Vaikinas, anksčiau ketinęs tapti moterimi, o dabar viešai prisipažįstąs jaučiąs potraukį prie vyrų, baiminasi dėl savo ateities.
S.Germanavičius jau atsakinėjo į šauktiniams pateikiamo testo klausimus, kuriame prašoma nurodyti, ar būsimasis karys "turėjo ypatingų seksualinių santykių", "kada nors žalojo save", ar jį "kamuoja blogos mintys"? Jis bendravo ir su priėmimo komisijos psichologe, ši jį nusiuntė pas psichiatrę.
Psichiatrė Sauliui pasakiusi: "Tu - retas reiškinys mūsų padangėje, bet jei parašysiu, kad esi netinkamas, manimi nepatikės, įtars korupcija". Ir išrašė siuntimą pasitikrinti psichiatrijos ligoninėje.
Tuo tarpu Saulius ne tik nenori būti pripažintas psichikos ligoniu, bet ir ypač šiurkščiai apibūdina tai, ką su juo darytų kiti kareiviai. Lietuvos kariuomenės vadovybė dėl "Sauliaus klausimo" jau pasidalijo į skirtingas stovyklas. Vieni tikina, kad netradicinė seksualinė orientacija - ne priežastis vengti tarnybos, kiti mano, kad vaikinas turėtų būti paliktas ramybėje.
Tauragės motorizuotame pėstininkų batalione atliktos anoniminės apklausos duomenimis, iš 184 kareivių tik 4,3 proc. sutiktų tarnauti su homoseksualistais. 78,13 proc. karių apskritai nusistatę prieš homoseksualius žmones. Lietuvos žmogaus teisių gynėju prisistatantis Stasys Kaušinis LŽ tikino, kad tokias problemas kaip Sauliaus turėtų spręsti Seimo Žmogaus teisių komitetas. Įstatymus leidžiantys Seimo nariai linkę prisidengti sausomis teisinėmis formuluotėmis ir atsakomybę už vaikino likimą užkrauti priėmimo komisijai.
Teisės
Žmogaus teisių gynėjas S.Kaušinis LŽ tikino, jog homoseksualistų ir jų integracijos mūsų visuomenėje problema iš tiesų egzistuoja, todėl kariuomenėje su Sauliumi gali būti elgiamasi "nederamai".
"Tarp jaunų žmonių dažnai pasireiškia agresija kitokių žmonių atžvilgiu, - sakė S.Kaušinis. - Sauliui apskritai geriausia būtų netarnauti kariuomenėje arba rinktis alternatyvią tarnybą".
Lietuvos įstatymai nenumato, kad netradicinės seksualinės orientacijos jaunuoliai turėtų teisę rinktis kitą variantą. S.Kaušinio manymu, tokie atvejai kaip Sauliaus nėra dažni, tačiau Seimo Žmogaus teisių komitetas (ėTK) turėtų atsižvelgti, kad toks precedentas gali kartotis, ir paieškoti "juridinio sprendimo, jog tokie asmenys gyventų saugiai".
Seimo ŽTK pirmininkas socialliberalas Gediminas Dalinkevičius mano, kad svarstyti problemos remiantis vieninteliu pavyzdžiu nereikėtų.
"Negalime šiandien svarstyti šios problemos vieno asmens atžvilgiu, kitaip turėtume atsakyti į klausimą, ar precedentas keičia įstatymą, ar daroma išimtis. Manau, kad pas mus ateityje turėtų būti praplėsta karo prievolės atlikimo sąvoka, pasiūlytos alternatyvios formos", - aiškino jis. G.Dalinkevičius siūlo svarstyti, ar akcentuojant šį klausimą nebus pažeidžiamos žmogaus teisės. "Mėgindami subręsti kaip visuomenė, turinti europines pažiūras, turėtume atsižvelgti ir į lygias teises, ir į lygias pareigas", - aiškino jis.
Simuliacija
Vis dėlto dauguma LŽ kalbintų Seimo narių buvo linkę manyti, jog netradicinę seksualinę orientaciją ir baimę deklaruojantis jaunuolis linkęs vengti karinės tarnybos.
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nario socialdemokrato Rimanto Ruzo, "specialiai nereklamuoto" Sauliaus jo būsimi tarnybos draugai nepažintų. "Šis jaunuolis, kaip įsivaizduoju, specialiai padarė šou, kad jo neimtų kariuomenėn", - įsitikinęs Seimo narys.
Seimo NATO reikalų komisijos narė konservatorė Rasa Juknevičienė dar griežtesnė. Jos manymu, medikai turėtų pirmiausia patikrinti, ar jaunuolis "nesimuliuoja homoseksualizmo". Paklausta, kaip tai būtų galima padaryti, parlamentarė tikino, jog medikai tam priemonių turi.
