Didžiausi Lietuvos žemvaldžiai: tūkstančiai hektarų – saujelės rankose
Didžiausi Lietuvos žemvaldžiai valdo tūkstančius hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Daugiausia sklypų, savo valdas didinusios ne vieną dešimtmetį, yra įsigijusios žemės ūkio įmonių grupės, taip pat tiek lietuviško, tiek užsienietiško kapitalo investicinės bendrovės. Portalas DELFI ir žurnalas „Reitingai“ skelbia, kas mūsų šalyje šiandien yra didžiausi žemvaldžiai.
Karaliauja Karbauskis
Didžiausias Lietuvos žemvaldys yra Ramūnas Karbauskis, kuris per „Agrokoncerno“ įmonių grupę, o taip pat kaip ūkininkas, nuosavybės teise gali valdyti apie 22-24 tūkst. hektarų žemės, kas pagal plotą prilygsta Kauno bei Šiaulių miestų teritorijoms kartu sudėjus.
Tarp stambiausių žemės valdytojų taip pat atsiduria lietuvių kapitalo įmonės „Linas Agro Group“, „Auga Group“, „Litagra“, su „Vičiūnų grupe“ susijusi „Groward Group“, „Lytagra“, „INVL Baltic Farmland“.
Sąraše matyti ir naujų pavardžių – pavyzdžiui, verslininkas Nerijus Grušnys, valdantis beveik dešimtį įmonių, aktyviai pirkusių žemę visoje Lietuvoje.
Tarp stambiausių žemvaldžių Lietuvoje esama ir užsieniečių – tai austrų kapitalo įmonių grupės „Agroforst“ ir „Agra Corporation“, taip pat danų investuotojai „Ingleby“ ir kiti.
Sudarant sąrašą kilo sunkumų
Žurnalo „Reitingai“ ir portalo DELFI prašymu „Registrų centras“ pateikė 30 įmonių, nuosavybės teise valdančių daugiausia žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, sąrašą. Šis sąrašas buvo parengtas pagal 2019 metų pradžios duomenis.
Nors „Registrų centro“ pateiktas 30-tukas ir labai svarbus norint išskirti didžiausius Lietuvos žemvaldžius, vis dėlto jis neatspindi tikrųjų skaičių apie šių žemvaldžių valdomus plotus. Į sąrašą patenka atskiros įmonės, turinčios daugiausia nuosavos žemės, todėl čia galima rasti keletą tai pačiai įmonių grupei, pavyzdžiui, „Litagrai“, „Linas Agro Group“ ar „Agrokoncernui“, priklausančių bendrovių.
Prašymo pateikti papildomą informaciją apie visas susijusias įmones, priklausančias toms pačioms įmonių grupėms, „Registrų centras“ patenkinti nesutiko, tad stambiausių Lietuvos žemvaldžių sąrašas buvo sudarytas atlikus įvairių šaltinių analizę – be minėto „Registrų centro“ 30-tuko taip pat buvo remtasi „Registrų centrui“ pateiktomis įmonių finansinėmis ataskaitomis, VMI paviešintomis turto deklaracijomis, žiniasklaidoje skelbtais duomenimis, o taip pat buvo apklaustos ir didžiosios įmonių grupės bei verslininkai, dešimtys žemės ūkio ekspertų.
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas patvirtino, kad darbas, aiškinantis didžiausius Lietuvos žemvaldžius, iš tiesų buvo smarkiai apsunkintas.
„Buvo sunku dėl to, kad „Registrų centras“ kaip nori taip pjausto sklypus, dėlioja kaip nori, bet jis nesistengia parodyti, kas realiai yra didžiausi žemvaldžiai.
Tai glumina, nes tai yra valstybės įmonė, bet ji slepia tuos duomenis ir mes negalime to sužinoti realiai, nors žemė yra brangiausias turtas ir Lietuvos gyventojams yra svarbu žinoti, kas yra jos valdytojai.
