Lietuvoje priskaičiuojama beveik 250 tūkst. miško savininkų, o vidutinė miško ūkio valda siekia vos 3,4 ha, rodo Valstybinės miškų tarnybos statistika. Tiesa, didesnius nei 500 hektarų miško sklypus valdo 58 fiziniai ir juridiniai asmenys.
O patys stambiausi miško savininkai Lietuvoje yra sukaupę jau tūkstančius hektarų miško. Portalas DELFI ir žurnalas „Reitingai“ pirmą kartą Lietuvoje atskleidžia, kas mūsų šalyje valdo didžiausius miško plotus.
Pastaraisiais metais Lietuvos miško rinkoje sparčiausiai plėtėsi užsienio kapitalo investiciniai fondai ir įmonės. Didžiausia miškų savininkė Lietuvoje – IKEA, kuri per savo valdomą bendrovę „IRI Investments Lietuva“ supirko jau 27 tūkst. ha miškų. Antroje vietoje – suomių kapitalo bendrovė „Dasos Capital“, pernai įsigijusi švedų įmonių grupės „Euroforest“ valdytą 15 tūkst. ha miškų portfelį.
Pasak ekspertų, Skandinavijos šalyse jaučiamas susidomėjimas Baltijos šalių miškais, nes jie laikomi nors ir nelabai pelninga, bet visiškai saugia investicija. Miškas auga net ir nieko į jį neinvestuojant, o atėjus krizei galima tiesiog atidėti miško kirtimą ir palaukti geresnių laikų.
Lietuvių susidomėjimas mišku, kaip investicija, taip pat didėja. Pastaraisiais metais į miškus aktyviai investuoja investicijų valdymo bendrovė „Invalda INVL“, per tūkstantį hektarų miško valdų sukaupusi ir su „Icor“ koncernu susijusi įmonė.
Žurnalo „Reitingai“ ir portalo DELFI prašymu, „Registrų centras“ pirmą kartą pateikė daugiausiai miško sklypų valdančių įmonių Lietuvoje 30-tuką. Sąrašas parengtas pagal 2019 metų pradžios duomenis.
Tiesa, šis sąrašas nors ir praskleidžia uždangą, gaubiančią stambiausius miškininkus Lietuvoje, vis dėlto jis tik iš dalies atspindi tikrąją situaciją. Sąraše išvardyta atskirų įmonių valdomi plotai, tačiau stambiausi miškų valdytojai gali turėti po kelias miškus valdančias įmones. Deja, „Registrų centras“ atsisakė pateikti duomenis apie susijusias bendroves arba sąrašą praplėsti.
Rengiant šį tyrimą duomenų surinkimą apsunkino ir tai, kad dėl mokestinių niuansų apvaliosios medienos tiekimu užsiimančių įmonių savininkai nemažą dalį miškų įsigyja kaip fiziniai asmenys. O „Registrų centras“ žurnalistams vėlgi neatskleidžia jokių duomenų apie privačius asmenis, tad ir sužinoti oficialius skaičius, kiek akcininkas asmeniškai įsigijęs miško, praktiškai neįmanoma. O kai kuriais atvejais miškus valdančių įmonių akcininkai turi sukaupę tūkstančius hektarų.
Užsienio kapitalo fondai ir įmonės dažniausiai sutinka atskleisti, kiek hektarų miško yra įsigiję Lietuvoje. Dalis Lietuvos įmonių savo veikloje taip pat vadovaujasi skaidrumo principais ir įvardija, kiek hektarų miško yra sukaupę įmonės bei akcininkai. Tuo metu kai kurie stambūs lietuvių miškininkai informaciją apie valdomus miškų plotus saugo it valstybinę paslaptį. Stambūs miškų valdytojai itin nenoriai kalba apie valdomus plotus ir dėl kitais metais įsigaliosiančio draudimo riboti įsigyjamų miškų plotą.
Kaip žinia, vasarą Seimas, atmesdamas prezidento Gitano Nausėdos veto, priėmė Miškų įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtintas apribojimas, jog asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1,5 tūkst. ha.
Pirmą kartą parengtą didžiausių miško savininkų Lietuvoje sąrašą sudarėme tiek remdamiesi oficialiais „Registrų centro“ duomenimis, tiek apklausę pačias įmones, miškininkus, ekspertus ir šios rinkos dalyvius.
