Naujienų portalas „DELFI“ ir žurnalas „Reitingai“ pristato Lietuvos turtingiausiųjų asmenų sąrašą. Tarp 329 turtingiausiųjų asmenų daugiausia matomos verslininkų pavardės. Turtingiausiųjų trejetuke rikiuojasi vienintelis Lietuvos milijardierius, „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius, „Girteka logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus.
Daugiau nei pusę metų duomenis rinko ir analizavo finansininkų ir auditorių komanda. Kaip pasakoja tyrimo kuratorė Jurgita Laurinėnaitė–Šimelevičienė, pirmiausia vadovaujantis Registrų centro duomenimis buvo sudarytas 500 pelningiausių Lietuvos įmonių sąrašas.
Papildomai buvo peržvelgiami ir kiti šaltiniai, tikrinant, ar tikrai pateko visos didžiosios įmonės. Vėliau nagrinėtos šių įmonių 2018 m. Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos. Jei iki šių metų liepos 25 dienos jos buvo nepateiktos, tuomet vadovautasi 2017 m. finansinėmis ataskaitomis. Pabrėžiama, kad vadovautasi konsoliduotomis įmonių ataskaitomis.
Vertinant įmonės vertę atsižvelgta į tris pagrindinius faktorius: pelną, paskolas ir turimą investicinį turtą bei grynuosius pinigus.
Taip pat atsižvelgta į įmonės dydį, pasaulines tendencijas bei sektorių, kuriam priklauso įmonė. Pavyzdžiui, žemės ūkio sektorius buvo vertinamas kaip rizikingesnis, dėl paskutiniais metais ne tokių palankių klimato sąlygų. Tad, tarkime, gamybos sektoriuje įmonė turėtų būti daugiau pelninga, nes pats sektorius mažiau rizikingas. Plačiau įmonių vertės skaičiavimo metodiką iliustruoja „Achemos“ pavyzdys.
Reikėtų paminėti, kad verslininkų turimos akcijos užsienyje registruotų įmonių ar turimų „ofšorinių“ įmonių vertė neanalizuota, nes nėra galimybių objektyviai įvertinti jų finansines ataskaitas. Taip pat neįvertintas ir verslininkų turimas nekilnojamasis turtas, jeigu jie nėra politikai ir nėra pateikę viešos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas pasakoja, kad lyginant Lietuvos turtingiausiųjų sąrašą su pasaulio turtingųjų sąrašais matyti gana ryškus skirtumas tarp sektorių.
„Lietuva išsiskiria tuo, kad pirmajame dešimtuke labai daug prekybos verslo atstovų ir kažkaip per mažai gamybos ir pramonės atstovų. Pavyzdžiui, Lyda Lubienė, kuri yra „Achemos“ pagrindinė akcininkė, yra devintoje vietoje, „Vakarų medienos grupės“ akcininkas Sigitas Paulauskas – dvyliktoje, o daugiau rikiuojasi visi prekybininkai ir šiek tiek logistikos bendrovių. Kai prekyba tampa pagrindiniu turto krovėju, tai nesignalizuoja apie labai sveiką ekonomikos sąrangą. Paprastai sakoma, kad aukštos pridėtinės vertės gamyba yra pagrindinė bazė“, – pastebi G. Sarafinas.
Tyrimą kuravusi J. Laurinėnaitė–Šimelevičienė palygino pokyčius nuo 2013 metų. Matyti, kad vis dažniau turtingiausiųjų sąraše atsiduria transporto sektoriaus verslininkai. Taip pat matyti ir technologijų įtaka. 268–oje vietoje su 7 mln. Eur įmonės verte atsidūrė pagrindinis „Paysera“ akcininkas Kostas Noreika, o 42–oje vietoje su 75 mln. Eur – „Bored panda“ įkūrėjas Tomas Banišauskas.