Tai jeigu mes vadovautumėmės „Registrų centro“ informacija, tai būtų pakankamai iškreipta informacija, todėl mūsų darbas buvo stipriai apsunkintas. Turėjome pakalbinti daugybę žemvaldžių, visokių tarpininkų, asociacijų, peržiūrėti duomenis, kurie yra talpinami ataskaitų pavidalu, kas kur kiek deklaruoja, tačiau vaizdas vis tiek yra ne galutinis“, – komentavo G. Sarafinas.
Tiesa, kai kurios įmonės nuosavybės teise valdomą žemės plotą nurodė savo finansinėse ataskaitose, tad šis skaičius ir buvo naudojamas sudarant galutinį sąrašą. Kai kurios bendrovės ar įmonių grupės mūsų prašymu pačios suteikė informaciją apie turimus žemės plotus.
O tais išskirtiniais atvejais, kai įmonė žurnalistams atsisakė suteikti informaciją ir nenurodė nuosavų žemės plotų finansinėse ataskaitose, jos valdoma žemė buvo apskaičiuota pasitelkus tokią metodiką: finansinėse ataskaitose nurodyta žemės vertė buvo padalinta iš vidutinės žemės ūkio paskirties žemės kainos Lietuvoje arba konkrečiame rajone.
Vidutines žemės kainas skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Svarbu pabrėžti, kad tokiu būdu gauta informacija yra apytikslė, nes įmonės žemės vertę apskaito įvairiai – kai kurios nurodo įsigijimo vertę, kuri gali būti daug mažesnė negu vidutinė rinkos kaina, o kai kurios nurodo tikrąją rinkos vertę, kuri gali būti didesnė negu vidutinė.
Vis dėlto, tokia metodika leidžia susidaryti bent apytikslį vaizdą, kiek įmonė ar įmonių grupė galėtų turėti nuosavos žemės Lietuvoje. Dėl šios priežasties tokiu būdu skaičiavome tik keletu atveju, kai dalį informacijos apie įmonių grupės valdomą žemę jau turėjome.
Svarbu tai, kad šis sąrašas sudarytas pagal nuosavybės teise valdomą žemę, nes Lietuvoje dažnai painiojamos dvi sąvokos – valdoma žemė ir nuosavybės teise valdoma žemė. Į valdomą ar dirbamą žemę įeina tiek nuosavi, tiek nuomojami žemės sklypai.
Nors Lietuvoje galioja draudimas vienam asmeniui įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės, tūkstančius hektarų didžiausi žemvaldžiai sukaupė įvairiausiais būdais – vieni įsigijo žemės plotus asmeniškai, kartu su šeimos nariais ir per įmones prieš įsigaliojant įvairiems ribojimams, kiti įsigijo keletos ar keliolikos įmonių, turinčių po 500 ha žemės, akcijų. Treti daug žemės sukaupė, nes įstatymas numato galimybę didesnius žemės plotus įsigyti įmonėms, kurios verčiasi gyvulininkyste.
DELFI el. paštu bei žodžiu prašė pateikti savo pozicijas pirmų penkių didžiausių Lietuvos žemvaldžių arba jų atstovų. Jeigu gausime pozicijas ir tų, kurie dar nespėjo atsakyti, publikaciją papildysime.
Seimo narys Ramūnas Karbauskis, vienintelis „Agrokoncerno“ įmonių grupės akcininkas, yra didžiausias žemvaldys Lietuvoje, per savo įmones valdantis tūkstančius hektarų žemės, kurios, kaip parodė surinkta informacija, prilygsta Kauno bei Šiaulių miestų teritorijoms.
„Agrokoncerno“ įmonių grupė savo finansinėse ataskaitose nurodo, kad iš viso Lietuvoje valdo 35 tūkst. hektarų nuosavos ir nuomojamos žemės. 2018 metų pradžioje „Agrokoncerno“ vadovai viešai atskleidė, kad nuosava žemė sudaro 22 tūkst. ha.