Valdomo miško vertę įmonės dažnai pateikia savo finansinėse ataskaitose. Tiesa, oficialiai nurodoma vertė dažniausiai neatspindi realybės. Iš finansinių ataskaitų matyti, kad miško žemės hektarą įmonės įvertina 1–2 tūkst. eurų. Tuo metu rinkos dalyvių teigimu, šiuo metu vidutiniškai miško vertė Lietuvoje siekia 3–6 tūkst. eurų už hektarą, o kokybiško brandaus miško hektaras gali kainuoti ir dvigubai daugiau.
Prieš mažiau nei penkerius metus į Lietuvos miško rinką įžengusi švedų kapitalo milžinė IKEA netruko įsiveržti į stambiausių miškų valdytojų sąrašo viršūnę. Vienas pirmųjų IKEA koncerno valdomos įmonės „IRI Investments Lietuva“ pirkinių buvo apie 6 tūkst. hektarų paketas, įsigytas iš švedų kapitalo turto valdymo įmonės „GreenGold“, už kurį, kaip skelbė žiniasklaida, IKEA galėjo sumokėti apie 20 mln. eurų.
„Registrų centro“ duomenimis, bendrovei „IRI Investments Lietuva“ 2019 metų pradžioje priklausė 22663 ha miško sklypų. 2017–2018 metų finansinių ataskaitų duomenimis, „IRI Investments Lietuva“ valdomos žemės vertė siekia apie 14,6 mln. eurų.
Prioritetą IKEA teikia didelėms valdoms, tad nemažai jau sukauptų miško sklypų pirko iš didžiųjų žaidėjų Lietuvos rinkoje. Be to, „IRI Investments Lietuva“ brangiai superka visus miškus – tiek brandžius, tiek kirtavietes. Dėl šios priežasties, ekspertų vertinimu, IKEA valdomo miškų portfelio vertė yra mažesnė negu antroje vietoje esančios „Dasos Capital“ (buvusios „Euroforest“ įmonių grupės).
Kaip rugsėjį DELFI komentavo IKEA atstovas, „Forestland Investments“ ir „Ingka Investments“ valdytojas Andriy`us Hrytsyukas, jo duomenimis, „IRI Investments Lietuva“ šalyje valdo 27 tūkst. hektarų miškų.
„Pastarųjų metų įsigijimai priklausė nuo galimo įsigyti turto kiekio ir jo kokybės. Esame įmonė, turinti stiprų įsipareigojimą ilgalaikiam ir atsakingam valdymui, vienodai vertiname aplinką, socialinį ir ekonominį aspektus“, – sakė jis.
Komentuodamas naująjį 1,5 tūkst. ha ribojimą, kuris turėtų įsigalioti nuo sausio 1 dienos, A. Hrytsyukas teigė, kad IKEA bet kuriuo atveju jau nusprendė sustabdyti įsigijimo veiklą Lietuvoje.
2018 metais Suomijos konsorciumas „Dasos Capital“ įsigijo švedų kapitalo „Euroforest“ miškų valdas Lietuvoje. „Euroforest“ įmonių grupė per tris savo dukterines įmones („Euroforest 2“, „Euroforest 3“ ir „Realforest 1“) Lietuvoje sukaupusi beveik 15 tūkst. ha miškų, rodo „Registrų centro“ duomenys.
Dar prieš porą metų „Euroforest“ buvo rinkos lyderė. Tiesa, „Euroforest“ pirko geresnės kokybės miškus negu IKEA, todėl jos portfelio vertė gerokai lenkia IKEA valdomų miškų vertę. Visų trijų įmonių finansinių ataskaitų duomenys rodo, kad „Euroforest“ bendrovių įsigyto miško vertė siekia per 22 mln. eurų.
Nuo 2009 metų aktyviai miškus Lietuvoje pirkusi „Euroforest“ pastaraisiais metais buvo pristabdžiusi plėtrą. Tačiau naujieji savininkai, žurnalo „Reitingai“ žiniomis, ketino vėl aktyviai pradėti miško pirkimą. Buvo kalbama, kad suomiai į miškų pirkimą planuoja investuoti apie 10 mln. eurų, už kuriuos ketina papildomai įsigyti 2–3 tūkst. ha. Tiesa, šiuos planus turėtų pakoreguoti nuo 2020 metų sausio 1 dienos įsigaliosiantis draudimas įsigyti daugiau nei 1,5 tūkst. hektarų miško.
