Komentarą norėtusi pradėti dar 1938 m. Johno Burro Williams’o pateiktu paaiškinimu: „Bet kokios akcijos, obligacijos arba verslo vertė šiandien nustatoma pagal gautus ir išleistus pinigų srautus, kurie tikėtina realizuosis per likusį tam tikro turto gyvenimą, perskaičiuotus į dabartinę vertę pagal tam tikrą diskonto normą“.

Priminsime, kad diskonto norma - tai pinigų kaina. Paprasčiausia ją galima suprasti kaip tam tikrą palūkanų normą ar investicijų grąžą: tarkime, šiandien turimi 100 eurų po metų gali būti verti 105 eurų, jeigu pinigai bus investuoti ir generuos 5 proc. metinę grąžą.

Paprastai skirtingi verslai turi skirtinga riziką, todėl ir skirtingą pinigų kainą. Įvairūs investuotojai skirtingai vertina riziką ir pinigų kainą, darant prielaidą, kad visi apie verslą turi tokią pat informaciją. Dėl šių priežasčių verslo vertinimas yra arčiau meno, nei mokslo ir tas pats žmogus kitą dieną tuos pačius skaičius gali įvertinti su nemaža paklaida.

Rinkoje neatitikimai tarp verslo kainos ir vertės būna dėl skirtingos informacijos turėjimo arba neturėjimo bei skirtingo jos interpretavimo. Jeigu tam tikrais metais ar keletą metų verslas generuoja nuostolius ir labai sunku prognozuoti ateities pelną, tada galima bandyti įvertinti, kiek pinigų akcininkai gautų įmonę likvidavus – pardavus visą turtą ir grąžinus visas skolas. Skamba paradoksaliai, bet kartais „miręs“ verslas būna vertingesnis, nei „gyvas“. Šiame turtingiausiųjų tyrime mes vertinome įmonių 100 proc. akcijų paketą ir jį dalijome akcininkams proporcingai. Nors realiame gyvenime dar reikėtų pritaikyti diskontą, priklausomai nuo akcijų paketo dydžio. Didesniesiems verslams taikėme didesnius multiplikatorius, nes šie verslai potencialiai turėtų daugiau ir didesnę kainą galinčių mokėti pirkėjų, o mažesniems verslams taikytas mažesnis multiplikatorius. Įvertintas verslo vertes apvalinome, kad nesusidarytų klaidinantis tikslumo jausmas.

Beje, reikia turėti omenyje, kad tai tik finansų eksperto įvertinimas, o ne absoliuti tiesa. Mūsų vertinimas yra arčiau „pirkėjo“ kainos, o ne „pardavėjo“. Taigi vertinimai yra konservatyvesni, nes pirkėjai verslus dažnai įkainoja pigiau nei pardavėjai.

Kartu svarbu įvertinti, kaip keitėsi turtingųjų turtai ir kas tam turėjo daugiausiai įtakos. Kaip mėgsta sakyti Warren‘as Buffet‘as, verslų ir bet kokių kitų turtų gravitacijos jėga yra ilgalaikės palūkanų normos. O šiuo metu EURIBOR siekia -0,217 proc. ir tikėtina, kad palūkanos išliks neigiamos reikšmės.

JAV Federalinis rezervas (FED) paskutiniame posėdyje liepos mėnesį pirmą kartą šiais metais sumažino bazines palūkanos normas iki 2,25 proc. Ekonomistai prognozuoja, kad JAV bazinės palūkanų normos turėtų ir toliau mažėti dėl silpnėjančių Europos ir Kinijos ekonomikų, be to, D. Trumpas spaudžia FED mažinti palūkanų normas 1 proc.

Dar birželio mėnesį Pasaulio bankas prognozavo, kad pasaulio ekonomika 2019 m. augs mažiau nei tikėtasi, - 2,6 proc., o 2020 m. augimas sudarys 2,7 proc. Tuo tarpu Nacionalinės verslo ekonomikos asociacijos (JAV) tyrimai rodo, kad 38 proc. apklaustų ekonomistų recesijos tikisi 2020 metais, trečdalis - 2021 metais ir tik 2 proc. mano, kad recesija prasidės dar šiemet.

Europoje neramumo priežastys išlieka tos pačios: Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES, didėjantis populizmas ir migracija. Mat vis dar nėra baigtas derinti Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES planas. Jeigu įvyks kietasis „Brexit“, britų bendrasis vidaus produktas iki 2030 metų gali sumažėti 7 procentais. Negana to, daug rūpesčių ES kelia dar ir Italija, Graikija, nerimo gaidos iš Vokietijos.