„Registro centrui“ pateiktose finansinėse ataskaitose matyti, kad „Agrokoncernui“ priklausančios žemės vertė 2018 m. vasarą siekė 32 mln. eurų.
Daugiausiai nuosavos žemės iš „Agrokoncerno“ įmonių turi Žeimelio ŽŪB, kuriai priklauso daugiau nei tūkstantis hektarų žemės, rodo „Registro centro“ sudarytas daugiausiai žemės nuosavybės teise valdančių įmonių sąrašas.
R. Karbauskiui ir jo šeimai nuosavybės teise neabejotinai priklauso dar daugiau hektarų, nes dalį žemės ūkio paskirties žemės politikas ir jo šeimos nariai yra įsigiję ir kaip fiziniai asmenys. R. Karbauskis ir tarp ūkininkų lyderiauja pagal valdomas teritorijas. Deja, nei „Registrų centras“, nei „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ apie fizinių asmenų turtą neatskleidžia jokios informacijos.
Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktoje turto deklaracijoje R. Karbauskis nurodė, kad 2018 metais turėjo žemės sklypų už 4,4 milijonus eurų.
„Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ duomenimis, vidutinė vieno hektaro žemės ūkio naudmenų pirkimo kaina Lietuvoje 2018 spalį siekė 2163 eurų. Vadinasi, dar apie 2 tūkst. hektarų žemės R. Karbauskis galėtų būti įsigijęs kaip ūkininkas.
Tad iš viso R. Karbauskis galėtų valdyti apie 22-24 tūkst. hektarų nuosavos žemės.
Karbauskis: bandoma kurti neigiamą įvaizdį, kad pažemintų mane
DELFI susisiekė su R. Karbauskiu, kuris paprašytas atsakyti į pateiktus klausimus prakalbo apie šiandien kai kurių visuomenės formuotojų formuojamą neigiamą požiūrį į ūkininkus vien dėl to, kaip teigė, kad būtų pažemintas pats politikas.
„Dirbti žemę mūsų tautiečiams visada buvo siekiamybė ir garbė. Tarpukariu Lietuvos valdžia pirmiausiai susirūpino, kad kuo mažiau žemės dirvonuotų. Visi, kurie ėmėsi dirbti žemę buvo laikomi garbingais asmenimis. Šiandien viską bandoma apversti aukštyn kojomis ir kurti neigiamą žemdirbio, ūkininko įvaizdį vien tam, kad pažemintų mane ir su manimi rinkimus laimėjusius asmenis, kurie prieš tapdami politikais buvo sėkmingi ūkininkai.
Iš tiesų, Lietuvos ūkininkai yra išsilavinę, inteligentiški, verslūs ir Lietuvą mylintys žmonės. Nei vienas, kuris neturi žinių, gero išsilavinimo, nemyli žemės, niekada nebus geru ūkininku.
Lietuvos žemės ūkio produkcija yra geidžiama užsienio rinkose, ja didžiuojamės ir mes patys. To niekada nederėtų pamiršti, net jei ir nuomonių formuotojai stengiasi kažką pažeminti“, – sakė R. Karbauskis.
Paprašytas atskleisti, kiek šiandien žemės valdo jo artimieji, tai padaryti buvo atsisakyta.
Darius Zubas yra vienas turtingiausių šalies verslininkų, savo turtus sukaupęs iš grūdų ir žaliavų pašarams prekybos bei paruošimo. Per Danijos bendrovę „Akola ApS“ D. Zubas valdo didžiąją dalį „Linas Agro Group“ akcijų. Iš viso grupė vienija 40 žemės ūkio veikla užsiimančių įmonių visose Baltijos šalyse.
Pagal valdomus žemės plotus D. Zubas yra antrasis didžiausias žemvaldys Lietuvoje. Tiesa, per savo bendroves jis įsigijęs tris kartus mažiau žemės negu R. Karbauskis.
