekiai dažnai yra apgailėtinai maži. Pavyzdžiui, jei perkama 40 tankų, gamintojas Lietuvoje užsako jiems pagaminti kuro bako uždengiamas plokštes – vos 40 vienetų. Tai nesukuria masto ekonomikos. Kita problema – pasamdžius naujus darbuotojus ir įvykdžius sutartį, naujų užsakymų nebėra, todėl neseniai priimti žmonės atleidžiami. Todėl tokiose įmonėse personalo kreivė atrodo drastiškai: gavus „ofsetą“ personalo kreivė šauna į viršų, o po vykdymo pabaigos- neria žemyn. Lenkijos pavyzdys nėra teigiamas. Pirkdama įrangą iš kitų šalių, ji apribojo savo karinį pasirinkimą, nes renkasi tik tuos gamintojus, kurie sutinka su „offseto“ sąlygomis. Pavyzdžiui, JAV įmonės tam nepritaria, todėl Lenkijai teko ieškoti egzotiškų sprendimų iš kitų pasaulio regionų. Pramoninis bendradarbiavimas skamba gražiai, tačiau realybė gerokai sudėtingesnė. Kariuomenė turi rinktis ne tai, kas naudinga verslui, o tai, kas būtina valstybės gynybai. Todėl, mano nuomone, vietoj užsienio gamintojų įteisinto reketavimo (būtent tai ir yra offsetas) tikslingiau investuoti į savo produkto kūrimą – tokį, kuris būtų reikalingas ne tik keliolikai tūkstančių karių, bet ir turėtų eksporto potencialą kitose šalyse.

Daugiau
Šis klausimas pastarąjį kartą sulaukė 100 tūkst. didesnio palaikymo: ekspertas siūlo prie jo grįžti po dešimtmečio
Margarita Šešelgytė
TSPMI vadovė
Priežastys, dėl kurių nepavyko priimti įstatymo, tikrai nėra susijusios su visuomenės nepasirengimu šiuo klausimu. Žinoma, pradžioje tas pilietybės klausimas buvo veikiau susijęs su nedraugiškomis valstybėmis, o šiandien matome kaip labai aktualų klausimą kaip mūsų pačių piliečiams, kurie gyvena kit...
Priežastys, dėl kurių nepavyko priimti įstatymo, tikrai nėra susijusios su visuomenės nepasirengimu šiuo klausimu. Žinoma, pradžioje tas pilietybės klausimas buvo veikiau susijęs su nedraugiškomis valstybėmis, o šiandien matome kaip labai aktualų klausimą kaip mūsų pačių piliečiams, kurie gyvena kitose šalyse. Lietuva yra maža valstybė ir mes turime saugoti savo žmones. Manau, kad referendumų nesėkmės pagrindinės priežastys buvo tokios. Pirma - techninis nepasirengimas, per mažai laiko, įdėta darbo. Antra, referendumas kaip instrumentas yra labai sudėtingas. Jam reikia pakankamai didelio žmonių skaičiaus, kuris mobilizuotųsi. Reikia, kad jiems labai rūpėtų klausimas ir jie aukotų savo laiką. O tai nėra taip paprasta pasiekti. Kalbant iš politinės pusės, šis klausimas neturėtų būti skaldantis. Kas nenorėtų, kad būtų daugiau lietuvių pasaulyje. Aišku, priėmus pakeitimus atsirastų klausimų ir dėl privalomosios karo tarnybos, ir dėl balsavimo. Bet čia tik detalės. Blogai, kad nėra bendro noro eiti ir padaryti: tokiems klausimams spręsti neužtenka vienos partijos iniciatyvos. Bet čia tikriausiai ir yra iniciatorių užduotis dirbti ne tik su visuomene, bet taip pat dirbti su kitomis partijomis ir jas mobilizuoti. Tikriausiai čia ir buvo bėda, kad tikslas nepasiektas.

