Parlamento vadovė stebisi ir antstolio veiksmais – šis pasirodė esąs bejėgis. I. Degutienės žodžiais, dabar svarbiausia – užtikrinti rimtį ir vadovautis mažylės interesais.
„Man kyla klausimai, kodėl šiandien iš karto reikėjo teismo sprendimo, vėl ieškoti galimybių apsispręsti, kas yra vaiko globėjas. Kodėl reikėjo staiga, nepasibaigus pedofilijos bylai – baudžiamajai bylai... Kai ji pasibaigs, tada buvo galima aiškintis, kur vaikas turi būti ir su kuo jis turi ateityje gyventi. Man tas klausimas kyla ir aš neturiu atsakymo“, – trečiadienį Žinių radijo laidoje „Pozicija“ kalbėjo Seimo pirmininkė.
Jai neaišku, kodėl nurodyta teismo sprendimą vykdyti nedelsiant: „Galbūt teismo sprendimas yra teisingas, bet mes, visuomenė, detalių nežinome. Pagal galimybes, galbūt ne viską galima išaiškinti, bet esmę, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, kokiais remiantis argumentais (reikėtų paaiškinti – DELFI). Jei būtų tokia informacija, turbūt nebūtų tokios visuomenės reakcijos. Šitoje situacijoje yra žmogiškasis faktorius – kai yra protas ir širdis. kai protu negali daug ko paaiškinti pagal šiandieninius sprendimus, žmonėms kyla natūralios emocijos. Jie jaučia, kad galbūt kažkas čia yra ne taip, jie tokiu būdu išreiškia savo poziciją gindami vaiką.“
Penktadienį Kėdainių miesto apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis paskelbė, kad dabar jau mirusio D. Kedžio dukra turi augti su motina. Teisėjas konstatavo, jog byloje nėra net menkiausios užuominos, kad L. Stankūnaitė netinkamai vykdė motinos pareigas, ir nurodė sprendimą įgyvendinti skubiai.
Tačiau antstolis net lydimas policijos negalėjo patekti į D. Kedžio sesers namus, kur dabar gyvena jo dukra, mat būrys žmonių neleido jam praeiti. Teismo sprendimą antstolis paskelbė spaudoje, taigi ketvirtadienį jis taps oficialiu.
I. Degutienės žodžiais, gyvename teisinėje valstybėje ir teismo sprendimai turi būti vykdomi, o jei esame jais nepatenkinti, galima skųsti aukštesnės instancijos teismui. Pasak jos, kiekvienas, „prisidėjęs prie šitos baisios emociškai situacijos, turime prisiimti tam tikrą atsakomybę“. Situaciją esą dar labiau kaitina ne tik žmonės, neleidžiantys įvykdyti sprendimo, bet ir žiniasklaida: viena televizija pateikia vieną versiją, kita „dramatišku balsu“ siūlo kitą, todėl paprastam žmogui sunku susigaudyti.
Anot parlamento vadovės, skaudžiausia, kad per emocijas visi pamiršo, dėl ko jos kilo: „Šiandien man labiausiai gaila vaiko, kuris iš tikrųjų turbūt nelabai suvokia, kas čia vyksta. Vaikas yra draskomas į visas puses, mato suaugusiųjų elgseną ir turbūt ne visai susigaudo, kodėl ji tokia yra. Visiškai pritariu prezidentės išsakytai nuomonei, kad šiandien vaiko interesai privalo būti svarbiausi. Šiandien reikia visiems atvėsti, aprimti.“
Kaip pažymėjo I. Degutienė, norint padėti mergaitei reikėtų daugiau rimties. Ji siūlė pasimetusiems ir pernelyg emociškai reaguojantiems žmonėms, kuriems „protas ar kažkokie argumentai šiandien nebeturi reikšmės“, paaiškinti situaciją.
„Man, žiūrint iš šalies ir nežinant detalių, nelabai suprantamas ir antstolio elgesys. Pasirodė absoliučiai bejėgis antstolis, kuris negalėjo patekti (į Venckų namus – DELFI). Yra pakankamai daug įstatymų, kuriais gali vadovautis ir savo pareigas atlikti. Vakar antstolis pareiškė, kad sprendimą paskelbs spaudoje. Praėjo keturios paros nuo sprendimo priėmimo, kodėl nebuvo imtasi kitų priemonių? Padaryta labai daug klaidų. Tos klaidos duoda emocines pasekmes. (...) Žmonės nesuvokia, kas čia vyksta, kodėl yra vienokie ar kitokie sprendimai. Turi būti aiškumas. Jei priimtas sprendimas, gyvename teisinėje valstybėje, ne viduramžiais, viskas turi būti aišku ir skaidru. Šiandien yra daug neaiškumo ir neskaidrumo, todėl susidariusi tokia situacija.“
Pasak I. Degutienės, natūralu, kad po teismo sprendimo atsiranda nepatenkintųjų, nes kažkas pralaimi, tačiau esą bet kokiais būdais vardan mergaitės interesų reikia ieškoti kompromiso: „Vaikas šiandien jau ir taip suluošintas. būdamB mama ir močiutė neįsivaizduoju, kaip turi jaustis mergytė. Kiekvienam žmogui skauda širdį, kad tokiai mažai mergaitei reikia tokių didelių gyvenimo išbandymų.“
Seimo pirmininkė skeptiškai įvertino pasigirdusius siūlymus pradėti parlamentinį tyrimą – jis esą tik dar pakurstytų aistras. Ji taip pat siūlė politikams kuo mažiau kištis į dabartinę situaciją ir daryti spaudimą. Grupė Seimo narių kreipėsi į prezidentę, prašydami inicijuoti situacijos tyrimą.