Savo finansinėse ataskaitose „Registrų centrui“ „Linas Agro Group“ atskleidžia, kad 2018 m. birželį iš viso dirbo beveik 17,3 tūkst. hektarų žemės, iš kurios nuosavybės teise grupei priklausė 7,4 tūkst. ha., kas prilygsta Panevėžio bei Utenos miestų teritorijoms.
Daugiausiai nuosavos žemės iš grupės įmonių turi ŽŪB „Landvesta 1“, 2019 m. pradžioje valdžiusi 1,8 tūkst. ha, rodo „Registrų centro“ pateikti duomenys.
D. Zubas savęs žemvaldžiu nevadina
D. Zubas DELFI patikslino, kad AB „Linas Agro Group“ šiandien turi įsigiję 7655 ha nuosavos ūkio paskirties žemės, o iš viso dirba 17266 ha, tačiau teigė savęs žemvaldžiu nevadinantis.
„Žemė yra ne mano asmeninė ir ne savitikslė investicija, o būtinybė egzistuoti žemės ūkio bendrovėms. Ji yra gamybos priemonė, kaip ir ūkiniai pastatai, traktoriai ar kombainai.
Mūsų bendrovių nuosavas žemės plotas sudaro tik 44 proc. viso dirbamo ploto. Žemvaldžiai yra tie, kurie išnuomoja mums tuos likusius 56 proc. žemės, t.y. patys jos nedirba.
AB „Linas Agro Group“ yra įmonė, kuri greta kitų veiklų užsiima ir žemės ūkio produktų gamyba. Jei būčiau asmeniškai įsigijęs tuos žemės ūkio paskirties plotus, galėtumėt vadinti mane žemvaldžiu“, – komentavo D. Zubas.
Paklaustas, kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena Lietuvos žemdirbiai, jis tikino, kad nuotaikos šiuo metu nelabai kokios.
„Yra optimistų ir visiškų pesimistų. Kelių prastesnio derliaus metų fone dyzelinio kuro apmokestinimas ir glifosato draudimas mums ir jiems atrodo grėsmingai.
Kalbant apie dyzelinio kuro apmokestinimo lengvatą, nesuprantu, kodėl turėtume išsiskirti iš visos Europos, kurioje naudojami sumažinti akcizai žemdirbiams, o kai kuriose iš viso kuras neapmokestinamas.
Turime suprasti, kad mūsų užauginami produktai konkuruoja netgi ne Europos, o pasaulinėje rinkoje, ir jau dabar mūsų produktų konkurencingumas dėl aukštesnės savikainos mažesnis nei kitų šalių žemdirbių“, – apie vyraujančias ne kokias nuotaikas kalbėjo jis.
Užsiminus apie žemės ūkio sektoriaus ateitį, verslininkas teigė, kad dėl klimato kaitos, tikėtina, į Lietuvos žemės ūkį gali ateiti ir tokios kultūros, kurios šiandien dar nėra auginamos.
„Štai pernai atvykę užsieniečiai mūsų klausė: „Tokia šilta vasara, kodėl nesėjate kviečių dukart?“ Tuomet klausimas mums nuskambėjo keistai, bet gal po dvidešimties metų tai bus norma“, – sakė jis.
2015 metais „Auga Group“ (tuo metu dar „Agrowill Group“) lietuvių investuotojų įmonės „Synergy Finance“ valdomam fondui „Fixed Yield Invest Fund“ perleido įmonių, turinčių 6,4 tūkst. ha žemės, akcijas, kas prilygsta Kėdainių miestui ir gyvenvietėms bei Ukmergės miesto teritorijoms kartu sudėjus. Pagal sutartis, „Auga Group“ toliau turėjo nuomotis žemę iš šių įmonių.
Fondas už akcijas su įmone atsiskaitė fondo investiciniais vienetais, tačiau 2016 metais „Auga Group“ minėtus fondo investicinius vienetus pardavė pasirinktam finansiniam investuotojui už 7,2 mln. eurų.
„Synergy Finance“ direktorius Arūnas Čiulada teigė, kad valdomas žemės plotas nesikeitė nuo fondo veiklos pradžios 2015 metais. Jis taip pat patvirtino, kad fondo finansiniai investuotojai nėra susiję su „Auga Group“.