Daugiau
Šiaurės šalių pamokos ruošiantis krizėms: ko gali pasimokyti Lietuva?
Vilmantas Vitkauskas
Nacionalinis krizių centras
Lietuvos krizių valdymo sistema turi gerosios praktikos pasitelkiant NVO ir savanorių pagalbą valdant ekstremalias situacijas, krizes bei sprendžiant kitas sudėtingas situacijas. Galima prisiminti Baltarusijos režimo inspiruotą hibridinę ataką prieš Lietuvą, kuomet nevyriausybinės organizacijos ž...
Lietuvos krizių valdymo sistema turi gerosios praktikos pasitelkiant NVO ir savanorių pagalbą valdant ekstremalias situacijas, krizes bei sprendžiant kitas sudėtingas situacijas. Galima prisiminti Baltarusijos režimo inspiruotą hibridinę ataką prieš Lietuvą, kuomet nevyriausybinės organizacijos ženkliai prisidėjo prie Lukašenkos įrankiais tapusių pabėgelių aprūpinimo drabužiais ir maistu. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Lietuvos visuomenės susitelkimas priimant karo pabėgėlius iš Ukrainos ir teikiant jiems paramą. Pradžioje buvo labai daug iniciatyvų, buvo nudirbtas didelis bendras institucijų ir NVO darbas iškeliant prioritetus, paskirstant srautus. NVO ir savanoriai įsitraukia į ne tokių globalių, tačiau visgi labai reikšmingų situacijų sprendimą. Pavyzdžiui įvykus nelaimingam atsitikimui Viršulišių daugiabutyje, įvairios organizacijos ir piliečiai įsijungė pagelbėjant be stogo virš galvos likusiems žmonėms. Žinoma, pasirengimas krizėms yra nuolatinis procesas, ir visada yra kur tobulėti. Siekdami, kad NVO įsitraukimas ekstremalių situacijų ir krizių valdymo būtų kuo sklandesnis, įtraukiame jų atstovus į įvairias prevencines ir pasirengimo galimoms krizinėms situacijoms priemones. 2023 m. įsigaliojus naujai Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo redakcijai, Nacionalinis valdymo centras kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja NVO įtraukimą į krizių valdymą. Yra sudarytas šių organizacijų žemėlapis, identifikuoti pajėgumai ir kompetencijos. Atsižvelgiant į šiuos įgaliojimus ir turimus duomenis NKVC įtraukia NVO į pasirengimą valdyti krizes. Geriausiai tai atspindi praėjusiais metais vykusios nacionalinės mobilizacinės pratybos “Vyčio skliautas’24”. Jose aktyviai veikė Raudonasis kryžius, Maisto bankas, Caritas, Maliečiai, Šaulių sąjunga. Tokiose situacijose jų ir kitų NVO indėlis ir sąveika su institucijomis yra kritiškai svarbūs, kadangi leidžia pasitelkti papildomus žmogiškuosius ir kitus resursus, kurių krizinėse situacijose visada trūksta. NKVC ir kitos institucijos tęsia darbus integruojant NVO į krizių prevenciją ir valdymą.

Daugiau
Parodė Lietuvos gamintojų dronus ir antidronus, kuriuos naudoja Ukrainos kariai
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Dronai karyboje naudoti ir iki rusijos-Ukrainos karo (pvz. Karabache 2020 m.), tačiau būtent 2022 m. įsiplieskęs plataus masto karas Europoje atvėrė gerokai platesnį dronų naudojimą kiekiais ir funkcijomis. Plataus masto karo pradžioje Ukraina šiuo pajėgumu lenkė agresorių. Šią pamoka agresorius...
Dronai karyboje naudoti ir iki rusijos-Ukrainos karo (pvz. Karabache 2020 m.), tačiau būtent 2022 m. įsiplieskęs plataus masto karas Europoje atvėrė gerokai platesnį dronų naudojimą kiekiais ir funkcijomis. Plataus masto karo pradžioje Ukraina šiuo pajėgumu lenkė agresorių. Šią pamoka agresorius išmoko gana greitai, prisitaikė, ir dabar dronų pajėgumas abiejose pusėse yra panašus, kuriami atskiri dronu vienetai, ukrainiečiai įkūrė atskiras pajėgas. Yra ženklų, kad rusai bando taip pat eiti šiuo keliu. Šiuo metu dronai kare naudojame visose mūšio funkcijoje, pvz. žvalgyboje, koreguojant artilerijos ugnį, vadovaujant padaliniams ant žemės, atakuojant taikinius ant žemės (gyvoji jėga ir technika), vykdant oro gynybą (ypač atakuojant priešo dronus), vykdant logistines užduotis, minuojant, naudojami kaip signalo retransliatoriai (taip prailginant atakos dronų veikimo spindulį). Jų potencialas nėra išsemtas. Tai įrodo pradėti naudoti atakos dronais, valdomi per šviesolaidį. Ypač svarbūs atakos dronai, kurie abiems pusėms leidžia: • Suteiti lankstumo mūšio lauke (pasikeitus situacijai mūšio lauke, atakos dronas gali keisti smūgio kampą ar net patį taikinį) • Taupyti brangesnę amuniciją (pvz. artilerijos šaudmenys, oro gynybos raketos) • Iki reikiamo momento užimant brangesnių ugnies priemonių vietą mūšio lauke (artilerija, MLRS, oro gynyba, prieštankinė ginkluotė) apsaugoti jas nuo priešo smūgių. Svarbu paminėti, kad sunaikinti šarvuotą techniką (pvz. tanką) reikalingi keli, o kartais ir keliolika dronų, tad reikalingi dideli šios ginkluotės kiekiai. Kaip kalavijas negali veikti be skydo, taip ir dronai veikia sąveikoje su antidronine įranga. Ji apsaugo pačias dronistų komandas, pajėgas, techniką ir kitą įrangą nuo priešo dronų. Tam naudojamos gamyklinės ir savadarbės elektroninės žvalgybos ir kovos priemonės, fizinės apsaugos priemonės (papildomas šarvas, tinklai ir kitos konstrukcijos) bei maskuotė. Todėl „Radarom“ akcija vykdo tiesiogine prasme gyvybiškai svarbią funkciją rinkdama lėšas dronas ir antidronams.