„Naujų verslų atstovai atsiranda sąraše ir kyla į viršų. Transporto įmonės irgi nebūdavo didelės, nors Mindaugas Raila sąraše būdavo, bet nebūdavo kitų transporto atstovų. Per kelerius metus logistikos įmonės išaugo į stambias kompanijas, ypač kuomet dirbama užsienio rinkose. Jei prieš 5–6 m. vertingiausia įmonė buvo „Achema“ ir „Vilniaus prekyba“, dabar mūsų analitikai paskaičiavo, kad „Achema“ yra trečia pagal įmonių vertę, o M. Railos „ME Investicija“ – antra ir gerokai viršija „Achemos“ vertę“, – komentavo žurnalistė J. Laurinėnaitė–Šimelevičienė.
Tyrimą atlikusios bendrovės „Moore Mackonis“ finansų konsultacijų skyriaus vadovė Sigita Pranckėnaitė taip pat išskyrė kelis pastebėjimus būdingus atskiriems sektoriuje. Pavyzdžiui, prekyboje įsitvirtinęs „Lidl“ turi įtakos kitų įmonių vertei, tačiau „Vilniaus prekyba“ vis dar pasiekia gerų rezultatų.
„Kai 2016 metais į Lietuvą įžengė „Lidl“, iš jų nebuvo tikėtasi didesnio perversmo mažmeninės prekybos versle. Tačiau 2019 metais matome, kad „Lidl“ drastiškai supurtė greito apyvartumo prekybos industriją ir tikėtina, kad jie iš ketvirtosios vietos išstums „Rimi“. Na, bet „Maxima“ ir toliau sėkmingai išlaiko savo pozicijas, nes 2019 m. šis tinklas apyvartą padidino 5,6 proc. ir augo kiek daugiau nei pati rinka“, – pastebi S. Pranckėnaitė.
O aptariant transporto sektorių išskiriamas Mobilumo paketas bei valdžios siūlymai didinti minimalią dalį, išmokamą darbuotojams kaip atlyginimą.
„Aišku tai, kad stipriai išaugs transporto įmonių darbo užmokesčio išlaidos, o tai turės neigiamos įtakos pelnui bei tolesnėms investicijoms. Kita vertus, kapitalas yra labai mobilus, tad transportininkai ir vėl gali rasti išeičių pakeisdami teisinį savo verslo modelį“, – pastebi S. Pranckėnaitė.
Kiti pastebimi pokyčiai Lietuvos turtingiausiųjų sąraše – verslo perdavimas atžaloms ar giminaičiams.
Pavyzdžiui, Augustinas ir Artūras Rakauskai verslą vystys atskirai. Į turtingiausiųjų sąrašą patenka ir bendrovę „Vaizga“ valdanti Paleičikų šeima, taip pat „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio dukros Ieva Avulytė ir Gintarė (Avulytė) Dargienė, „Eikos“ akcijas užrašytos Roberto Dargio žmonai Violetai, „Šiaurės vilko“ akcijos – Palmyrai Kaikarienei, nors iš tiesų įmonę valdo Vilius Kaikaris, „Dojus“ įmonių grupės akcijų turi ir Pranas Dailidė, ir Donatas Dailidė bei Justina Dailidaitė.
Sudarant reitingą į jį buvo įtrauktas ir a.a. Raimondas Karpavičius, jo įmonių vertė 36 mln. Eur. Skelbiama, kad 50 proc. akcijų palikta broliui Henrikui Karpavičiui, kita dalis akcijų – žmonai Aistei Karpavičienei. Tačiau dar neišspręsti ginčai dėl buvusios žmonos Audronės Karpavičienės ir sūnaus Roko Karpio palikimo dalies.
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas pastebi, kad Lietuvos turtingiausieji skiriasi nuo pasaulio turtingųjų. Yra vengiama viešumo, garsiai kalbėti apie labdarą ar socialinę veiklą.
„Po savęs palikti ne vien tik eilutę su daug skaičiukų, bet kad sukūrė gerovę, pridėtinę vertę visai valstybei, žmonėms, jaunimui ar panašiai. Suprantu, kad verslininkai dažniausiai sako, kad mes sukūrėme darbo vietų, čia mūsų pagrindinis nuopelnas. Viskas tvarkoje, kad sukuria daug darbo vietų, bet reikia įvertinti dar tai, ar tos darbo vietos yra gerai apmokamos. Tai kai žiūri plačiau, kai atsitrauki nuo verslo, aš kviesčiau mūsų turtingiausius mąstyti šiek tiek aukštesnėmis kategorijomis, o ne vien šia diena“, – komentavo jis.