„Euroforest“ atstovas Romas Sadauskas DELFI informavo, kad kreipėsi į akcininkus dėl komentaro, tačiau atsakymo iš jų kol kas nesulaukta.
Šiuo metu įmonės „Dzūkijos miškas“ akcininkai turėtų būti didžiausi miško savininkai tarp lietuvių. Aptariamą įmonę valdo Romualdas Lavrenovas kartu su tėvu Sergejumi Lavrenovu ir verslo partneriu Andriumi Bajorūnu.
„Registrų centro“ duomenimis, lietuviško kapitalo įmonė „Dzūkijos miškas“ nuosavybės teise valdo 1,7 tūkst. ha miško. Kaip mus informavo R. Lavrenovas, kartu su akcininkų privačiai įsigytu mišku, verslininkai iš viso valdo apie 10 tūkst. hektarų. Didžioji dalis miško yra Dzūkijos regione.
„Per metus įsigyjame 700–800 hektarų miško, kartais – tūkstantį. Kol leis valstybė, tol stambinsime valdas, nes norisi kad miškas atrodytų kaip miškas – sujungti įsiterpusius hektarus, ar įsigyti miško sklypą iš bendrasavininkio“, – dar prieš Seimui priimant Miškų įstatymo pataisas teigė R. Lavrenovas.
Dar prieš kelerius metus verslininkas Gintautas Zinkevičius buvo vadintas 43-čiuoju Lietuvos urėdu. Miškininkystės srityje dirbantys verslininkai pasakojo, kad kaip fizinis asmuo, o taip pat per savo įmones „Timbex“ ir „Baltforos miškai“ bei per šeimos narius G. Zinkevičius buvo sukaupęs apie 12–15 tūkst. ha miško ir neabejotinai buvo didžiausias miškų savininkas tarp lietuvių verslininkų.
Tiesa, pastaraisiais metais G. Zinkevičiui priklausančios miško valdos susitraukė. Kaip paaiškino rinkos dalyviai, dalį sklypų G. Zinkevičius pardavė IKEA valdomai įmonei, kai esą prireikė papildomų lėšų viešbučio „Pacai“ statyboms. 2018 metų pavasarį istoriniuose rekonstruotuose Pacų rūmuose Vilniuje verslininkas atidarė prabangų penkių žvaigždučių viešbutį.
Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, 2018 metais verslininkas pardavė dar apie 2 tūkst. hektarų miškų valdų, tad šiuo metu G. Zinkevičius kartu su šeimos nariais ir įmonėmis galėtų valdyti apie 7–7,5 ha miško.
Vis dėlto, kaip pabrėžia rinkos dalyviai, – verslininkas atsisveikino su jaunuolynais ir kitais menkesnės vertės miško sklypais, o pasiliko brangų ir labai vertingą turtą. Ekspertų vertinimu, vidutiniškai 1 hektaras miško kainuoja 6 tūkst. eurų, tad G. Zinkevičiaus valdomo miško vertė galėtų siekti 30–40 mln. eurų.
„Timbex“ atstovas Robertas Ašmonas DELFI informavo, kad G. Zinkevičius savo valdomo turto nekomentuos. Jis taip pat pridūrė, kad jo žiniomis, 7–7,5 tūkst. ha įvertinimas nėra tikslus.
„Registrų centro“ duomenimis, lietuviško kapitalo įmonei „Dzūkijos mediena“ 2019 metų pradžioje priklausė 5,8 tūkst. ha miško žemės. Finansinėse įmonės ataskaitose nurodoma, kad žemės vertė siekia 5,5 mln. eurų. „Dzūkijos mediena“ akcininkai – Marius Valukynas ir Evaldas Domarkas.
M. Valukynas mums tvirtino, kad „Dzūkijos mediena“ kartu su akcininkų įsigyta žeme 2019 liepą turėjo apie 7 tūkst. hektarų nuosavo miško. Didžiąją dalį iš šių plotų valdo įmonė.
