Lietuvos turtingiausieji: valstybės tarnautojai sukauptais milijonais nesididžiuoja
Naujienų portalas DELFI ir žurnalas „Reitingai“ toliau tęsia publikacijų ciklą „Lietuvos turtingiausieji“, skelbdama turtingiausiųjų tarnautojų sąrašą.
Sudarant turtingiausiųjų tarnautojų sąrašą remtasi daugiausiai valstybės tarnautojų turto deklaracijomis, kurias viešai skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tiesa, VMI skelbia ne visų, o tik tam tikras pareigas užimančių valdininkų turto deklaracijas. Į šį sąrašą patenka VRM sistemos darbuotojai, karjeros, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės bei savivaldybės įstaigų ar įmonių vadovai bei pavaduotojai.
Nors didžiosios dalies valstybės tarnautojų turtas skaičiuotas pagal VMI skelbiamas 2018 metų turto deklaracijas, keleto valdininkų turtas pateikiamas remiantis 2017 metų domenimis. Taip nutiko tais atvejais, kai 2018 metų deklaracijų VMI neskelbė, nors valdininkas šių metų pradžioje ir toliau ėjo savo pareigas.
Vertinant turtą remtasi VMI naudojama metodika - skaičiuotas turtas ir piniginės lėšos, neįtraukiant paskolintų lėšų ir neatmetant pasiskolintų lėšų. Vis dėlto, jeigu valstybės tarnautojas ar sutuoktinis turi daug skolų, tas pažymima aprašymuose.
Jeigu vienas iš sutuoktinių yra turtingas - turi brangiai įkainotų namų ir žemės bei šimtus tūkstančių eurų bankuose - kitas taip pat tuo naudojasi. Tad turtingiausių valdininkų sąrašas pateikiamas pagal bendrą šeimos turtą - įtraukiant ir sutuoktinio nurodytą turtą. Dėl šios priežasties į turtingiausių tarnautojų sąrašo viršūnę ne vienu atveju iškilo tarnautojai, kurių sutuoktiniai turi įmones.
Beje, nors valdininkai ar jų sutuoktiniai nurodo turimų akcijų vertę turto deklaracijose, pasak tyrimą atlikusių ekspertų, realybėje šie skaičiai neretai būna kur kas didesni. Tad portalas DELFI ir žurnalas „Reitingai“ paprašė finansų analitikų įvertinti tarnautojų ar jų sutuoktinių valdomų įmonių vertę.
Tyrimui talkinę finansų analitikai skaičiavo tik Lietuvoje veikiančių, finansines ataskaitas „Registrų centrui“ teikiančių įmonių vertę. Bendrovės, registruotos užsienyje, nevertintos. Skaičiuojant bendrą šeimos turtą prie finansų analitikų paskaičiuotų įmonių akcijų verčių pridėtas visas kitas turtas. Deklaracijose valdininko ar jo sutuoktinio nurodyta akcijų vertė naudota tuomet, kai finansų analitikų paskaičiuota įmonių akcijų vertė buvo panaši arba mažesnė, o taip pat tais atvejais, kai nebuvo tikslių duomenų, kokios įmonės priklauso tarnautojui ar/ir sutuoktiniui.
Susidurta su skyrybų atveju
Tyrime susidurta su atveju, kai, jau vėliau aiškinantis duomenis, paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasienietė Jurgita Stasiulaitytė šiais metais išsiskyrė su vyru.
Tačiau tyrimo kuratorė Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė paaiškino, kad atliekant tyrimą buvo renkami duomenys, apimantys praėjusius metus.
„Mes negalime sužiūrėti kiekvieno įvykio. Taip pat, kaip ir turtingiausių politikų atveju, įtraukėme Zuokus, nors jie skiriasi. Jeigu VMI deklaracijoje yra įtraukiamas sutuoktinis, mes ir įtraukiame. Negalime susekti kiekvieno asmeninio gyvenimo peripetijų“, – sakė J. Laurinėnaitė-Šimelevičienė.
Vertinamas šeimos turtas
Pasak tyrimo kuratorės, kadangi tyrimo metu vertintas šeimos turtas, dažniausiai į sąrašą tarnautojai pateko dėl sutuoktinių įgyto turto.
„Kaip ir politikų atveju, dažniausiai yra patenkama, jeigu turimos įmonės yra vertingos. Tačiau yra atvejų, kai valstybės tarnautojas yra arba įmonės bendrasavininkas, arba savininkas“, – sakė J. Laurinėnaitė-Šimelevičienė.