A. Čiulada: žemė yra išnuomota ir dirbama
A. Čiulada DELFI aiškino, kad iš investavimo perspektyvos fondams turėti žemės nuosavybę yra įprastas dalykas.
„Investiciniai fondai investuoja į įvairias turto klases, taip pat ir žemę, iš kurios galima būtų tikėtis nuomos pajamų arba vertės augimo. Žemė, kaip ir bet koks kitas nekilnojamasis turtas, gali užtikrinti abu šiuos aspektus.
Tuo tarpu tokių fondų kiekį lemia ir tai, kaip potencialūs investuotojai vertina pačią investicinę idėją, ar tiki vertės augimu ir pan.
Investicinių fondų steigimą lemia ir numanoma tokios investicijos paklausa iš investuotojų pusės ir investuotojų tikėjimas galima grąža. Visgi Lietuvoje yra daug populiaresni nekilnojamojo turto investiciniai fondai investuojantys į pastatus, o ne į žemę, tokių fondų platinama virš 20“, – sakė jis.
Anot A. Čiulados, šiuo metu fondo valdoma 6400 ha žemė yra išnuomota ir yra dirbama.
„Joje vykdoma tvari ekologinė ūkininkystė“, – tikino A. Čiulada.
Austrų kapitalo bendrovė „Agroforst GmbH“ į Lietuvos rinką įžengė 2011 metais. Įmonė Lietuvoje valdo apie 15 bendrovių, įsigijusių nuosavos žemės, akcijų.
Kaip informavo austrų kapitalo bendrovės vadovybės atstovai, visos su „Agroforst GmbH“ susijusios įmonės nuosavybės teise Lietuvoje valdo 5 tūkst. hektarų žemės, kas prilygsta Alytaus ir Trakų miestų teritorijoms.
Daugiausia žemės iš austrams priklausančių įmonių dirba „Nordic Agra“ ir „Stungiai Agrar“.
Beje, „Agroforst GmbH“ priklausanti įmonė „ML forest“ yra įsigijusi apie 800 ha miško.
Pradėjęs nuo pievagrybių auginimo senoje fermoje Šiaulių rajone, verslininkas K. Juščius išplėtojo savo verslą į didžiausią ekologinio žemės ūkio ir investicijų įmonių grupę Lietuvoje.
Pagal bendrai valdomą žemės plotą (tiek nuomojamos, tiek nuosavos žemės), „Auga Group“ yra didžiausia žemvaldė Lietuvoje. „Registrų centrui“ pateiktose finansinėse ataskaitose skelbiama, kad 2018 m. įmonių grupė iš viso dirbo 38 tūkst. hektarus žemės.
Tiesa, didžiąją dalį žemės „Auga Group“ nuomojasi. Finansinėse ataskaitose „Registrų centrui“ nurodyta, kad nuosavybės teise įmonių grupė valdo beveik 4,3 tūkst. ha. Jeigu tokį plotą prilygintume miestų teritorijoms, tai būtų Telšių, Šilutės ir Birštono miestų plotas.
Įmonės pateiktais duomenimis, vieno jos valdomos žemės hektaro pardavimo kaina vidutiniškai siekia 5 tūkst. eurų.
„Registrų centro“ duomenimis, trys „Auga Group“ grupės įmonės 2019 m. vasarį nuosavybės teise valdė daugiau nei tūkstantį hektarų: Žemės vystymo fondas (1,2 tūkst. ha), UAB „Žemės vystymo fondas 11“ (1,06 tūkst. ha) ir UAB „Žemės vystymo fondas 1“ (1,02 tūkst. ha).
2018 metų rugpjūčio pabaigoje „Auga Group“ akcijomis pradėta prekiauti „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše. Į įmonę yra investavę tokie garsūs šalies verslininkai, kaip Žilvinas Marcinkevičius ir Mindaugas Raila. Pastarasis į „Auga Group“ investavo per savo įmonę „ME investicija“.
