gidas į daržoviųir vaisių pasaulį
Ar žinojote, ką bendro turi bulvė ir pomidoras? Kokias sultis gerti sveikiau – morkų ar burokėlių? Iš kur ant mūsų stalo atkeliavo apelsinai ir citrinos? DELFI ir lietuviškas prekybos tinklas MAXIMA pradeda tęstinį projektą „Šviežumo knyga“. Kiekvieną savaitę išsamiai ir su netikėtomis detalėmis bus aprašoma vis kita populiari daržovė ar vaisius.
Be istorinių faktų, čia rasite daug naudingos informacijos – į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje renkantis daržoves, kaip jas tinkamai laikyti ir ką skanaus iš jų pagaminti. Specialistai papasakos, kuo kiekviena jų naudinga mūsų organizmui ir kaip jas paruošti, kad ta nauda „nežūtų“ puode. Maratoną pradės daugelio stalo ir daržo karaliene tituluojama bulvė.
Apelsinas
Pristatyti apelsinų daugeliui nereikia. Tai bene vienas daugiausiai vitaminų turinčių citrusinių vaisių. Tiesa, apelsinuose vitamino C mažiau nei citrinose, tačiau jame daugiau B grupės vitaminų. Maža to, natūralus cukrus, taip pat esantis apelsinų sudėtyje, stimuliuoja smegenų veiklą bei gerina atmintį. Kuo dar vertingi šie oranžiniai vaisiai ir kaip teisingai juos vartoti, skaitykite čia.
Plačiau
Obuolys, matyt, yra tas vaisius, apie kurį atrodo, kad žinome viską. Jie auga ne tik kiekvieno namo kieme, bet net ir ant medžių sostinės gatvėse. Tai vienas populiariausių vaisių visame pasaulyje. Ir, matyt, vienas iš tų, kuris gali pasigirti bene didžiausia rūšių įvairove. Vis dėl to nustebsite sužinoję, kiek dar daug įdomybių slepia obuolys. Kodėl jis tapo uždraustu vaisiumi, kokius rinktis pyragams ir kaip laikyti per žiemą?
Plačiau
Jei vaikystėje nusiskindavote pas močiutę kaime nuo medžio obuolį, neabejotinai šalia augo ir kriaušės. Šis vaisius yra artimas obuolio giminaitis, bet turi ir savo išskirtinių savybių. Kokios jos, kaip kriaušes laikyti, kuo jos naudingos sveikatai ir ką skanaus iš jų pagaminti, sužinosite čia.
Plačiau
Nors pasaulyje yra daug įvairių citrusinių vaisių, mums geriausiai žinoma tik nedidelė jų dalis – citrinos, žaliosios citrinos, apelsinai, mandarinai, klementinai ir greipfrutai. Visi jie pasižymi gausiu ne tik vitaminų, bet ir organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, pektinų ir eterinių aliejų kiekiu. Citrina – ne išimtis. Kas tai per vaisius, iš kur jis kilo ir kaip jį galima panaudoti ne tik arbatai – apie visa tai „Šviežumo knygoje“.
Plačiau
Persimonas – vis dar daugeliui lietuvių yra egzotinis vaisius. Tiesa, Lietuvoje jis nėra auginamas, bet parduotuvių lentynose randamas jau seniai. Tai skanus, saldus vaisius, suvalgomas absoliučiai visas – nelieka jokių graužtukų. Minkštime dažniausiai sėklų nebūna, o odelė yra plona, kurios lupti nebūtina. Persimonai gali būti ne tik oranžiniai, bet ir geltoni, raudoni ar net juodi, bet Lietuvoje pastarieji – retenybė. Tad šį kartą apie tuos, kurie vis dažniau atsiranda ant mūsų stalo – iš kur jie kilo, kokią naudą teikia organizmui ir ką iš jų skanaus galima pagaminti.
Plačiau
Dažnas lietuvis neįsivaizduoja savo mitybos be bulvių. Nuo seno jos buvo naudojamos tiek pasaulio, tiek Lietuvos virtuvėje. Ne veltui bulvės šiandien yra ketvirtas maistinis augalas pagal svarbą pasaulyje. Tiesa, kad tokiomis taptų, jos turėjo nueiti ilgą ir sunkų kelią. Šiandien per metus visame pasaulyje bulvių yra užauginama daugiau nei 288 milijonai tonų.
Plačiau
Buityje tai daržovė, botanikoje – uoga, o pagal Europos Sąjungą – vaisius. Kad ir kaip bepavadinsi, pomidoras liks viena mėgstamiausių daržovių ant lietuvių stalo. Su grietine, su aliejumi ar tiesiog su druska. Pomidorai – viena mėgstamiausių ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų atstovų daržovių. Nors jų priežiūra reikalauja nemažai kantrybės, gausus ir skanus derlius atperka įdėtas pastangas. Pomidorai ne tik skanūs, bet ir itin sveiki.
Plačiau
Jei bulvė daržovių karalius, morka, be jokios abejonės – karalienė. Vitaminų gausa morkos pranoksta ne tik visas daržoves, bet ir pieno bei mėsos produktus. Tai viena seniausių žmonių auginamų daržovių. Tačiau prieš tūkstantmečius morkos, kaip ir jų giminaičiai krapai ar kmynai, buvo auginamos ne dėl šaknų, o dėl lapų ir sėklų. Maža to, morkos anuomet buvo ne oranžinės, o baltos, geltonos ar net violetinės spalvos.
Plačiau
Nors vasarai prabėgus šaltibarščiai nebedominuoja ant stalo, tai jokiu būdu nereiškia, kad burokėliai iš viso pamiršti. Kaip gi be jų pagaminsi silkę pataluose ar išvirsi gardžius barščius? Maža to, pastaruoju metu aukščiausio lygio restoranai vis dažniau burokėlį įtraukia į savo valgiaraščius. Ne tik dėl skonio ar vertingų medžiagų, bet ir išvaizdos. Taigi kas tas burokėlis ir kokių ditirambų jis vertas?
Plačiau
Moliūgas yra ne tik Helovyno dekoracijai skirta daržovė, bet ir itin naudingas maistas mūsų organizmui. Joje yra nemažai vitamino C, B1, B2, E, mineralinių druskų, seleno aliejų ir folio rūgšties. Be to, galima valgyti ne tik moliūgo minkštimą, bet ir jo sėklas, kuriose taip pat gausu naudingųjų medžiagų. Nors Lietuvoje moliūgai išpopuliarėjo pakankamai neseniai, juos greit pamėgo sodininkai – moliūgai nėra įnoringi daržo „šeimininkai“ ir juos lengva prižiūrėti.
Plačiau