Daugiau
Specialistai sako – šis žingsnis itin svarbus: kaip vyks energetinis atsijungimas nuo Rusijos ir ką tai reiškia Lietuvai
Paulius Butkus
Energetikos ekspertas
Lietuva kasmet išleidžia apie 6 mlrd. Eur energijos importui. Mažinant energijos importą sukuriamos ne tik papildomos darbo vietos Lietuvoje, bet ir sutaupytos lėšos gali būti skiriamos šalies saugumui, pramonės augimui, švietimui, inovacijoms, infrastruktūrai arba valstybės konkurencingumui didinti...
Lietuva kasmet išleidžia apie 6 mlrd. Eur energijos importui. Mažinant energijos importą sukuriamos ne tik papildomos darbo vietos Lietuvoje, bet ir sutaupytos lėšos gali būti skiriamos šalies saugumui, pramonės augimui, švietimui, inovacijoms, infrastruktūrai arba valstybės konkurencingumui didinti.

Vertinant šiuo metu mūsų turimą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, daryčiau išvadą, kad pirminis Lietuvos siekis – vėl tapti elektros energiją eksportuojančia valstybe. Iš esmės, vertinant dekarbonizacijos tendencijas – elektrifikacija yra esminė kryptis. Tad pasigaminant visą reikiamą elektros energiją bei elektrifikuojant pramonės, šildymo, transporto ir kitus sektorius, galime tapti plačiąją prasme energetiškai nepriklausomi.

Daugiau
Lietuvoje gyvenančiam rusui – užsakymas iš Rusijos: turėjo įvykdyti ypatingą užduotį
Locked-N‘Loaded-komanda
Saugumo ekspertai
Rusijai, norint palaikyti savo karo mašiną, gyvybiškai svarbu yra apeiti tarptautines sankcijas ir įgyti aukštųjų technologijų produkcijos tiek gaminamos Vakaruose, tiek ir pas mus Lietuvoje. Tokia produkcija domina rusijos saugumo ir gynybos pramonę, kuri turi užtikrinti karinių pajėgumų nepertrauk...
Rusijai, norint palaikyti savo karo mašiną, gyvybiškai svarbu yra apeiti tarptautines sankcijas ir įgyti aukštųjų technologijų produkcijos tiek gaminamos Vakaruose, tiek ir pas mus Lietuvoje. Tokia produkcija domina rusijos saugumo ir gynybos pramonę, kuri turi užtikrinti karinių pajėgumų nepertraukiamą aprūpinimą karo metu ir naujų technologijų kūrimą savo ginkluotose pajėgose.

Kadangi sankcijos ir jų užkardymas darosi vis griežtesnis, būdai jas apeiti taip pat tampa labiau rafinuoti, o pagrindiniai metodai yra:

1) Ilgos tarpininkų grandinės, kuomet produkcija eksportuojama per kelias tarpininkų įmones, siekiant nuslėpti galutinį naudos gavėją; 2) Pasitelkiamos trečiųjų šalių įmonės, kurioms nėra taikomos griežtos sankcijos ar kurios neturi griežtų eksporto kontrolės mechanizmų (pvz. rusijai draugiška šalis Kazachstanas ar pan.); 3) Eksportas per iš pirmo žvilgsnio neįtartinas įmones, kurioms netaikomos sankcijos, tačiau jos vėliau perduoda prekes tikriesiems gavėjams, susijusiems su rusijos gynybos pramone.