Tyrimo kuratorė taip pat atkreipė dėmesį, kad žiniasklaidai yra beveik neprieinami duomenys apie asmenų turimą nekilnojamą turtą.
„Jeigu gautume tuos duomenis, tada būtų dar įdomesnis vaizdas, ir matytume dar įdomesnių pavardžių“, – sakė J. Laurinėnaitė-Šimelevičienė.
Publikuojant pilną sąrašą DELFI raštu tiesiogiai arba per institucijų atstovus paprašė penkių turtingiausių tarnautojų komentaro. Jeigu kuris nors iš tų, kurie nespėjo atsakyti, pateiktų atsakymą DELFI vėliau, publikacija bus papildyta.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Erikos Sadauskienės 2017 metų turto deklaraciją VMI viešai paskelbė pernai, kai jos sutuoktinis Vigilijus Sadauskas ėjo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas. 2018 metų kovą iš šių pareigų V. Sadauskas buvo atleistas už tai, kad viešai pasiūlė premiją už publikaciją apie žydų tautybės asmenų nusikaltimus.
Savo ruožtu E. Sadauskienė tebedirba Seimo kanceliarijoje – 2019 m. liepą įstaigos tinklalapyje jos pavardė buvo įrašyta kontaktų sąraše. Šiais metais E. Sadauskienės ataskaitos VMI neskelbia, tad valdininkės turtus vertinome pagal 2017 metų ataskaitą.
Vertinant šeimos turtą, E. Sadauskienės ir jos vyro V. Sadausko bendras turtas 2017 metais buvo vertas daugiau nei 5 milijonus eurų. Iš šio turto net 4,8 mln. eurų deklaravo E. Sadauskienė.
Brangiausiai - beveik 4,5 mln. eurų - tarnautoja įvertino turimas akcijas. E. Sadauskienė yra pagrindinė poilsio namų „Ąžuolynas“ Juodkrantėje akcininkė. Tarp stambesnių dalininkų yra ir valdininkės vyras V. Sadauskas, brolis, Neringos savivaldybės tarybos narys Dovydas Mikelis su žmona Aušra Mikeliene bei mama Violeta Mikelienė.
Nuo platesnių komentarų susilaikė
Pateikiame neredaguotą E. Sadauskienės atsakymą DELFI:
„Atsakydama į Jūsų paklausimą, pažymiu, kad Jūsų minimo turto didžiausia dalis (akcijos) yra susijusi su man artimo žmogaus netektimi. Šis turtas neturi jokio ryšio su mano einamomis pareigomis valstybės tarnyboje. Taip pat informuoju, jog Jūsų ekspertų pateikta informacija yra netiksli ir nekorektiška. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir tai, kad nesu viešas asmuo, sutikimo Jūsų atsiųstos informacijos viešinimui neduodu ir plačiau nekomentuosiu.
P.S. Mano sutuoktinis šiuo metu nėra nei valstybės tarnautojas, nei apskritai viešas asmuo, todėl atkreipiu Jūsų dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, norėdami gauti ir platinti informaciją apie jį, Jūs turėtumėte gauti jo sutikimą“.
Vis dėlto DELFI nusprendė publikuoti duomenis. Pateikiame advokato Andžejaus Čaikovskio komentarą:
„Pagal Visuomenės informavimo įstatymą viešuoju asmeniu laikomi valstybės ar savivaldybės pareigūnas arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje valstybės tarnautojai laikomi viešaisiais asmenimis Visuomenės informavimo įstatymo prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad asmuo automatiškai nepraranda viešojo asmens statuso, jei dėl eitų pareigų vis dar domina visuomenę. Todėl tiek Erika Sadauskienė, tiek Vigilijus Sadauskas laikytini viešaisiais asmenimis“.
Vienam iš Valstybės kontrolės departamentų vadovaujanti Sigita Rojutė į Turtingiausių valdininkų sąrašą patenka dėl sutuoktinio Gintaro Balčiūno turto. 2018 metų turto deklaracijoje, skelbiamoje VMI, G. Balčiūnas nurodo turinti turto už daugiau nei 4,6 mln. Eurų.
Daugiausiai verti G. Balčiūnui priklausantys gyvenamieji namai Lietuvoje - 1,7 mln. eurų ir gyvenamieji namai užsienyje - 1,5 mln. eurų.
Pati S. Rojutė, kuri šiuo metu yra motinystės atostogose, 2018 metais deklaravo turto už 92 tūkst. eurų.