Iki šiol per metus „Dzūkijos mediena“ nusipirkdavo apie 600–700 hektarus miško. Tokį plėtros tempą akcininkai norėjo išlaikyti ir toliau.
„Mes perkame mišką iš žmonių, kurie nori parduoti ir jame ūkininkaujame, nes be plotų plėtros, darbas neįmanomas: viename sklype mišką kerti, kitame – sodini“, – pasakojo M. Valukynas.
„Dzūkijos medienos“ direktorius rugsėjį sakė, kad po Seimo priimto apribojimo įmonės ateities sudėtinga, kadangi nuo 2020 metų sausio 1 dienos negalės įsigyti daugiau miško.
„Registrų centro“ duomenimis, lietuviško kapitalo įmonė „Forestus“ yra sukaupusi 1049,8 ha Lietuvos miškų. Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, dar tūkstančius hektarų miško asmeniškai įsigijęs įmonės vadovas ir vienas iš akcininkų Marius Šabūnas. Rinkos dalyvių žiniomis, „Forestus“ akcininkai yra supirkę apie 6 tūkst. ha miškų.
Pats M. Šabūnas žurnalui „Reitingai“ patvirtino, kad valdo panašų plotą miškų, tačiau konkrečių skaičių pateikti nenorėjo.
„Forestus“ vadovas pasakojo, kad į miškininkystės sritį įžengė 2002 metais. „Aš turėjau kitą verslą, dirbau su Rusija. Kai atėjo 2000 metų Rusijos krizė, ieškojau, kur investuoti lėšas ir draugas pasiūlė įsigyti miško. Pirmasis nusipirktas miško sklypas buvo 2,2 hektaro ąžuolynas Kaišiadorių rajone“, – prisimena M. Šabūnas.
Verslininkas teigė, kad plėtrai įmonė skiria iš miškininkystės veiklos uždirbtas lėšas, tad jiems sunku varžytis su užsienio kapitalo įmonėmis, turinčiomis daug laisvų pinigų. Ir nors M. Šabūnas iš užsieniečių sulaukia pasiūlymų parduoti sukauptus miškų plotus, lietuviško kapitalo įmonė dar šią vasarą planavo sparčią plėtrą.
„Šiuo metu smarkiai plečiamės. Planavome įsigyti iki 10 tūkst. hektarų miško, tačiau dabar iki 2030 metų planuojame plėstis iki 20 tūkst. hektarų“, – dar prieš naujojo apribojimo įvedimą apie ambicingus planus žurnalui „Reitingai“ pasakojo M. Šabūnas.
„Registrų centro“ duomenimis, įmonės „GreenGold Timberlands 1“ ir „GreenGold Timberlands 2“ Lietuvoje sukaupę 5,5 tūkst. ha miško. Šios įmonės priklauso Švedijos privataus kapitalo fondui „GreenGold“, kuris specializuojasi investavimo į miškus ir jų priežiūros srityse. Lietuvoje šiam fondui atstovauja įmonė „GreenGold Management“.
Mišku pastaraisiais metais susidomėjo ir didžiausios lietuviško kapitalo investicinės bendrovės. „Registrų centro“ duomenimis, 2019 metų pradžioje UAB „INVL miškai“ valdė apie 1,6 tūkst. ha miško sklypų. Ši įmonė priklauso vienai didžiausių investicijų valdymo įmonių Baltijos šalyse „Invalda INVL“.
„Invalda INVL” atstovai žurnalui „Reitingai“ tvirtino, kad 2019 metų rugpjūtį miškų pirkimu ir valdymui užsiimantis fondas “INVL Baltijos miškų fondas I” iš viso valdė 4017 ha miškų. Per aštuonis šių metų mėnesius įmonė įsigijo apie 1 tūkst. hektarų miškų.
„Invalda INVL“ valdomo miškų portfelio vertė 2019 metų pradžioje siekė 8,6 mln. eurų. Numatyta, kad fondo valdomo turto dydis gali pasiekti iki 50 mln. eurų.
„Invalda INVL“ vilioja investuoti į 2017 metais įsteigtą miškų fondą, siūlydama 8 proc. vidutinę metinę grynąją investicijų grąžą atskaičius mokesčius. Minimali investavimo į fondą suma siekia 30 tūkst. eurų.