K. Juščius: tie, kas kuria produktą, neturėtų būti žeminami
Verslininkas Kęstutis Juščius DELFI pasakojo, kad ūkininkavimas, kalbant bendrai, yra tikras iššūkių verslas, ypač susiduriant su pastaruoju metu stebimais klimato pokyčiais.
„Ekologišką (produkciją-red.) yra sudėtingiau daryti, nes negalima išspręsti žemės ūkyje vykstančių problemų chemijos sąskaita. Reikia daryti tik natūraliomis priemonėmis, o tai apsunkina. Jeigu lietus 2017 m. merkia ir tu negali įvažiuoti į lauką ir išravėti piktžolių, kurios priauga, tu negali pasėti kultūrų, tada gauni auginti tik vasarines kultūras“, – apie patiriamus sunkumus ir iššūkius pasakojo jis.
K. Juščius tikino, kad tie 38 tūkst. hektarų, kurie šiandien yra dirbami jo įmonių grupės, sudaro šiek tiek daugiau nei 1 proc. visos Lietuvos dirbamos žemės.
„Lietuvos žemės ūkio bendrovių dirbamas žemės plotas per 10 metų praktiškai nepasikeitė. Kiek dirbo įmonės, taip ir liko, tų plotų nepadidėjo, tačiau ūkininkų, kurie dirba daugiau nei 150 ha žemės, skaičius padidėjo apie 80 proc. Iš esmės tai natūralu, kad žmonės dirbdami kaime bando plėstis ir auginti savo verslą, o tie kurie nesugeba – iš to išeina. Lietuvoje žemės ūkio įmonės nepakeitė savo plotų ir neužgrobė, kaip čia šneka, kaimų ir panašiai“, – tikino jis.
Visgi verslininkas pasakojo šiandien susiduriantis su neigiamu visuomenės požiūriu į plėtojamą verslą.
„Lietuvoje myli tik varguolį, vargšą, nes vargšas yra geras, jam reikia padėti, nors nesvarbu, ar jis prisidėjo prie bendruomenės gerovės, jis yra gerasis personažas, bet jei žmogus daug daro ir jam sekasi – tai jam neleidžiama pakelti galvos. Ir tai nebūtinai susiję su tuo, koks yra verslas, tačiau jeigu jis yra didelis – pagal nutylėjimą jis yra blogis.
Tad ne veltui visi didesni verslininkai slepiasi, nekomentuoja ir nori būti žemiau žemės, nes yra mūsų visuomenės dalis, kuri yra užaugusi socialistinėje santvarkoje, o kita – politikai, kurie stengiasi pataikyti į šią visuomenės grupę ir kalba taip, kaip ta visuomenės grupė nori girdėti, o ne taip, kad reikėtų ją šviesti, aiškinti, iš ko mokami atlyginimai, gaunama vertė ir panašiai.
Valstybė tik perskirsto sukurtą produktą, o tie, kas jį kuria, neturėtų būti žeminami“, – sakė jis.
Žemvaldžiai, kurie taip pat turėtų būti sąraše
Kai kurie žemvaldžiai, kurie turėtų patekti į stambiausių Lietuvos žemės savininkų 30-tuką, į sąrašą įtraukti nebuvo dėl patikimų duomenų trūkumo.
Nors dauguma įmonių informaciją apie nuosavą žemę pateikia „Registrų centre“ prieinamose finansinėse ataskaitose arba paprašyti įvardijo žurnalo „Reitingai“ žurnalistams, kai kurios bendrovės šiuos duomenis nuo visuomenės slepia.
Informacijos žurnalistams nesutikę pateikti verslininkai mano, kad visuomenei nėra reikalo žinoti, kas Lietuvoje valdo didžiausius žemės plotus.
Pavyzdžiui, šiame sąraše turėtų būti Švedijos kapitalo „Scaent Baltic“ įmonių grupės „Orion Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Orion Agroland Value Fund I“, investuojantis tik į žemės ūkio paskirties žemę.