DELFI išsiuntus paklausimą dėl detalesnių paaiškinimų, gautas automatinis atsakymas, kad S. Rojutė yra motinystės atostogose.
VRM sistemoje dirbančios Jurgitos Stasiulaitytės vyras Nerijus Gurklys yra įmonių „Miško ruošos darbai“ ir „Ryčio miškas“ savininkas. Nors N. Gurklys savo įmonių akcijas vertina mažiau nei puse milijono eurų, finansų analitikai įmones įvertino 4 mln. eurų.
Įmonei „Miško ruošos darbai“ talkina ir N. Gurklio žmona Jurgita. Internete pateikiama informacija, kad dėl buhalterinių klausimų, susijusių su „Miško ruošos darbais“, galima kreiptis į Jurgitą Gurklienę.
DELFI žiniomis, J. Stasiulaitytė šiais metais išsiskyrė su vyru. Su ja pačia kol kas nepavyko susisiekti. Portalo žiniomis, moteris atostogauja.
Valstybės kontrolėje dirbanti Daiva Sakalauskienė turtingiausiųjų tarnautojų sąraše atsiduria taip pat dėl vyro Vlado Sakalausko deklaruoto turto. V. Sakalausko, įmonių grupės „Global BOD Group“ (GBG) valdybos nario ir grupės gamybos vadovo 2018 metų turto deklaracijoje nurodyta, kad verslininko valdomų akcijų vertė siekia 3 mln. eurų.
Pati Daiva Sakalauskienė turto deklaravo už beveik 169 tūkst. Eurų.
Prašo remtis viešai nurodyta informacija
Pati D. Sakalauskienė į DELFI klausimus atsakė glaustai, informuodama, kad turto deklaracijos yra skelbiamos viešai.
„Turto deklaracijos yra skelbiamos viešai, turto įsigijimo šaltiniai yra nurodyti, prašome remtis viešai skelbiama informacija“, – atrašė D. Sakalauskienė.
VMI darbuotojos Beatos Melnikienės sutuoktinis, verslininkas Nikolaj Melnik 2018 metų turto deklaracijoje deklaravo 3,16 mln. eurų vertės turtą, didžiąją jo dalį (per 3 mln. eurų) sudaro įmonių akcijos.
B. Melnikienė turto deklaracijoje nurodė turinti beveik 60 tūkst. eurų vertės turto.
VMI: duomenys skirti viešumui bei skaidrumui užtikrinti
DELFI nusiuntus užklausą pačiai B. Melnikienei ir VMI atstovams, atsakė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė Virginija Ginevičienė.
VMI priminė, kad viešai skelbiami politikų, valstybės tarnautojų bei jų sutuoktinių ir kitų asmenų duomenys pirmiausia skirti viešumui bei skaidrumui užtikrinti, visuomenės savikontrolei. Pažymima, kad gyventojų turto (šeimos) deklaracijas teikiantys asmenys yra patys atsakingi už pateiktą informaciją ir jos tikslumą. Komentuoti fizinio asmens deklaracijos duomenų VMI neturi teisės, rašoma komentare DELFI.
„VMI, savo ruožtu, siekdama įsitikinti, kad mokesčių mokėtojai tinkamai moka mokesčius, vertina visą informaciją apie mokesčių mokėtojus, t. y. savo sukauptą informaciją, gautus duomenis iš trečiųjų šaltinių bei viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir pan., nepriklausomai nuo gyventojo ar jo sutuoktinio einamų pareigų. Turto deklaracijos – vienas iš šaltinių, padedančių nustatyti, ar turtas įsigytas skaidriai ir ar asmuo gali pagrįsti turto įsigijimą“, - rašoma V. Ginevičienės komentare.
VMI taip pat pateikė papildomos informacijos apie šeimos turto deklaracijų teikimo ypatybes.
Teikiant metinę turto (šeimos) deklaraciją, deklaruojamas praėjusių kalendorinių metų paskutinę dieną gyventojui ir jo šeimos nariams nuosavybės teise priklausantis turimas turtas:
1) nekilnojamasis daiktas, įskaitant nebaigtą statyti statinį;
2) kilnojamasis daiktas, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija;
3) piniginės lėšos (toliau – lėšos), turimos bankuose ir kitose kredito įstaigose bei ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
4) pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
5) paskolintos ir nesusigrąžintos lėšos, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
6) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;
7) vertybiniai popieriai, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.
Privaloma deklaruoti ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėse esantį išvardytą turtą.