Švedijos kapitalo bendrovė „Skogssallskapet“ yra viena stambiausių privačių miško žemės valdytojų Baltijos šalyse. Įmonė ne tik teikia miškų priežiūros, medienos ruošos ir pardavimo paslaugas privačių miškų savininkams, bet ir pati superka mišką.
Lietuvoje švedų bendrovei „Skogssallskapet“ priklauso kelios miškininkystės įmonės. Didžiausia iš jų – „Santakos miškas“, valdo 1674 ha miškų, rodo „Registrų centro“ duomenys. Šios įmonės valdomo ilgalaikio turto, į kurį patenka ir žemė, vertė – 4,3 mln. eurų.
„Skogssallskapet“ atstovas Saulenis Satkunskis tvirtino, kad 2019 metų vasarį švedai iš viso turėjo 2,8 tūkst. ha nuosavo miško. Dar apie tūkstantį hektarų planuojama įsigyti per šiuos metus.
Danijos įmonei „Randan A/S“ priklausanti bendrovė „Danamiškas“ yra dar vienas stambus miško savininkas Lietuvoje. „Registrų centro“ duomenimis, įmonei priklauso 2570 ha miškų Lietuvoje.
Įmonės finansinėse ataskaitose nurodyta, kad bendrovės ilgalaikio turto, į kurį patenka ir žemė, vertė 2018 metais siekė 10 mln. eurų. Per metus turto vertė smarkiai paaugo, nes 2017 metais ilgalaikis turtas buvo įvertintas 3,8 mln. eurų.
„Randan A/S“ akcininkas yra trečioji pagal dydį Danijos draudimo bendrovė „LB Forsikring“, kuri per dukterines įmones taip pat valdo miškus Latvijoje bei Estijoje.
Rokiškyje įsikūrusi bendrovė „Miško draugas“ patenka tarp stambiausių lietuviško kapitalo miško savininkų. „Registrų centro“ duomenimis, „Miško draugas“ valdo 2029 hektarus miško. Vis dėlto, kaip ir daugeliu kitų lietuviškų bendrovių atveju, tikrieji skaičiai turėtų būti kur kas didesni.
Rinkos dalyvių vertinimu, įmonė pakankamai agresyviai plečiasi, tad įmonės bendraįkūrėjas, buvęs privačių miškų inspektorius Algirdas Rudnickas, kartu su kitais įmonės bendrasavininkiais Salvijumi Mikulėnu bei Aidu Stainiu bendrai galėtų valdyti 3,5–4,5 tūkst. hektarų asmeniškai ir įmonei priklausančio miško.
Žurnalas „Reitingai“ susisiekė ir su įmonės akcininkais, bet jie nesutiko pateikti duomenų. Paklaustas, ar akcininkai kartu su įmonės ir nuosavu mišku valdo 4–5 tūkst. ha miško, S. Mikulėnas teigė, kad „tai ryškiai per daug“.
2003 metais tuometinis Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Rokiškio rajono privačių miškų inspektorius Algirdas Rudnickas savo noru išėjo iš darbo kilus skandalui dėl galimo viešų ir privačių interesų supainiojimo bei dokumentų klastojimo. A. Rudnickas buvo kaltinamas, kad pasinaudodamas tarnybine padėtimi motinos vardu pirko miško sklypus, kuriuose vertėsi medienos verslu.
Užsienio kapitalo įmonei „Litforesta“ Lietuvoje priklauso 1611 ha miško, rodo „Registrų centro“ duomenys, o ilgalaikio materialiojo turto vertė siekia 4,6 mln. eurų. „Litforesta“ akcininkas – Danijos bendrovė „MSP Holding 2013 A/S“.
Nuo 2002 metų Utenos rajone veikianti lietuviško kapitalo įmonė „Kestarolis“ Lietuvoje valdo 1592 ha miško, rodo „Registrų centro“ duomenys.
2018 metais įmonės pajamos sudarė 3,7 mln. eurus, o grynasis pelnas siekė 726 tūkst. eurų. Įmonėje, kuri priklauso Kęstučiui Žemaičiui, dirba 20 žmonių. Bendrovė taip pat turi savo lentpjūvę.
„Registrų centro“ duomenimis, neseniai į miško rinką įžengusi „Silvestica Green Forest Lithuania“ valdo 871 ha miškų. Tuo metu 2019 pradžioje „Silvestica„ atstovai „Reitingams“ teigė, kad jų valdomas bendras miškų portfelis Lietuvoje siekė beveik dvigubai daugiau – apie 1,5 tūkst. ha.