Visa tai turi įtakos ir Europos akcijų indeksui 350 (IEV), kuris šiais metais stagnavo ir pasiekė vos 0,5 proc. augimą nuo 2018 m. vidurio, kai tarkime S&P 500 indeksas per tą patį laikotarpį pakilo 8,4 proc., o 76 proc. indekse esančių įmonių (kurios jau pristatė 2019 m. II ketvirčio rezultatus) viršijo analitikų lūkesčius. Labiausiai savo ketvirčio pelnais nustebino „Electronics Arts“, „Twitter“, „Hasbro“, „Incyte“ ir keletas kitų.

Lietuvos akcijų indeksas (OMX Vilnius) per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 1,6 proc. ir jo augimą pasaulio nuotaikos palietė tik rugpjūčiui įpusėjus, nuvilnijus nuogąstavimams dėl padidėjusios recesijos grėsmės.

Svarbūs ir dar keletas aspektų: kai 2016 metais į Lietuvą įžengė „Lidl“, iš jų nebuvo tikėtasi didesnio perversmo mažmeninės prekybos versle. Tačiau 2019 metais matome, kad „Lidl“ drastiškai supurtė greito apyvartumo prekybos industriją ir tikėtina, kad jie iš ketvirosios vietos išstums „Rimi“. Na, bet „Maxima“ ir toliau sėkmingai išlaiko savo pozicijas, nes 2019 m. šis tinklas apyvartą padidino 5,6 proc. ir augo kiek daugiau nei pati rinka.

O štai kito sektoriaus padangėje tamsių debesų kiek daugiau. Kalbame apie transporto sektorių, kuris sudaro apie 60 proc. viso šalies paslaugų eksporto. Dėl numatytų naujų taisyklių Mobilumo pakete (pvz.: transporto priemonės privalomas grįžimas į šalį, kurioje yra registruota įmonė) per ateinančius keletą metų galime matyti transporto įmonių veiklos iškėlimą į Lenkiją ar į Vakarų Europos šalis. Be to, jeigu bus pritarta profsąjungų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui didinti minimalią dalį, išmokamą kaip atlyginimą, nuo 1,3 MMA iki 2 MMA, aišku tai, kad stipriai išaugs transporto įmonių darbo užmokesčio išlaidos, o tai turės neigiamos įtakos pelnui bei tolimesnėms investicijoms. Kita vertus, kapitalas yra labai mobilus, tad transportininkai ir vėl gali rasti išeičių pakeisdami teisinį savo verslo modelį.

O štai kalbant apie valstybės politiką, didžiausias artėjantis iššūkis Lietuvos ūkiui – mažesnis biudžetas dėl Europos Komisijos nuo 2021 m. planuojamų nurėžti 2 mlrd. eurų. Taip pat dar laukiama, ar Europos Komisija patvirtins Vyriausybės Lietuvos padalinimą į du statistinius regionus, dėl ko tikimasi didesnio regionų plėtros finansavimo vidurio ir vakarų Lietuvai.

Apibendrinant norėtųsi atkreipti dėmesį, kad apžvelgiamos įmonės ir jų savininkai kasmet investuoja didžiules sumas į ilgalaikes priemones, ir nesvarbu, ar tai būtų krizė, ar tiesiog eiliniai metai. Visos šios įmonės yra kertiniai ekonomikos akmenys ir džiugu, kad sąraše daugėja ir vis atsiranda naujų „žinių“ ekonomikos įmonių, kurioms ilgalaikės priemonės nėra svarbiausias dalykas – jos auga savo turimų žinių ir „know-how“ pagrindu.

Bet kokiu atveju derėtų akcentuoti, kad naujasis turtingųjų sąrašas nėra baigtinis, nes tikslumas verslo vertės įvertinime yra labai apgaulingas ir dažnai slypi žiūrovo akyje. Kuomet žiūrovų daug, tuomet verta į remtis į tai, kas atsispindi vidurkyje – akcijų indekse. Iš tikro į aptariamą sąrašą patartina žvelgti kaip į įžvalgą, kurioje įvertinta labai daug faktorių ir kriterijų, bet ją vis galima papildyti.

Analizuojant Turtingųjų tyrimo rezultatus, gali kilti keletas klausimų, abejonių, tad ekspertai pateikia savo paaiškinimus:

- Paprastai politikų ir tarnautojų turtai skaičiuojami ne rinkos kainomis einamuoju metu, o tiesiog deklaruojami įsigijimo kaina pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos taisykles. Jeigu akcijos ar nekilnojamasis turtas buvo įsigyti seniai, tai to turto kaina nuo dabartinės gali skirtis kartais.