G. Sarafinas pridėjo, kad viešumas suteikia tuo pačiu ir skaidrumo.
„Vilniaus prekyba“ yra vertingiausia Lietuvos įmonė, kurios vertė, pasak finansų analitikų, siekia 2,5 milijardo eurų. Per pastarąjį dešimtmetį pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius padidino savo valdomų akcijų dalį nuo 37 proc. iki 77 proc. Tad 2018 metais šiam verslininkui priklausančios akcijos buvo vertos daugiau nei 1,92 milijardo eurų.
N. Numavičius „Turtingiausių lietuvių“ sąraše lyderiaus dar daugelį metų, nes į antrą vietą patekusio verslininko Mindaugo Railos turtas yra daugiau nei milijardu eurų mažesnis.
Iš N. Numavičiaus atstovų gautame komentare teigiama, kad realybėje verslininko turto vertę labiau atitiktų 1 mlrd. eurų nei beveik 2 mlrd. eurų.
„Mūsų patirtis rodo, kad visi teoriniai skaičiavimai, kurie gali būti pagrįsti įvairiomis metodologijomis, išlieka tik teoriniais ir, priklausomai nuo pasirinkto metodo, įmonės vertė gali skirtis esmingai.
Mano manymu, 1 mlrd. eurų dydžio N. Numavičiaus turto vertė labiau atitiktų realybę. Bet kuriuo atveju, tikroji verslų vertė gali paaiškėti tik sudarius pirkimo-pardavimo ar kitus panašaus pobūdžio sandorius, taip pat įmonės listingavimo biržoje atveju. Kitaip sakant, kai atsiranda pirkėjas, partneris ar investuotojas, pasiryžęs mokėti tam tikrą kainą už verslą“, – teigia N. Numavičiaus šeimos biuro Metodika B.V. atstovas Nerijus Maknevičius.
Verslininko Mindaugo Railos įmonė „ME investicija“, kuri valdo transporto paslaugų grupę „Girteka“, yra antroji vertingiausia Lietuvos įmonė po „Vilniaus prekybos“. Finansų analitikai ją įvertino milijardu eurų.
Tad nenuostabu, kad 90 proc. šios įmonės akcijų valdantis M. Raila yra antrasis turtingiausias lietuvis. 10 proc. „ME investicija“ bendrovės akcijų turi įmonės generalinis direktorius Edvardas Liachovičius, kurio turtas vertas 100 mln. eurų.
„ME investicija“ taip pat yra įsigijusi ekologinio ūkininkavimo įmonės „Auga Group“ akcijų.
M. Raila į DELFI siųstus klausimus atsakyti nesutiko.
„MG Baltic“ koncernas, kuriam 2018 metais priklausė 79 įmonės, vertinamas 400 mln. eurų. Vienintelis koncerno akcininkas yra Darius Mockus.
Nors pastaraisiais metais įvesti alkoholio gamybos ir prekybos apribojimai atsiliepia D. Mockaus alkoholio verslui, išlaikyti stabilų pajamų augimą leidžia diversifikuota veikla. Koncerno įmonės veikia didmeninės ir mažmeninės prekybos, logistikos paslaugų, gamybos, žiniasklaidos, telekomunikacijų, nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo, statybos srityse.
2018 metais „MG Baltic“ uždirbo 632 mln. eurų pajamų ir 19,4 mln. eurų grynojo pelno.
D. Mockus į DELFI siųstus klausimus atsakyti nesutiko.
Daugelį metų kartu dirbę verslininkai Augustinas Rakauskas ir jo sūnus Artūras Rakauskas šių metų gegužę pranešė, kad savo verslus vystys atskirai. Birželį Konkurencijos taryba leido verslininkams įgyvendinti tarpusavio sandorį.
Po šio sandorio Augustinas Rakauskas yra pagrindinis nekilnojamojo turto įmonių „Litvalda“,„Baltic RED“ ir „Baltic Shopping Centers“, valdančių prekybos centrus „Banginis“ ir „Mega“, savininkas. Jam taip pat priklauso visos „Žinių radijo“ ir sveikatingumo bei poilsio centro „Harmony Park“ akcijos.