Šios užsienio kapitalo įmonės užnugaryje – vienas didžiausių Skandinavijos bankų. „Silvestica Green Forest“ investicinį fondą įkūrė SEB bankas ir „CRK Forest Management“ bendrovė.
Anksčiau ekspertai prognozavo, kad „Silvestica“ valdomas miško plotas artimiausiais metais gali išsiplėsti iki 5–7 tūkst. ha, tačiau ji nepasieks IKEA masto.
„Registrų centro“ duomenimis, lietuviško kapitalo įmonė „Ama forest“ turi 1497 ha miško. Vienintelis įmonės akcininkas yra Kauno verslininkas Alvydas Šeputis, kuriam dar priklauso didmeninę ir mažmeninę prekybą alkoholiniais bei nealkoholiniais gėrimais vykdanti, taip pat transporto ir logistikos paslaugas teikianti „Jargala“.
Miškininkystės srityje dirbantys ekspertai teigė, kad „Ama forest“ bendrovę prieš keletą metų valdė keli akcininkai ir ši įmonė buvo viena didesnių lietuviško kapitalo miško savininkų. Vėliau akcininkų keliai išsiskyrė ir didelę dalį savo miškų portfelio įmonė pardavė.
Varėnos rajone, Marcinkonių kaime, įsikūrusiai IĮ „Litpinus“ priklauso 825 ha miško žemės, rodo „Registrų centro“ duomenys. Bendrai su įmonės ir asmenine nuosavybe bendrovės savininkas Gintaras Stankaitis galėtų valdyti apie 1,5 tūkst. ha.
„Litpinus“ įmonė, kurioje dirba apie 30 žmonių, skelbiasi kasmet atsodinanti 30 ha miško ir pagaminanti 22 tūkst. kubinių metrų žaliavos.
Įmonė taip pat gamina medinius namus, pirtis, vasarnamius bei kitus medienos gaminius, kurie iškeliauja į Ispaniją, Daniją, Norvegiją bei kitas šalis.
„Registrų centro“ duomenimis, lietuviško kapitalo įmonė „Girystis“ valdo 1496 hektarų žemės. Įmonė priklauso Dana Tolvaišaitė-Borovik ir Pavel Borovik.
Stambiausių miško savininkų sąraše atsiduria ir su ICOR susijusi įmonė. „Registrų centro“ duomenimis, „Forest Capital“ Lietuvoje nuosavybės teise valdo 1247 hektarus miško žemės.
Kaip rodo „Registrų centrui“ pateiktas įmonės akcininkų sąrašas, „Forest Capital“ priklauso „Lag&d“ įmonei, kurios vienintelė akcininkė yra Estijoje registruota „Global Energy Consulting OU“.
Šiai įmonei priklauso ir koncernas ICOR. Teigiama, kad po 33,3 proc. Estijos bendrovės „Global Energy Consulting OU“ akcijų valdo Andrius Janukonis, Gintautas Jaugielavičius ir Linas Samuolis.
„Forest Capital“ dukterinės įmonės taip pat perka žemes ir miškus Latvijoje bei Estijoje.
Vienas didžiausių privataus miško savininkų Lietuvoje Kazimieras Šiaulys neslepia, kad valdo daugiau nei tūkstantį hektarų miško. Didžiąją dalį miško sklypų K. Šiaulys turi Daugirdiškių kaime, Trakų rajone. Iš giminių paveldėjęs mišką, lietuvis jį augina jau 20 metų ir yra vienas labiausiai viešai matomų ir kalbančių stambių miško savininkų.
Miško savininkų kooperatyvas „Zarasų šilas“ vienija 5 miškų savininkus ir teikia įvairias su miško veikla susijusias paslaugas – miško tvarkymo, miško pjovimo, medienos ruošimo ir pardavimo bei kitas. Tarp „Zarasų šilas“ steigėjų yra Rimvydas Aleksandravičius ir Genadijus Ludzišas.
Nors „Zarasų šilas“ ir nepatenka į „Registrų centro“ pateiktą daugiausiai miško sklypų valdančių įmonių 30-uką, rinkos dalyvių vertinimu, „Zarasų šilas“ šiame sąraše turėtų būti.
