Kodėl laimėjo R.Paksas?

Po rinkimų paprastai ieškoma klaidų, kurios vienaip ar kitaip galėjo lemti pralaimėjimą. Kai viskas baigėsi, vardyti klaidas nėra taip sunku, kaip jų nepadaryti, tačiau vis tiek įdomu, kodėl buvęs absoliutus rinkimų lyderis V.Adamkus juo neliko iki pat galo, nors antrajame rinkimų ture jį rėmė kone visos politinės partijos ir lyderiai, kultūrininkai, visuomenininkai ir nemažai kitų Lietuvos šviesuolių.

R.Paksui toli gražu nepavyko suburti tokios koalicijos, jis nesulaukė nei vieno pozityvaus ar geranoriško palinkėjimo iš ne vieno Lietuvos autoriteto. Netgi dabar, kai R.Paksas jau yra išrinktas šalies vadovu, jam ne vienas žurnalistas pateikia kandžius, nepagarbius ir kartais net pašaipius klausimus.

R.Pakso štabas teigia, kad Lietuvos valdžia ir kitos partijos nejaučia visuomenės pulso, nežino, kuo gyvena žmonės ir kokie jų tikrieji lūkesčiai. Todėl tai, kad jie palaikė permainų nežadantį V.Adamkų, buvo jų pačių problema. Apžvalgininkai dar prideda, kad pralaimėjo tradicinės politinės jėgos ir jų lyderiai.

Tuo tarpu iš ne vieno V.Adamkaus rėmėjo teko išgirsti, kad viską nulėmė pinigai. Neva jų R.Paksas turėjęs vos ne penkis ar šešis kartus daugiau, jie buvo sunešti prorusiškų įmonių, per kurias neva buvo "išplauti" dar keli milijonai, skirti jo rinkiminei kampanijai. O su tais pinigais buvo galima "nupirkti" ne tik žiniasklaidą, o gal net ir pačius žmones.

Iš tikrųjų daugelis tendencijų Lietuvoje vienaip ar kitaip vedė į pergalę tą žmogų, kuris sugebės geriausiai pasinaudoti visomis silpnybėmis, kurias paliko esantys valdžioje.

Jeigu remtumėmės oficialiai pateikiamais skaičiais iš abiejų rinkimų štabų, tai realybė yra šiek tiek kitokia, nei pateikia R.Pakso konkurentai. R.Paksas teigė išleidęs apie 2 milijonus litų, o V.Adamkus - apie pusantro milijono. Taigi išleista lyg ir panašiai, tik skirtumas, kaip tie pinigai buvo išleisti, akivaizdus: R. Paksas buvo matomas visą rinkimų agitacijos laikotarpį, tuo tarpu V.Adamkus - tik paskutiniosiomis antrojo turo dienomis. Tiesa, tada ji laikinai buvo okupavusi net kelių televizijų eterį, spėta ir koncertą parodyti, ir daugybę klipų.

Todėl kalbos, kad galbūt R.Paksas turėjo daug daugiau pinigų, nei V.Adamkus, tampa ne tokios įtikinamos. Greičiau jau V.Adamkus bus panaudojęs tuos pinigus ne taip efektyviai.

Vis tik kalbų apie "nešvarią' rinkimų kampaniją būta ir nemažai.

Remiantis įstatymais, kurie reglamentuoja rinkimų kampanijų finansavimą ir jų kontrolę, minėtos kalbos iš tikrųjų turėjo pagrindo ne tik antrajame ture, bet per visą rinkimų agitaciją. Įstatymai ir valstybės galimybės kontroliuoti rinkimams išleidžiamus srautus pinigų yra toli gražu nepakankamos. Ir tuo greičiausiai nepasinaudojo tik pats V.Adamkus, nes Prezidento postas vis tik įpareigoja. Kita vertus, jo štabas smulkesnių nuodėmių šioje srityje taip pat neišvengė.

Tačiau per visą laiką, kol Adamkaus šalininkai gąsdino žmones, jog į Lietuvą ateina Rusijos įtaka (o jeigu iš tikrųjų taip, tai išsigąsti tikrai yra ko), šalies saugumo struktūros tylėjo ir nei patvirtino, nei paneigė tokių gandų. Taigi visa tai liko politinių svaičiojimų lygyje.

Taigi po rinkimų, viską blaiviai vertinant, kyla visai pagrįsti klausimai. Pirmiausia, kodėl rinkimai vyko, juos reglamentuojant skylėtiems įstatymams, nors STT keletą metų kalba apie politinės korupcijos mažinimą, Seime taip pat buvo ne viena antikorupcinė iniciatyva, prieš keletą metų kažką lyg ir bandė daryti pats Prezidentas.

Likimo ironija, bet iki šių rinkimų nebuvo nieko padaryta, kad nepasikartotų tai, kas įvyko dar 1997 m., o paskui dar ir 2000 - aisiais, kai į valdžią atėjo Naujoji sąjunga ir A. Paulauskas. Panašu, jog jie ir buvo pirmieji, pradėję naudoti tai, su kuo dabar siejamas R.Paksas.

Antras klausimas tas, kodėl valstybė nesugebėjo patikrinti, kokiais pinigais atsiskaito kandidatai su jų reklamos skelbėjais ir kokiais veiksmais bando siekti pergalės. Ir jei tiesa, ką kalba VSD apie suokalbį prieš Vilniaus banką, tai kodėl tai buvo paskelbta tik likus pusei dienos iki rinkimų agitacijos pabaigos, nors tokių įtarimų, teigia, turėję daug anksčiau, dar prieš Kalėdas.

Galima manyti, kad pretekstas kažką pasakyti atsirado po vieno iš nemokamai platinto laikraščio publikacijų, kuris pasirodė būtent paskutinį penktadienį prieš rinkimus.

Tačiau ar negalėjimas sutramdyti neapskaitomos reklamos, "nematomų" užsakomųjų straipsnių ir reportažų bei panašių publikacijų atsiradimo taip pat nėra viena iš valstybės silpnybių, kuria per šią rinkimų kampaniją puikiai naudojosi visi iki vieno įtakingesni politikai.