Rakauskų verslus pagal 2017–2018 metų finansines ataskaitas vertinusių finansų analitikų skaičiavimais, Augustino Rakausko valdomų įmonių vertė yra 90 milijonų eurų didesnė negu Artūro Rakausko.
DELFI susisiekus su A. Rakausku šis tvirtino, kad skelbiant tokius sąrašus nėra atkreipiamas dėmesys į tai, kiek bendrovė ar žmogus turi pasiėmęs kreditų. Patikinus, kad finansų analitikai ir auditoriai nustatydami turto vertę atsižvelgia ir į įmonės turimas paskolas, A. Rakauskas teigė, kad to nėra skelbiama.
„Bet skelbime neatsispindi. Yra tik pasakoma turto vertė. (…) O kad dar yra bankui įsiskolinimas ir jį reikia minusuoti. Kai pardavinėjame įmonę, ateina finansininkai ir apskaičiuoją turtą, grąžą ir įvertina tada, kad perkam jūsų daiktą, jis kainuoja 200 mln., bet perkam už 60 mln., nes tuo pačiu nuperkam skolas. Tai kokia tada vertė to turto?“, – kalbėjo A. Rakauskas.
Turtingųjų sąrašą sudarę auditoriai įmonių vertę vertino atsižvelgdami ir į turimus skolinius įmonių įsipareigojimus. Auditorių duomenimis, „Baltic Shopping Centers“ turi 53 mln. Eur ilgalaikių paskolų ir 2,5 mln. Eur trumpalaikių. O „Litvalda“ – 31 mln. Eur ilgalaikių ir 2,6 mln. Eur trumpalaikių paskolų.
Tiesa A. Rakauskas taip pat pabrėžė, kad šalia žinios apie žmogaus didelį turtą turėtų būti paminima ir tai, kad žmogus turi didžiulę naštą, prievolę, turi įdėti daug darbo suvaldyti verslą ir visus procesus, o prie sėkmingų rezultatų prisideda daugybė žmonių.
„Turi būti kontekstas, kad šitas kapitalas tiek ir tiek darbuotojų išlaiko, kapitalas buvo uždirbamas kartu su tūkstančiais žmonių. Yra ir tokių verslininkų, kurie privatizavimo metu, kada vyko nesąžiningos privatizacijos, pralobo, bet mūsų visas kapitalas ir įmonė uždirba kruvinu prakaitu, savo sveikatos sąskaita. (…) Kai kitos įmonės nemokėjo atlyginimų, o mūsų įmonė ir avansą, ir algą visus 30 su viršumi metų moka: nebuvo tokio mėnesio, kad neišmokėtume žmonėms atlyginimo. Pas mus yra reikalavimas, kad mūsų atlyginimas truputį už vidurkį mūsų giminingo verslo būtų didesnis ir visada to laikomės“, – kalbėjo A. Rakauskas.
Jis pasakoja, kad pats dirba jau 35 metus, o į šeimos įmonių grupės veiklą įsitraukęs ir 20 metų jau dirba jo sūnus Artūras Rakauskas, taip pat į veiklą įsitraukusi ir žmona, dukra, vyro žmona. A. Rakausko teigimu, darbas versle tikrai turi įtakos sveikatai, o to jokiais pinigais nepamatuosi.
„O mes iš jūsų skelbimų gauname tik pavydo bangą iš skaitytojų ir pasipiktinimą, kad prisikišę kišenę pinigų sėdime. Kiek sumokėta mokesčių per tuos visus metus, kiek išmokama atlyginimų žmonėms. Visa tai ne tik uždirbti, visa tai reikia suvaldyti“, – teigė A. Rakauskas.
Jis įsitikinęs, kad tokių sąrašų skelbimas kelia tik žmonių pyktį ir pavydą, supriešina žmones.