Fondas valdomą žemę išnuomoja ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Fondas galėtų valdyti per 2 tūkst. ha žemės – maždaug tokį žemės plotą 2013 metais su „Orion Asset Management“ susijusi įmonė įsigijo iš „Agrowill Group“.
Sandorio vertė tuomet siekė apie 5,12 milijonų eurų. 2018 metų finansinėse ataskaitose „Orion Asset Management“ nurodoma, kad investicinio fondo „Orion Agroland Value Fund I“ grynųjų aktyvų vertė siekia 5,16 mln. eurų.
Vis dėlto, „Reitingų“ kalbintas šio fondo valdytojas Andrius Baranauskas nesutiko atskleisti, kiek šiuo metu fondas turi žemės, tvirtindamas, kad žemę valdo uždarojo tipo investicinis fondas, todėl jokia informacija apie jį neatskleidžiama.
Kauno verslininkas Tautvydas Barštys kartu su sūnumi Tautvydu Barščiu jaunesniuoju taip pat turėtų patekti į didžiausių Lietuvos žemvaldžių sąrašą. Kaip nurodoma „Registrų centrui“ pateiktoje įmonių grupės „Kauno grūdai“ konsoliduotoje ataskaitoje, bendrovės valdomos žemės vertė – 3 mln. eurų. Tad nuosavybės teise per susijusias įmones verslininkai galėtų valdyti daugiau nei tūkstantį hektarų žemės.
Vis dėlto įmonių grupės atstovai atsisakė informuoti, kiek žemės valdoma per visas įmones.
„Mūsų grupės įmonės informaciją apie turimą nekilnojamąjį turtą pateikia atsakingoms valstybinėms institucijoms. Jūsų prašomų konsoliduotų duomenų neteikiame“, – buvo rašoma „KG Group“ atsiųstame atsakyme.
Didžiausių žemvaldžių sąraše iš esmės pateikiami bendrovių duomenys, nes bent dalis informacijos apie įmonių turimą žemę yra prieinama žiniasklaidai. Tuo tarpu iš stambių ūkininkų šeimų į sąrašą pateko tik dvi – šie ūkininkai patys yra atskleidę, kiek žemės turi jų šeimos.
Neabejotinai, sąraše turėtų atsidurti ir daugiau stambių ūkininkų, tačiau bet kokia oficiali informacija apie juos žiniasklaidai neprieinama. Žurnalo „Reitingai“ surinktais duomenimis, 2018 metais keletas ūkininkų deklaravo po 1,5 tūkst. ha siekiantį pasėlių plotą, į kurį įeina ir nuosava, ir nuomojama žemė.
Ramūnas Karbauskis deklaravo 3,3 tūkst. ha, Joniškio rajono ūkininkas Sigitas Petraitis – 1960 ha, Kėdainių r. ūkininkas Vytautas Barzda – 1749 ha, Šiaulių rajono ūkininkas Vitoldas Norkus – 1450 ha, Pasvalio rajono ūkininkas Petras Karoblis – 1239 ha, tačiau pridėjus ir jo ūkininkaujančių vaikų deklaruotus hektarus, plotas išsiplėstų iki 1700 ha. Beje, dar 2013 metais P. Karoblis vienas deklaravo per 1700 ha žemės.
Kaip paaiškino žemės ūkio ekspertai, pastaraisiais metais stambūs ūkininkai smulkino savo ūkius, padalindami žemę sutuoktiniams, vaikams ir net anūkams, nes smulkesni ūkiai gauna daugiau įvairiausių lengvatų ir išmokų.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas tvirtino, kad ūkių smulkinimo tendencija tik stiprės, nes stambūs ūkininkai ruošiasi galimam „lubų“ įvedimui nuo 2020 metų, dėl kurių tiesioginės išmokos stambiems ūkiams gali mažėti.
