Ir tik po to, kai tyrimas neišaiškina jokių nukrypimų, priedą leidžiama naudoti, o leistina dozė sumažėja daugiau nei 100 kartų. PSAO stengiasi suteikti kiekvieno priedo kasdieninio vartojimo saugumo garantiją 70- 80 metų laikotarpiui.
Maistinių priedų naudojimo kontrolę vykdo Tarptautinis PSAO ekspertų komitetas. Jeigu apie priedus atsiranda naujų duomenų, komitetas peržiūri egzistuojančius normatyvus ir priima naują sprendimą. Komiteto ekspertai teikia rekomendacijas nacionalinėms organizacijoms, atsakančioms už maistinių priedų panaudojimą tam tikroje šalyje. Kai kurioms priedų rūšims sudaromi ypatingi apribojimai.
Pavyzdžiui, natrio nitratas, tai yra salietra, Vakaruose jo leistina dozė yra 200 mg 1 produkto kilogramui, o Rusijoje- tik 50 mg/kg. Kodėl? Todėl, kad salietros dedama į dešros gaminius - kaip dažiklio, suteikiančio dešrai malonios rausvos spalvos. Europiečiai ir amerikiečiai gerokai mažiau, nei rusai, suvartoja dešros, nuo kurios pastarieji pradeda dieną ir ja užbaigia.
Tam tikri apribojimai taikomi ir taip vadinamiems “aliumininiams milteliams”- organiniam junginiui, turinčiam aliuminio. Vakaruose juo gausiai puošiami tortai. Matėte, turbūt, tokius sidabrinius rutuliukus? Mūsų šalyje šis priedas uždraustas, nes gausybė žmonių vis dar gamina aliumininiuose induose, o kai kurie turi abejotiną įprotį vielinėmis kempinėmis šveisti puodus ir formeles iki blizgesio. Tad aliuminio mūsų skrandžiuose gerokai daugiau, nei reikia.
Svarbiausia- nepersistengti
Taigi, galima tvirtinti, kad Tarptautinio PSAO ekspertų komiteto sertifikuoti priedai - tai puiku? Nesakykite “op”! Perdozuoti maistiniai priedai gali veikti organizmą taip pat, kaip ir bendrai stiprinančios arba profilaktinės priemonės - pavyzdžiui, antibiotikai arba vitaminai,- jeigu juos vartosime be apribojimų.
Yra priedai, turintys cholesterino: jeigu piktnaudžiaujate riebiu maistu, jie gali neigiamai paveikti kepenų, inkstų ir širdies darbą. Ir suprantama, kai kurie priedai sukelia alergiją. Alerginė reakcija atsiranda ne visam priedui, o baltymui, kuris sudaro jo pagrindą: kiaušinio baltymas albuminas arba pieno baltymas kazeinas alergiją sukelia ir natūraliame pavidale - šviežio pieno ir kiaušinių sudėtyje.
Kai kurie priedai derinyje su tam tikrais produktais tik sustiprina alergiją, bet savarankiškai tokio poveikio neturi, o kai kurios medžiagos pačios yra alergenai. Dažniausiai toks efektas pastebimas tartazino dažikliuose - jis sukelia astmos priepuolius ir bėrimus odoje.
Konservantai - benzoatai hidroksiltolueno butilatas ir hidroksianisolis (jie naudojami duonos gaminiuose, piene, augaliniame aliejuje, margarine, majoneze ir nealkoholiniuose gėrimuose) - gali būti dilgėlinės priežastis. Tas pats priskirtina ir sulfitams, kurie nuo gedimo apsaugo konservuotus jūros produktus, grybus, bulvinius traškučius, džiovintus vaisius, vynus,- jie būna alerginio rinito, dilgėlinės, astmos, bėrimų odoje kaltininkai.
Alergiją gali sukelti ir kai kurie natūralūs aromatizatoriai - tokie, kaip šviežiai nuluptos apelsino, citrinos, greipfruto žievelės ištrauka. Todėl dėl visų bėdų nederėtų kaltinti tik sintetinius priedus - natūralūs irgi ne be nuodėmės. Jeigu žinote produktus, kurie jums sukelia alergiją, pasistenkite jų atsisakyti.
Bet nepamirškite ir to, kad kuo dažniau maistui vartojate tam tikrą produktą, tuo didesnį poveikį jis turi jūsų organizmui. O iš čia ir tikimybė, kad įgausite alergiją būtent tam produktui. Pavyzdžiui, Japonijoje, kur plačiai vartojama soja, alergija jai sutinkama dukart dažniau, nei kitose šalyse.
Tos pačios taisyklės - pagal galimybę paįvairinti savo racioną - naudinga laikytis ir tam, kad neatsirastų kitų organizmo darbo sutrikimų: virškinimo pablogėjimo, cholesterino kiekio, kraujo spaudimo padidėjimo. Svarbu protingai dozuoti. Ir nekreipkite dėmesio į skubančius pirkėjus, trukdančius jums atidžiai perskaityti užrašus ant įpakavimo.