Tokie atvejai rodo, kad net ir nustačius ir užkardžius, tai nesustabdo rusijos subjektams ir jų tarpininkams ieškoti kitų kelių ir testuoti, t.y. uždarius vieną “tiekimo grandinę”, greitai ieškoma naujų būdų ir tarpininkų. Tokie atvejai dar kartą parodo, kaip svarbu stiprinti tiek tarpinstitucinį bendradarbiavimą Lietuvoje ir su užsienio partneriais, keistis informacija, bendradarbiauti su verslu, siekiant efektyviai užkardyti sankcijų apėjimą.

Daugiau
Nausėda: sutarėme 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo BVP
Liudas Dapkus
Apžvalgininkas
Lietuva penktadienį priėmė ne tik istorinį, bet politiškai labai įžvalgų sprendimą. Trupam grįždama į tarptautinių naujienų antraštes, mūsų šalis labai aiškiai pademonstravo savigynos ryžtą, nelaukiant, kol iš anapus Atlanto atkeliaus instrukcijos NATO partneriams dėl BVP nuošimčių savigynai. Taip b...
Lietuva penktadienį priėmė ne tik istorinį, bet politiškai labai įžvalgų sprendimą. Trupam grįždama į tarptautinių naujienų antraštes, mūsų šalis labai aiškiai pademonstravo savigynos ryžtą, nelaukiant, kol iš anapus Atlanto atkeliaus instrukcijos NATO partneriams dėl BVP nuošimčių savigynai. Taip brėžiami nauji NATO narių išlaidų gynybai standartai, dar labiau brėžiant takoskyrą tarp rytinio flango valstybių ir kitų narių. Lietuva, Lenkija ir jų kaimynės tampa aiškiomis asignavimų gynybai lyderėmis, kur 5 proc. yra savaime suprantamas ir naujų geopolitinių realijų padiktuotas poreikis. Nuo šiol skirtumai su mažiausiai skiriančioms gynybai ir nė 2 proc. nesukrapštančiomis šalimis (Slovėnija, Ispanija, Belgija) tik ryškės. Tačiau tuo pačiu buvo įvardintas ir labai konkretus laikotarpis 2026-2030 m., kai bus sukurta divizija. Normali demokratinė šalis negali ilgais laikotarpiais gyvuoti tokių išlaidų gynybai režimu, nes natūraliai ima vertis spragos kituose sektoriuose, didėja socialinė įtampa ir įsiskolinimai. Tikėtina, valdžios vadovai tai puikiai supranta, tačiau šuo metu Lietuvai reikalingas spurtas varžantis su kitomis šalimis įsigyjant suplanuotą techniką, todėl iš esmės tai – labai pozityvus žingsnis.

Daugiau
Nausėda: sutarėme 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo BVP
Darius Antanaitis
Saugumo entuziastas
Priimtas sprendimas didinti finansavimą mūsų valstybės gynybai ir saugumui, mano manymu, yra tektoninis mąstymo lūžis, kokio nebuvo nuo pat valstybingumo atkūrimo akimirkos. Grėsmė yra reali, grėsmė yra įmanoma, ir į ją reaguojama ne šūkiais ar raminimais, kad sąjungininkai padės, o konkrečiais veik...
Priimtas sprendimas didinti finansavimą mūsų valstybės gynybai ir saugumui, mano manymu, yra tektoninis mąstymo lūžis, kokio nebuvo nuo pat valstybingumo atkūrimo akimirkos. Grėsmė yra reali, grėsmė yra įmanoma, ir į ją reaguojama ne šūkiais ar raminimais, kad sąjungininkai padės, o konkrečiais veiksmais. Toks finansavimo didinimas yra ne tik apie pinigus. Tai taip pat susiję su personalu, jų rengimu, atsargų kaupimu ir, labai svarbu, integravimu į bendrą NATO struktūrą. Manau, kad tai istorinis sprendimas, žymintis mūsų valstybės brandą, atsakomybės suvokimą ir gebėjimą efektyviai reaguoti į mūsų valstybei bei jos piliečiams kylančias grėsmes.