„Jūs turėtumėte domėtis, kaip mūsų visuomenė toleruoja tokius žmones. Ar jūs padedate tiems žmonėms, ar kenkiate. Ar sukeliate didesnę pavydo ir neapykantos bangą tiems žmonėms, kurie kažkaip užsidirba, o juk visi užsidirba skirtingai. (…) Labai maitina pavydą, pyktį, apmaudą ir tiems, kuriems nesiseka. Ir visai nesigilinama, kokia kaina tai uždirbta ir, kad ne vieno žmogaus, o daugybės žmonių. (…) Čia užslėptas netiesioginis kenkimas tiems žmonėms, kurie rūpinasi tais žmonėmis tuos tris dešimtmečius ir visą laiką“, – savo nuomonę išsakė verslininkas A. Rakauskas.
Subyrėjus vadinamajam VP dešimtukui, valdžiusiam didžiausią Lietuvos įmonių grupę, Vladas Numavičius išliko tarp smulkiųjų akcininkų, nors jo turima akcijų dalis susitraukė nuo turėtų 24,6 proc. iki maždaug 10,5 proc.
Už broliui Nerijui Numavičiui perduotas „Vilniaus prekybos“ akcijas V. Numavičius įgijo įmonės „EVA grupė“ akcijų kontrolę. „EVA grupė“ tarp kitų įmonių valdo šokolado ir saldainių fabrikus „Vilniaus pergalė“ ir „Naujoji Rūta“.
Kartu su kitais „Vilniaus prekybos“ akcininkais V. Numavičius taip pat investuoja į įvairius nekilnojamojo turto projektus Lietuvoje ir užsienyje.
Mindaugas Marcinkevičius tapo pagrindiniu buvusio VP dešimtuko narių ir stambiausio grupės akcininko Nerijaus Numavičiaus kovos simboliu. Lietuvos teismai nagrinėja ne vieną bylą, susijusią su šių verslininkų kaltinimais vienas kitam.
Apie 10 proc. „Vilniaus prekybos“ akcijų vis dar valdantis M. Marcinkevičius viešai pareiškė, kad N. Numavičiui pradėjus telkti grupės kontrolę savo rankose, smulkieji akcininkai buvo atriboti nuo informacijos apie grupės veiklą. Jis taip pat apkaltino „Vilniaus prekybą“ taikius „ypač agresyvią mokesčių planavimo politiką“.
Tuo tarpu N. Numavičius ir dar du smulkieji „Vilniaus prekyba“ akcininkai – Vladas Numavičius ir Ignas Staškevičius – M. Marcinkevičių kaltina siekiu agresyviai pasitraukti iš grupės, reikalaujant „ramybės mokesčio“.
M. Marcinkevičius taip pat yra stambiausias Lietuvos investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ akcininkas.
DELFI bandė susisiekti su M. Marcinkevičiumi, tačiau atsakymo nesulaukė.
Verslininkas Dainius Dundulis valdo trečią pagal dydį mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje „Norfos mažmena“. 2018 metais „Norfos mažmena“uždirbo beveik 7 proc. daugiau pajamų negu 2017 metais - 588 mln. eurų, tačiau 15 proc. mažiau grynojo pelno - 6,4 mln. eurų.
Finansų analitikų skaičiavimais, įmonės „Norfos mažmena“ vertė siekia apie 100 mln. eurų, o logistikos bei gamybos įmonės „Rivona“ - apie 150 mln. eurų. D.Dundulis abiejose įmonėse valdo po 93 proc. akcijų. Likusios akcijos priklauso D.Dundulio verslo partneriui Rolandui Činčiui.
„Rivona“ taip pat valdo 50 proc. įmonės „Norfos vaistinė“ akcijų paketą.
D. Dundulis DELFI komentavo, kad turto vertinimas yra subjektyvus reikalas: gali būti ir per mažai įvertintas, bet gali būti ir per daug. „Turtas vertas tiek, už kiek yra norintis jį įsigyti pirkėjas“, – patikina verslininkas.
Analizuojant duomenis pastebėta, kad Lietuvoje itin išplėtotas prekybos sektorius, sparčiai pradėjo augti logistikos įmonės, tačiau ne gamybos sektorius. Anot D. Dundulio, gamybos sektorius ateityje tikrai augs, o štai transporto sektoriui prognozuojama ne tokia šviesi ateitis.