Viešai skelbiamų gyventojų turto (šeimos) deklaracijų išrašų duomenys apima nekilnojamojo turto registre registruojamų patalpų, inžinerinių ir kitų statinių vertę, žemės sklypų vertę, kelių transporto priemonių vertę, kitų registruojamų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertę, akcijų vertę, dalių ir/ar pajų vertę, Vyriausybės vertybinių popierių vertę, kitų vertybinių popierių vertę, kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų sumą, paskolintų ir nesusigrąžintų lėšų sumą bei pasiskolintų ir negrąžintų lėšų sumą.
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės Irenos Povilaitienės sutuoktinis Romualdas Povilaitis deklaravo turto už 2,6 mln. eurų, iš kurio vertingiausia yra žemė. 2018 metų turto deklaracijoje R. Povilaitis nurodė, kad jo žemės sklypų Lietuvoje vertė siekia 1,4 mln. eurų. Pati I. Povilaitienė turto deklaravo už 233 tūkst. eurų.
Jasiuliškių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotojo Algirdo Gimžausko žmona Rita Gimžauskienė yra viena iš įmonių „Kurklių karjeras“ ir „Kurklių valda“ akcininkių. Verslininkė 2018 metų turto deklaracijoje savo akcijas įvertino milijonu eurų. Panašiai R. Gimžauskienės valdomų akcijų dalį įvertino ir finansų analitikai. Moteris taip pat nurodė turinti namų, vertų apie pusę milijono eurų, ir žemės sklypų, kurių vertė taip pat siekia per pusę milijono eurų. O A. Gimžauskas savo turtą įvertino 29 tūkst. eurų.
Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, Seimo nario Alfredo Stasio Nausėdos padėjėjas Valdas Jurėnas VMI paskelbtoje 2018 metų turto deklaracijoje nurodė turintis turto už daugiau nei 2 mln. eurų. Brangiausiai, 1,1 mln. eurų, įvertinti žemės sklypai Lietuvoje.
Privačių interesų deklaracijoje V. Jurėnas nurodęs, kad verčiasi žemės ūkio veikla ir yra „Orij“ bendrovės Ukrainoje akcininkas. Anksčiau jis ėjo ir įmonės „Litorij“ vadovo pareigas.
(tik valdininko turtas)
1. Erika Sadauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyriausioji specialistė – 4,8 mln. eur
2. Valdas Jurėnas, Seimo nario Alfredo Stasio Nausėdos padėjėjas – 2,01 mln. eur
3. Rimantas Gudelis, Bistrampolio dvaro direktorius – 1,4 mln. eur
4. Arūnas Kupčiūnas, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios 4-osios pamainos vadas – 981,6 tūkst. eur
5. Domas Vasiliauskas, Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininkas – 966,2 tūkst. eur
6. Marius Jukonis, Vilniaus miesto sporto centro direktorius – 919,1 tūkst. eur
7. Laima Gerasičkinienė, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja – 820,8 tūkst. eur
8. Valdemaras Ragaliauskas, Vadovybės apsaugos departamento darbuotojas – 804,2 tūkst. eur
9. Aleksandras Klumbys, Elektrėnų savivaldybės mero patarėjas – 784,3 tūkst. eur
10. Dalia Čijauskienė, Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vyriausioji specialistė – 781,4 tūkst. eur
11. Liucija Nijolė Kikutienė, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorė – 746,9 tūkst. eur
12. Giedrė Glinskienė, Policijos departamento Finansų ir investicijų valdybos viršininkė – 740,9 tūkst. eur
13. Agnė Dalangauskienė, Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ direktorė – 698,4 tūkst. eur
14. Danguolė Bublienė, Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėja – 697,6 tūkst. eur
15. Gintaras Radavičius, Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierius – 694,9 tūkst. eur
16. Edmundas Antanaitis, Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centro „Aqua“ direktorius – 681,3 tūkst.
17. Rimantas Gorys, Šiaulių r. Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius – 680 tūkst. eur
18. Rita Virbalienė, Seimo nario Stasio Tumėno padėjėja-sekretorė – 666,8 tūkst. eur
19. Andrejus Junda, Švenčionių rajono savivaldybės įmonės „Pabradės komunalinis ūkis“ direktorius – 665,2 tūkst. eur
20. Viktorija Šelmienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja – 662,3 tūkst. eur (ir 243 tūkst. eurų pasiskolintų lėšų)
Šaltinis: VMI; 2019 m. vasara