Daugiau
Po naujovės Lenkijoje jau žvelgia į Lietuvą: ar reikia vaikams mokyklose mokytis šaudyti?
Liudas Dapkus
Apžvalgininkas
Tai yra tipiški taikos meto samprotavimai šalia vykstančio karo akivaizdoje, nulemti geranoriško tikėjimo, kad mūsų tai visgi nepalies. Skaičiuoti mokiniams skirtas instruktažo valandas, svarstyti, ko norime pasiekti, yra toji prabanga, kurią vis dar galime sau leisti. Gerai, kad tikima NATO saugumo...
Tai yra tipiški taikos meto samprotavimai šalia vykstančio karo akivaizdoje, nulemti geranoriško tikėjimo, kad mūsų tai visgi nepalies. Skaičiuoti mokiniams skirtas instruktažo valandas, svarstyti, ko norime pasiekti, yra toji prabanga, kurią vis dar galime sau leisti. Gerai, kad tikima NATO saugumo garantijomis ir JAV galybe. Tačiau geopolitinė situacija pasaulyje sparčiai keičiasi, istorinis priešas niekur nedings. Rusija išliks tokia pat pavojinga, kokia visada buvo: ir paliaubų, ir sąlyginės taikos atveju. Todėl būtinas holistinis požiūris į pafrontės valstybės piliečių ugdymą gyvenimui savo šalyje ir jos gynybai. 1940 metų okupacija be vienintelio šūvio ir po Antrojo pasaulinio karo kilusi rezistencija yra istorinė pamoka, kurią visi puikiai pamena. Tačiau ar suvokiama jos prasmė? Du visiškai skirtingi epizodai. Pirmasis, nulemtas optimistinio požiūrio į grėsmingą situaciją, o kitas – realaus padėties suvokimo ir pasiryžimo kovoti. Jeigu tauta yra pasiryžusi nekartoti praeities klaidų, o jos priešas – vis dar toks pat pavojingas, ką ji pasirengusi nuveikti, kad jis čia nebegrįžtų? Jaunųjų piliečių parengimas yra tik viena šitos grandinės grandžių. Čia remiamasi Lenkijos praktika, tačiau mums verčiau žiūrėti į Suomiją, kuri anuomet pasipriešino Sovietams ir išsaugojo valstybingumą. Dabar jie turi vienas rimčiausių ginkluotųjų pajėgų Europoje, o  praėjusiais metais dar labiau sustiprino karinio parengimo kursus civiliams. Daugėja šaudyklų, rengiami instruktoriai – apmokomi visi, nuo jauno iki seno.  Kai pameni istorijos pamokas, klausimas „ar verta?“ nekyla. Reikia klaust, kaip efektyviau ir operatyviau tai padaryti. 

Daugiau
Daugiau komentarų

Videonaujienos

Saugumo DNR. Lietuva žada šimtamyliais žingsniais plėsti gynybos pramonę: galimybės verslams ir iššūkiai ekonomikai
Vilniečių pasiūlymai šalies saugumui: nuo naikintuvų surinkimo iki 10 proc. valstybės gynybai
SAUGU. Ar Lietuva gali tapti gynybos pramonės lydere?
Saugumo DNR. Energetinė nepriklausomybė – tik pradžia: kada savo traukinių infrastruktūrą „atkirsime“ nuo rusiškų sistemų?
Poligonas. Interviu su Lietuvos kariuomenės vadu generolu Raimundu Vaikšnoru
„Radarom“ organizatoriai pristatė Lietuvos gamintojų dronus ir antidronus, kuriuos naudoja Ukrainos kariai
Patrulio bazė. Pokalbis apie Europos karo pramonę

„Saugu“ keliauja po Lietuvą

Kviečiame susitikti su „Saugu“ iniciatyvos ambasadoriais, saugumo ekspertu Dariumi Antanaičiu ir lenktynininku, šauliu Benediktu Vanagu. Jie pasirengę ne tik pasidalinti savo žiniomis, bet ir išgirsti Jūsų idėjas, ką kiekvienas galime padaryti, kad Lietuvoje ir toliau būtų SAUGU. Veikdami kartu mes esame ir būsime saugūs!

Iniciatyvą globoja

Lietuvos Respublikos prezidentas
Gitanas Nausėda

Iniciatyvą palaikančios partijos

Partneriai