Visi sutaria tik dėl vieno – Zigmantas Vaza neretai pervertindavo savo jėgas, nemokėjo realiai įvertinti padėties. Iš vienos pusės rūpinosi savo valdomų kraštų Lenkijos ir Lietuvos ne tik esama padėtimi, bet ir ateitimi, iš kitos pusės ne kartą asmeninius interesus kėlė aukščiau valstybės gerovės.
Vazų dinastijos pradininkas Zigmantas Vaza gimė 1566 06 20 Gripsholmo pilyje (Švedija), kur tuo metu kalėjo jo tėvai Suomijos kunigaikštis Jonas Vaza ir Kotryna Jogailaitė. Perimti sostą po Stepono Batoro mirties jam labai padėjo Lenkijos karalienė, jo teta – motinos sesuo Ona Jogailaitė. Respublikos sostą gavo būdamas 21 metų. Buvo mažakalbis, tačiau labai užsispyręs. Mėgo pokylius, nevengė žaisti kamuoliu. Skirtingai nei pirmtakai ne tik rėmė meną, bet ir pats kūrė – tapė, grojo klavesinu, giedojo. Domėjosi teatru, muzika, istorija ir architektūra. Buvo vedęs du kartus. Su pirmąja žmona Ona Habsburgaite turėjo 5 vaikus, tačiau pilnametystės sulaukė tik būsimasis Respublikos valdovas Vladislovas Vaza. Su antrąja žmona Konstancija Habsburgaite susilaukė 7 vaikų. Tarp jų ir pirmojo Respublikos istorijoje valdovo sosto atsisakiusio Jono Kazimiero Vazos.
Ilga net 45 metus trukęs Zigmanto Vazos valdymas Abiejų Tautų Respublikai atnešė nemažai neramumų. Zigmantas Vaza Respublikoje buvo laukiamas kaip Jogailaičių dinastijos palikuonis, tikėtasi sąjungos su Švedija sunkiose kovose prieš Maskvą. Tačiau lūkesčių naujasis elektas nepateisino. 1599 praradęs Švedijos sostą, nusprendė jį susigrąžinti įtraukdamas Respubliką į 1600 prasidėjusį Livonijos karą pradžioje su Švedija, o vėliau ir su Rusija. Pagrindinė našta jame gulė ant Lietuvos DK pečių. 1629 paliaubomis, Respublika prarado didžiąją Livonijos dalį, jai liko tik pietrytinė Latgala bei Kuršo kunigaikštystė. Tiesa, iš Rusijos atgautos kai kurios anksčiau Lietuvos DK priklausiusias žemes.
Būdamas absoliutinės monarchijos šalininku, kėlė plačių bajorijos teisių ir laisvių gynėjų nepasitenkinimą. Valstybėje 1606-1608 kilo vadinamas „Zebžidovskio rokošas“ – pasikėsinimas nušalinti nuo sosto valdovą ir apriboti jo valdžią. Dėl karo valstybė patyrė nemažus demografinius nuostolius, prastai imamams formuoti iždas. Kaip tik Zigmanto Vazos valdomoje Respublikoje ėmė ryškėti ūkinio, politinio bei karinio nuosmukio požymiai, itin paaštrėję vėlesniu laikmečiu.
Buvo karštas katalikas. Didžiausia jo svajonė valstybėje įtvirtinti vienintelį katalikų tikėjimą. Jo valdymo metais aktyviai veikė jėzuitai, gausėjo pereinančių iš reformatų stovyklos į katalikų. Nors ir nepersekiojo kitatikių, tačiau visas pareigas valstybėje stengėsi suteikti išimtinai katalikams. Rėmė unitų judėjimą.
Zigmantas Vaza mirė 1632 04 30 Varšuvoje.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