Kaip žurnalui „Reitingai“ patvirtino „Zarasų šilas“ direktorius Rimvydas Aleksandravičius, kooperatinei bendrovei priklauso apie 400 hektarų, o kartu su steigėjų nuosavybe – apie 1,2 tūkst. hektarų miško.
„Registrų centro“ duomenimis, Varėnos įmonei „Savos girios“ priklauso 1165 hektarai miško. Bendrovės finansinėse ataskaitose nurodyta, kad jos valdomo materialiojo turto, į kurį patenka ir žemė, vertė 2017 metais siekė 1,68 mln. eurų. Pardavimo pajamos 2017 metais sudarė 2,5 mln. eurų.
„Savos girios“ akcininkai yra Gintaras Šmatavičius ir Edvinas Blėda.
Stambiems švedų žemvaldžiams Bengt Gary Albert Dybeek ir Johan Mikael Norberg bei lietuviui Adrijui Skučui priklausanti įmonė „Interskog“ Lietuvoje valdo 1038 ha miškų.
Švedijos žemėlapių, kadastro ir žemės registro tarnybos „Lantmäteriet“ duomenimis, 2016 metais Johan Mikael Norberg Švedijoje valdė 1393 hektarus žemės.
Plungės rajono verslininkui Romualdui Brasui priklausanti įmonė „Romalsa“ nuosavybės teise įsigijusi 878,41 ha miško sklypų, rodo „Registrų centro“ duomenys. Finansinėse ataskaitose materialusis turtas įvertintas kiek daugiau nei milijonu eurų.
Kaune įsigūrusi įmonė „Lygnum“, kuri priklauso Andrejui Radčenko ir Kęstučiui Kuodžiui, Lietuvoje sukaupusi apie 830,72 ha miško, atskleidžia „Registrų centras“.
Iš tiesų bendras akcininkų valdomas miško plotas turėtų būti didesnis. Abiems akcininkams dar priklauso įmonė „Lignator“, o A. Radčenko dar ir įmonė „Aga miškai“.
Pasak „Registrų centro“, verslininko ir medžiotojo Karolio Preibio įmonei priklauso 811,5 ha miško. Verslininkas taip pat valdo sveikatos priežiūros klinikas „Ave Medica“ Rietave, Palangoje ir Kretingoje.
Kupiškio rajono verslininko Povilo Domžos įmonė „Dovalda“ valdo apie 810,8 hektarų miško žemės, rodo „Registrų centro“ duomenys. Tiesa, verslininkui taip pat priklauso medienos apdirbimo įmonė „Benzelina“, tad per abi įmones P. Domža galėtų valdyti didesnį miškų plotą.
„Registrų centro“ duomenimis, „Fogdaro miškas“ vienintelis akcininkas yra švedas Adolfas Rogeris Dinkelspielis. Per savo įmonę švedas valdo 789 ha Lietuvos miško.
Telšių rajone įsikūrusi įmonė „Girmedis“, kurios vienintelis akcininkas yra Darius Pusvaškis, valdo 759 ha miško, rodo „Registrų centro“ duomenys. Verslininko valdos galėtų būti didesnės, nes jam dar priklauso dar ir įmonė „Žemaitijos ąžuolas“, užsiimanti medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmenine prekyba.
2010 metais Kelmės rajone įkurta miškininkystės įmonė „Petro medis“ superka miškus visoje Lietuvoje ir teikia miško priežiūros paslaugas. „Registrų centro“ duomenimis, bendrovei priklauso 750,8 hektarai miško.
Bendrovės savininkas yra ūkininkas Žydrūnas Petrauskas, kuriam taip pat priklauso kaimo turizmo sodyba „Miego klinika“, įsikūrusi Kurtuvėnų regioniniame parke.
Nemažas žemės ūkio paskirties valdas Lietuvoje įsigijusi austrų įmonė „Agroforst GmbH“ koją įkėlė ir į miškų rinką. Šiai austrų bendrovei priklausanti bendrovė „ML forest“ Lietuvoje valdo 746 ha miško. Finansinių ataskaitų duomenimis, ilgalaikis turtas, tame tarpe ir žemė, vertas 2,8 mln. eurų.