"Jei žmogus iš tiesų turi problemų, jei nėra aiškios seksualinės orientacijos, net turėdamas šaukimą gali būti neimamas į kariuomenę", - svarstė R.Juknevičienė.
NATO reikalų komisijos narė tikino neįsivaizduojanti, jog panašių problemų galėtų kilti NATO šalių kariuomenėse. "Mūsų kariuomenė kol kas nepajėgi spręsi tų klausimų. Tiesiog visi kartu turėtume ugdyti tolerantišką ir atvirą visuomenę", - aiškino ji.
Tolerancija Socialdemokrato R.Ruzo manymu, tarnyba Lietuvos kariuomenėje išeitų į naudą ne tik pačiam Sauliui, bet ir jo tarnybos draugams.
"Jei jis būtų pašauktas tarnauti, pagaliau sužinotume, ar yra kariuomenėje nestatutiniai santykiai, ar ne. Antra, nežinome, ar tokių jaunuolių nėra ir daugiau, - svarstė parlamentaras. - Be to, gal taip žmogui padėsime net psichiką susitvarkyti, nes, atrodo, jis turi psichikos bėdų".
Radikaliau nusiteikę parlamentarai homoseksualistų atžvilgiu išsako kur kas griežtesnę nuomonę.
Nacionalistinei jaunalietuvių organizacijai Seime atstovaujantis Stanislovas Buškevičius įsitikinęs, kad homoseksualistų tarnyba kariuomenei būtų žalinga.
"Tų iškrypėlių buvimas vyriškoje aplinkoje nenaudingas Lietuvos kariuomenei. Tai iškrypimas, dvasios liga, tad geriau, kad kiti nebūtų gundomi", - aiškino jis.
S.Buškevičiaus manymu, Seimas turėtų prisiimti atsakomybę ir homoseksualistų galimybę tarnauti kariuomenėje apribotų įstatymais.
"Galima būtų parengti įstatymą, ribojantį homoseksualistų galimybę patekti į kariuomenę, kodėl gi ne. Arba tie, kurie tikrina šauktinius, turėtų suvokti, kad tokia tarnyba padarys daugiau bėdos negu naudos", - sakė jis.
Išeitys LŽ kalbinti parlamentarai linkę atsakomybę dėl homoseksualistų tarnybos armijoje perkelti šauktinių priėmimo komisijoms. S.Buškevičius, pabrėžiantis, kad įstatymų laikytis privaloma, vis dėlto leidžia suprasti, kad ne visi šauktiniai atsiduria kariuomenėje.
"Pažiūrėkite, kas tarnauja? Turtingų jaunuolių nerasite. Daugiausia - kaimo berneliai", apie galimą išeitį Sauliui užsiminė jis. Apie tai, kad nuo kariuomenės galima būtų išsisukti padedant priėmimo komisijai, minėjo ir kiti parlamentarai.
Daug laiko JAV praleidęs advokatas ir parlamentaras Romanas Sedlickas tvirtina, jog dėl šauktinių pirmiausia turėtų apsispręsti pati kariuomenė. "Pirmiausia kariuomenė turi nustatyti, kokių šauktinių jiems reikia ir kokių ne. Matyt, nereikia žmonių, kurie turi problemų. Jei žmogus jų turi, visas jo dėmesys bus nukreiptas į jas", - minėjo liberalas.
Saugumas Liberalas R.Sedlickas minėjo, jog JAV kariuomenėje irgi diskutuojama apie homoseksualistų ateitį, ypač jų darbą su valstybės paslaptimis.
"Diskutuojama, ar slapta informacija gali būti suteikiama žmogui, kurį galima šantažuoti. Iš karto kyla problema, ir homoseksualistas greičiausiai negaus leidimo prieiti prie slaptų technologijų", - tvirtino jis.
Seimo NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas sutiko, jog pasaulio žvalgybos istorijoje žinoma atvejų, kai netradicinė seksualinė orientacija buvo pretekstas šantažuoti.
"Bet tai vienas kompromitavimo būdų, ir tik tuo atveju, jei žmogus tokią orientaciją slepia. Šiuo atveju, nėra kuo šantažuoti", - tikino jis.
A.Sadecko manymu, homoseksualizmo kariuomenėje problema per daug sureikšminta. "Ji dar nepasiekusi tokio masto, kad reikėtų galvoti apie įstatymus. Galioja norma, kad kiekvienas seksualinę orientaciją laisvas pasirinkti, ir jeigu ji neperžengia ribų, kurios sukelia priešingos orientacijos reakciją, kokių nors ekscesų galimybė nedidelė", - tikino jis. R.Sedlickas nelinkęs sumenkinti Sauliaus problemos. "Lietuvoje aiškinama, kad homoseksualistui patekus į kariuomenę, rūpesčių nekils. Kils! Ir dar kaip kils. Tačiau vadai linkę užmerkti akis ir vadovautis principais, kad tarnauti privalo visi", - įsitikinęs parlamentaras.
