Paskaičiuokime, kokia yra tokio įžuvinimo nauda. 1 kg šiųmečių lydekaičių kainuoja apie 20 Lt. Viename kilograme yra 9-10 vienetų šių žuvų, kadangi vienmetės lydekaitės paprastai leidžiamos į telkinius rudenį, kuomet pasiekia 100-120 g svorį. Ichtiologų duomenimis, tokio amžiaus lydekaičių išeiga (kada žuvis pasiekia brandos laikotarpį) yra 0,6 %, o tai reiškia, kad iš tūkstančio įleistų šiųmetukių tik 6 pratęs savo giminę. Kadangi nuomininkui pagal įstatymą pakanka 5 lydekėlių hektarui (10 Lt), tai yra tas pats, kas nieko.
Prieš nuomojant vandens telkinį ichtiologai įvertina jo žuvingumą ir rekomenduoja, kiek ir kokių žuvų čia reikėtų įveisti. Tačiau mokslininkų vertinimai tėra tik patariamieji, reiškia, kad nuomininkas gali juos vykdyti arba ne. Jam pakaks to, kad išpildys anksčiau minėtas sąlygas.
Negalima teigti, jog visi be išimties nuomininkai naudojasi tokiomis protu sunkiai suvokiamomis lengvatomis. Kai kurie, norėdami pritraukti daugiau žvejų mėgėjų iš tiesų žuvina savo nuomojamus telkinius pagal ichtiologų nurodymus. Deja, tokių yra labai nedaug, nes visus nuomojamus žuvingus ežerus ar tvenkinius žvejai mėgėjai puikiai žino ir juos gali suskaičiuoti ant pirštų. Dauguma nuomininkų arba apskritai neprižiūri savo vandens telkinių, arba pirmiausia puola rinkti rinkliavą (5 Lt. dienai) iš meškeriotojų, nors dar nėra nė piršto pajudinę savo valdų žuvinimui. Puikus pavyzdys galėtų būti viduryje Druskininkų esantis ežeras, kuris buvo įkainuotas 14 Lt.
Valstybės kontrolė atlikusi auditą įspėjo Vyriausybę dėl tvarkos, kuri yra palanki neobjektyviam vandens telkinių monitoringui, kadangi telkinių nuomininkai bei savininkai už savo lėšas samdo ichtiologus, kurie įvertina jų valdomų telkinių būklę. Atkreipiamas dėmesys, kad taip sudaroma galimybė įtakoti tyrimų rezultatus.
Šiuo metų Lietuvos vandens telkinius yra išsinuomavę apie 1100 nuomininkų. Nėra statistikos, kuri jų dalis gyvena šalia tų vandens telkinių. Mūsų paskaičiavimais – mažiau nei pusė. Tokiu būdu šių nuomininkų vandens telkiniai nėra apsaugoti nuo brakonierių. Netgi šalia ežero ar tvenkinio gyvenantis telkinio nuomininkas nėra pajėgus pats susitvarkyti su brakonieriais ir į pagalbą vis tiek kviečiasi aplinkos apsaugos inspektorius. Todėl galima teigti, jog ir išnuomotus vandens telkinius saugo valstybinės institucijos.
Neretai vandens telkinių nuomininkai piktnaudžiauja savo padėtimi ir pažeisdami įstatymus savo nuožiūra įžuvina vandens telkinius, koreguoja juose esančių atskirų žuvų rūšių gausą, draudžia žvejoti vietiniams gyventojams arba paprasčiausiai brakonieriauja, kartais netgi globojami vietinių aplinkos apsaugos pareigūnų. Pagal 2006 m. statistiką 57 žvejams mėgėjams tenka vienas aplinkosaugos pažeidimas. Palyginimui galima pasakyti, kad taisykles pažeisdavo kas 22 vandens telkinių nuomininkas ir kas 3 žvejys verslininkas. Vienam žvejui mėgėjui tenka po 2,03 Lt. baudų, žvejams verslininkams – po 45,21 Lt.
Šiuo metu ŽŪM yra pateikusi Seimo komitetams planą, pagal kurį įstatymai teiktų prioritetą mėgėjiškai žūklei tik verslinei žvejybai nereikšminguose vandens telkiniuose. Taip pat šios ministerijos nuomone, plėtojant kaimo turizmą galima būtų leisti žvejoti tinklais ir kaimo sodybų savininkams, kurių sodybos yra ant telkinio kranto, taip pat visiems vandens nuomininkams.
Šiuo metu Lietuvoje yra 546 kaimo turizmo sodybos, apie 400 jų yra šalia vandens telkinių. Prie šio skaičiaus pridėjus visus nuomininkus bei ežerus, kuriuose, pagal ŽŪM prioritetus galima verslinė žvejyba, tinklais iš visų 4434 Lietuvoje esančių stovinčio vandens telkinių (ežerų ir tvenkinių) nebūtų galima gaudyti tik 20-25 % pačių mažiausių ir menkiausių žuvų rūšine sudėtimi vandens telkinių.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!