„Manau, kad gamybos įmonių ateityje laukia tas augimas. Kadangi aš versle jau senai, esmė ta, kad pirmiausia vystėsi prekyba. Sąlyginai galiu drąsiai pasakyti, pirmiausia pradėjo eiti maisto prekyba, po to statybinių medžiagų, tada visų tų pramoninių prekių ir po to jau pradėjo vystytis gamyba. Čia tik laiko klausimas, kada gamyba aplenks prekybą. Jau pradedame eiti, bręsti. Iš vaikiško amžiaus išaugti ir pradėti augti į tą pilnametystę.
Kodėl Lietuvoje išsivystė transportas? Manau, kad tam buvo tinkamos sąlygos, o jei sąlygos sublogės, arba tas lietuviškas transportas išeis į kitas šalis – akcininkai pasiliks tie patys, bet verslas bus vykdomas ten, kur tos sąlygos bus geresnės, ypač dabar, kai tas verslas yra gerokai mobilesnis nei buvo anksčiau, arba jis turės susitraukti. Bet greičiau ta pirmoji situacija bus. Čia nėra jokia paslaptis, kad dėl tų komandiruotpinigių lietuviškas verslas iš tikrųjų buvo pranašesnis prieš kitų šalių verslą, kai tik komandiruotpinigių mokėjimas sumažės arba bus apmokestintas, tai iš Lietuvos tas verslas arba turės trauktis į kitas šalis, arba pats trauktis, nes neatlaikys konkurencijos“, – DELFI teigė verslininkas.
Neseniai „Verslo žinios“ skelbė, kad D. Dundulis su Marcinkevičiais iš anksčiau turėtų 50 proc. baltarusiško prekybos tinklo „Mart Inn“ akcijų tebeturi 13 proc. Portalui DELFI verslininkas sakė, kad iš šio verslo iš viso norima pasitraukti, o planų plėsti veiklą užsienyje nėra. Lietuvoje verslo plėtrai jokių trukdžių, anot jo, nėra, tačiau plėtra turi būti apgalvota.
D. Dundulis taip pat teigė, kad yra pasvarstymų dėl verslo pardavimo arba perleidimo.
„Šiandien dienai, kol dar sveikata leidžia, manau, kad tikrai galiu dirbti, o ateityje puikiai suprantate, kad kažkas vis tiek turės įvykti: ar su džiaugsmu, ar su skauduliu apie tai kalbėti, bet kiekvienas žmogus turi pabaigą, tai bet kokiu atveju yra priverstinis dalykas. Kol kas jokio sprendimo nėra. Įmanomi du variantai: vienas pardavimas, o kitas kažkokiu būdu tolesnis vystymas“, – komentavo verslininkas.
„Achemos grupės“ įkūrėjo Bronislovo Lubio našlė Lyda Lubienė yra vienintelė moteris, patekusi į „Turtingiausių lietuvių“ dešimtuką.
„Achemos grupės“ valdybos pirmininkė L. Lubienė kontroliuoja 42 proc. koncerno akcijų, o jos dukra Viktorija Lubytė – 12 proc.
Finansų analitikų skaičiavimais, „Achemos grupė“ yra trečioji vertingiausia Lietuvos įmonių grupė. Ekspertai ją įvertino 500 mln. eurų. Koncernui priklauso keliasdešimt įmonių, dirbančių chemijos pramonės, krovos ir logistikos, sveikatos, viešbučių ir kitose srityse. Tiesa, šiais metais koncerno akcininkai nutarė atsisakyti dalies žiniasklaidos verslo ir nutraukė vieno seniausių Lietuvos dienraščių „Lietuvos žinios“ leidybą.
„Achemos grupę“, kaip ir „Vilniaus prekybą“, ne vienerius metus purto stambiųjų ir smulkiųjų akcininkų nesutarimai. Tarp smulkiųjų akcininkų yra ir B. Lubio anūkas Adomas Žadeika. L. Lubienės koncerno valdymo metodams ir planams nepritariantys smulkieji „Achemos grupės“ akcininkai jau penkerius metus bylinėjasi Lietuvos teismuose, norėdami įpareigoti L. Lubienę supirkti smulkiųjų akcininkų akcijų dalį.
DELFI į siųstus klausimus L. Lubienės atsakymų nesulaukė.
