S.Babilius: Ar mūsų rinkimai laisvi?

Dar prieš keletą metų juokėmės skaitydami, kad A.Lukašenka ar koks Turkmėnijos bajus rinkimuose gauna daugiau nei 75 proc. balsų, bet šį kartą nebus kalbama apie stebėtiną kauniečių solidarumą. 83 procentai šio miesto gyventojų sekmadienį pasirinko tą vienintelį kandidatą! Pasirodo, demokratijoje taip pat gali būti vienbalsiškumas.

Tačiau mūsų demokratija, rinkimų komisijos pastangomis, pakilo į neregėtas aukštumas – visi rinkėjai žino, kaip balsuoja prezidentas! Jei, kas nežino apie ką čia šneka, tai primenu, jog viena televizija nufilmavo ir parodė V.Adamkaus biuletenį.

Čia galima įžvelgti kelias problemas. Pirmoji yra politinė – V.Adamkus kaip asmuo ir politikas dar kartą parodė, jog jo viešos šnekos skiriasi nuo minčių ir mažiau viešų veiksmų. Tačiau ši problema yra lokali ir nesisteminė - balsavimas yra jo asmeninis reikalas ir mes neturime teisės žinoti, ką renkasi konkretus asmuo. Prezidento rinkimų įstatymas aiškiai sako "Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai."

Ši nuostata yra esminė ir garantuoja rinkimų proceso laisvę. Jeigu kitas asmuo gali matyti, ką renkasi jo bendrapilietis, rinkimų procesas griūna. Vakar daugelyje Lietuvos rinkimų apylinkių vyko atviras balsavimas ir bet kuris balsavimo patalpoje šalia urnos sėdintis stebėtojas galėjo fiksuoti užpildytus biuletenius.

Kodėl tai įvyko? Dėl kvailai paprastos priežasties – biuletenis, skirtingai nei per kitus rinkimus, buvo mažas ir jį lankstyti prieš metant į urną nebuvo jokio reikalo. O mūsų rinkimų įstatymas ir rinkimų komisija niekada nereikalauja prieš metant biuletenį bent jau jį perlenkti.

Atrodo smulkmena, bet ji yra labai svarbi! Tarkime, visose ES ir ESBO rinkimų organizavimo ir stebėjimo rekomendacijose reikalavimas perlenkti biuletenį yra. Aišku, Zenonas Vaigauskas eilinį kartą pasiteisins, jog įstatyme yra reikalavimas „balsuoti slaptai“, tačiau sekmadienio įvykiai parodė, jog daugelis senų žmonių, įskaitant ir prezidentą, įstatymų nežino. Rinkimų komisija taip pat...

Manau, kad šis momentas labai patiks „gausiems rinkimų stebėtojams“, kuriais gyrėsi ponas Vaigauskas. Juk rinkimus stebėjo ir kolegos iš Gudijos...

Nors, gal nereikia taip toli žvelgti. Pasižiūrėjus į rezultatus konkrečiose rinkimų apylinkėse šiapus Gudijos sienos – Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose kyla minčių, kad atviro balsavimo praktika čia jau gali būti taikoma.

Ypač į akis krenta jau seniai problema tapęs išankstinis balsavimas. Vis dėlto norėtųsi išgirsti rimtus paaiškinimus, kodėl Rytų Lietuva jame balsuoja aktyviausiai? Ar čia daugiausiai dirbančių žmonių, o gal pensininkų?

Taip norėtųsi, kad kas nors paaiškintų, kodėl Valdamerą Tomaševskį ir kitus šios partijos kandidatus ankstesniuose rinkimuose labiau myli tie, kurie balsuoja iš anksto. Antai Keturiasdešimties Totorių apylinkėje šis kandidatas išankstiniame balsavime gavo 93 proc. balsų, o balsadėžėse už jį rasta 67 procentai.

Medininkuose už Dalią Grybauskaitę iš anksto balsavo tik 2,4 proc. rinkėjų, o rinkimų dieną – 18 proc. Čia iš anksto balsavo ketvirtis rinkėjų.

Skaidiškėse V.Tomaševskis gavo 50 proc. išankstinių balsų ir tik 35 proc. sekmadienį. D.Grybauskaitė čia sekmadienį laimėjo – gavo 42 proc., tačiau pridėjus išankstinius balsus pralaimėjo. Kadangi, įstatymas gan aiškiai nustato, kas gali balsuoti namuose iš anksto, belieka padaryti išvadą, kad šio regiono rinkimų komisijos yra aktyviausios Lietuvoje, sudarinėdamos tokių rinkėjų sąrašus, o šie rinkėjai daugiau nei vidutiniškai balsuoja už vienos partijos kandidatus. Ar tai nekelia abejonių dėl rinkimų proceso skaidrumo?

Be jokios abejonės, šie momentai nepaneigia galutinės įtikinamos vienos kandidatės pergalės, tačiau ar šios dvi problemos eilinį kartą neverčia susirūpinti mūsų balsavimo proceso trūkumais?