„Lietuvoje ūkiai tik smulkės, jei bus priimtas įstatymas įvesti tiesioginių išmokų „lubas“, nes kuo labiau stambinsi ūkį, tuo labiau mažins išmokas. Jau dabar kai kurie ūkininkai ruošiasi ir smulkina ūkius. Tie, kurie neturės, kam paskirstyti ūkį, tai nebedirbs nuomojamų žemių, dirbs tik nuosavą, nes neapsimokės“, – sakė J. Talmantas.
Keliolika inovatyvių skirtingo profilio agroverslo bendrovių vienijanti „Groward Group“ priklauso Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir Plungės rajono savivaldybės tarybos nario Liudo Skiero valdomai įmonių grupei „Vičiūnai Group“.
Kaip mus informavo „Vičiūnai Group“ komunikacijos vadovas Mindaugas Snicorius, Lietuvoje „Groward Group“ įmonės dirba 8,6 tūkst. hektarų žemės, iš kurių nuosavybės teise valdo 4,2 tūkst. hektarų.
Daugiausiai žemės iš „Groward Group“ įmonių turi „Zujų paukštynas“. „Registrų centro“ duomenimis, nuosavybės teise šiai įmonei priklauso 3,5 tūkst. ha. Vieno hektaro kainą įmonė įvertinusi apie 3,4 tūkst. eurų.
Pagrindinės „Groward Group“ įmonių veiklos kryptys – augalininkystė, paukštininkystė, taip pat ekologinių bei egzotinių kultūrų verslai.
Šakių rajono ūkininkai Laima ir Aleksandras Stonkai kartu su dviem savo ūkius turinčiais sūnumis Jauniumi ir Dariumi iš viso dirba 5 tūkst. hektarus nuosavos ir nuomojamos žemės.
Kaip pati ūkininkų šeima prieš keletą metų yra atskleidusi žiniasklaidai, pradėję ūkininkauti nuo 23 hektarų per porą dešimtmečių nuosavos žemės plotus jie išplėtė iki 3,5 tūkst. ha.
„Registrų centro“ duomenimis, vien šeimos įmonė „Laimos Stonkuvienės agroservisas“ yra įsigijusi 818 ha nuosavos žemės.
Stonkų ūkis – stambiausias Suvalkijoje ir vienas stambiausių Lietuvoje, auginantis javus ir kitas kultūras.
2017 metais įmonė „Agra Corporation“ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos tinklalapyje „Agroakademija.lt“ skelbė, kad iš viso dirba 5,2 tūkst. hektarų žemės, iš kurios 3,2 tūkst. ha yra nuosava. Įmonei dar priklauso keletas dukterinių įmonių, tad į šį skaičių papuolė visų įmonių įsigyta žemė.
Žurnalo „Reitingai“ žiniomis, nuo 2017 metų įmonė žemės nei pirko, nei pardavė, tad nuosavybės teise valdomos žemės plotas turėjo išlikti panašus. Pati bendrovė naujausių duomenų apie žemės nuosavybę nepateikė.
2017 metais „Agra Corporation“ nutarė atsisakyti žemės ūkio veiklos ir susikoncentruoti į nuosavų žemės sklypų nuomą. Tais pačiais metais nuo „Agra Corporation“ atskirtą žemės ūkio veiklą vykdančią bendrovę „Raseinių agra“ (nuosavos žemės ši įmonė neturėjo) įsigijo „Auga Group“. „Agra Corporation“ taip pat atsisakė visų nuomojamos žemės plotų.
Vienintelis „Agra Corporation“ įmonės akcininkas – austrų kompanija „AGRA Gesellschaft für landwirtschaftliche Entwicklung und Beteiligung GmbH“.
Austrų kapitalo investicinio turto valdymo bendrovė UAB „Agra Corporation“, „Registrų centro“ duomenimis, Lietuvoje 2019 metų pradžioje valdė 986 hektarus nuosavos žemės. Kaip minėta, kartu su „Agra Corporation“ dukterinių įmonių žeme nuosavos žemės plotas siekia apie 3,2 tūkst. ha.
