Gerėjantys makroekonominiai rodikliai suprantami tik ekonomikos ar finansų specialistams. Paprastas žmogus ekonomikos augimą pajus tik tada, kai gaus didesnį atlyginimą ar pensiją. Finansų ministras J.Lionginas įsitikinęs, kad po tam tikrų Vyriausybės sprendimų bus galima kalbėti ir apie didesnes pajamas.
Kol kas gera naujiena - surenkamas valstybės biudžetas. "Manau, kad šių metų biudžetas bus pirmasis, kurio nereikės mažinti", - sako J.Lionginas.
- Kokias naujienas išgirdote Londone?
- Vykome dėl Lietuvos euroobligacijų emisijos platinimo, susitikome su bankų, investicinių fondų atstovais, kurie labai domisi mūsų išleidžiama euroobligacijų emisija. Planuojame išleisti 200 mln. eurų euroobligacijų penkeriemsseptyneriems metams.
Rytoj turėtume žinoti kainą, už kurią parduosime, tačiau po pokalbių su finansinių institucijų atstovais manome, kad emisiją pavyks išplatinti geresnėmis sąlygomis negu pernai. Susidomėjimas labai didelis, o požiūris į Lietuvą pasikeitęs iš esmės. Pažanga, kurią Lietuva padarė per porą metų, yra milžiniška.
Lietuvoje vyksta diskusijos dėl valstybės skolos. Užsienio ekspertai vadina ją "good story". Kitų valstybių skola, lyginant ją su bendruoju vidaus produktu, yra gerokai didesnė. Visi bankininkai pabrėžė, kad kredito reitingas, prieš kelerius metus suteiktas Lietuvai, nebeatitinka realijų ir makroekonominių rodiklių. Tikimės, kad pavasarį Lietuva turėtų gauti didesnį kredito reitingą, drauge turėtų atpigti tarptautiniai finansiniai kreditai.
Mane domina, kaip spręsime Valstybinio socialinio draudimo ("Sodros") problemas. Yra galimybių gauti pigius kreditinius išteklius už 7-8 proc. metinių palūkanų (dabar "Sodra" skolinasi už 11 proc. ir palūkanoms išleidžia daugiau kaip 50 mln. Lt - red.) ir perfinansuoti trumpalaikius finansinius įsipareigojimus. Sumažėtų finansinė našta, palūkanos, galbūt pavyktų subalansuoti "Sodros" biudžetą. Priėmus sprendimus dėl pensijų fondų, bus galima kalbėti apie pensijų didinimą.
Šiandien finansų rinkoje situacija yra palanki, ir mūsų Londone klausė, kodėl emisija leidžiama tokiai mažai sumai. Mums daugiau nereikia. 750 mln. Lt ketiname panaudoti biudžeto deficitui finansuoti, o kadangi visas deficitas - 902 mln. Lt, to užtenka. Šie metai pagal paskolų grąžinimą lengvesni, nes rudenį turime grąžinti 182 mln. Lt, o vėliau situacija bus sunkesnė - reikės grąžinti daugiau lėšų.
- Išleisdama euroobligacijų emisiją valstybė skolinasi pinigus. Ar užsienio valstybių finansinės institucijos tiki Lietuvos ateitimi tik todėl, kad rengiamės integracijai į ES?
- Jie yra susipažinę su Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko ataskaitomis, bankų analitikai informaciją apie mus žino iki menkiausio skaičiuko. Jie mato ir prognozuoja, kad ekonomikos augimas Lietuvoje prasidėjo, labai teigiamai vertina Vyriausybės programą.
Taip, jie mato problemas - didelis nedarbas, sumažėjęs vartojimas. Tačiau mato ir potencialą eksportas į Rusiją sumažėjęs, o į ES šalis išaugęs. Drauge jie žino, kad pritarta Lito patikimumo įstatymo pataisoms. Tai teigiama informacija Vakarų finansų rinkoms - nuo kitų metų "perrišus" litą prie euro, litas nebus nei devalvuotas, nei revalvuotas. Taip keliamas pasitikėjimas valstybe.
Problemos, kurios yra pas mus, yra visoje Europoje. Vieni tai išgyvena lengviau, kiti sunkiau. Žinoma, daug kas reikalauja, kad per tris mėnesius būtų rezultatai - taip nebūna. Reikia laiko, o ekonomikoje dažniausiai rezultatai po priimtų sprendimų išryškėja po pusės ar daugiau metų. Esu optimistas.