- Pastebėjome, kad labai dažnai ypač pelningi nekilnojamojo turto sandoriai sudaromi, kai pastatai stovi ant nuomojamos valstybinės žemės. Šiaip jau ar įmonė žemės sklypą yra nusipirkusi ir sumokėjusi už tai didelius pinigus, ar nuomojasi iš valstybės, mokesčiai už žemę iš esmės nesiskiria.

Žemės ir miško kainos skirtumai gali būti dėl įvairių priežasčių: įvertinimas rinkos kaina tuo pačiu metu turėtų atitikti kainą tame pačiame regione, bet įvertinimas balansine verte, įsigijimo verte priklauso nuo to, kokiu metu sklypai buvo įsigyti.

- Na čia jau niekaip neįvertinsi, nes kiekvienas žmogus turi teisę savo uždirbtu turtu dalintis ir jį dovanoti. Klausime lyg ir girdisi įtarimas, kad tai daroma specialiai, kol tarkime, turtingas asmuo užims aukštas pareigas ar tai daroma tam, kad reikėtų mokėti mažesnius mokesčius, ar tam, kad būtų galima paslėpti susijusias įmones ir neteisėtai pasinaudoti ES parama. Žinoma, taip gali būti, bet čia jau Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų pasidomėti didžiausiais dovanų mėgėjais.

- Registrų centro duomenys yra geras šaltinis, juo labiau, kad didesniųjų įmonių finansinės ataskaitos yra audituotos ir tai duoda daugiau patikimumo. Iš tiesų kartais susidūriame su tokiais atvejais kai duomenys auditoriaus išvadoje, kuri pateikiama kartu su finansinėmis ataskaitomis, skiriasi nuo įmonės užpildytų duomenų Registrų centro lentelėse.

Iš tikrųjų ne visos įmonės padaro visus reikalaujamus atskleidimus pagal standartus ir net galima įtarti, kad kartais tai yra ne dėl nežinojimo, bet tyčia klaidinant. Įmonės dažnai nusprendžia nekonsoliduoti savo atskaitomybės, o tai yra savotiškas skaidrumo mažinimas.

Džiaugėmės vartydami tiek „Vilniaus prekybos“, tiek „ME investicijų“ (Girtekos), tiek daugelio kitų ataskaitas, kuriose duomenys pateikti laiku ir išties profesionaliai. Bet esama ir vis bandančių kažką nuslėpti, tai iš tikro atrodo labai neskaniai, nes iškreipia vaizdą. Bet tiesa vis tiek išaiškėja.

Duomenis rinko, analizavo, sistemino ir tikrino bendra žurnalistų, finansininkų ir auditorių komanda.

Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė yra verslo ir ekonomikos žurnalistė, turinti 17 metų žurnalistinę patirtį. J.Laurinėnaitė-Šimelevičienė dirbo naujienų agentūroje BNS, žurnaluose „Veidas“ ir „Reitingai“, kur rengė įvairius analitinius straipsnius ir žurnalistinius tyrimus verslo tema, tarp kurių – „Turtingiausi lietuviai“, „Vertingiausios Lietuvai įmonės“ ir kiti.

Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius, buvęs „Veido“ redaktorius, Lietuvos radijo, Laisvosios Europos radijo ir Žinių radijo žurnalistas bei komentatorius. Jo biografijoje – 25-erių metų žurnalistinio darbo patirtis. Specializacija – analitiniai tyrimai ir reitingai (švietimo ir verslo srityse).

Sigita Pranckėnaitė yra audito ir konsultacijų įmonės UAB „Moore Mackonis“ Įmonių finansų konsultacijų skyriaus vadovė, Investuotojų asociacijos valdybos narė. Daugiau nei 10 metų patirties finansų srityje turinti S.Pranckėnaitė yra įgijusi dvigubą magistro diplomą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete ir HEC Liege universitete Belgijoje.

Auditoriai talkino sudarant verslininkų, politikų ir valdininkų sąrašus.

Prie tyrimo duomenų pateikimo prisidėjo patyrusių DELFI žurnalistų komanda – politikos naujienų žurnalistė Dalia Plikūnė, verslo žurnalistai Viktorija Chockevičiūtė, Edgaras Savickas, Raminta Rakauskė, taip pat portalo dizainerių ir techninių darbuotojų komanda.