Antradienį D.Grybauskaitė Seimo nariams pristatė su derybomis dėl ES finansinės perspektyvos susijusias problemas, finansinėje perspektyvoje nustatytus prioritetus, atsakė į Seimo narių klausimus.
Pasak eurokomisarės, derybų dėl ES finansinės perspektyvos sėkmė priklausys ne tik nuo to, ar ES šalys turės realios drąsos apsispręsti dėl narystės plėtros ir ryžto už ją mokėti, bet ir nuo Europos gebėjimo atsisakyti dirbtinių ambicijų.
D.Grybauskaitė sakė, kad didžiausi ginčai kyla dėl išlaidų ribos įtvirtinimo, nes net šešios pagrindinės šalys - donorės pasisako už tai, kad būtų nustatytas vienas procentas, nors EK pasisako už 1,24 procento.
Eurokomisarės teigimu, jei būtų išlaikytas vienas procentas, naujosios šalys gautų daug mažiau lėšų. Smūgis bus dar didesnis, jei ES narės nesiryš peržiūrėti žemės ūkio politikos finansavimo.
D.Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad susitarimų laikas itin svarbus, nes kuo vėliau bus pasiektas susitarimas dėl finansinės perspektyvos, tuo vėliau ateis struktūrinių fondų lėšos į valstybių biudžetus.
„Tokia grėsmė yra pakabinta – ja naudojasi kitos valstybės“, - sakė eurokomisarė.
Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, pristatęs derybų eigą, pabrėžė, kad būtina laikytis grafiko. „Mažųjų valstybių poreikiai paskutinę naktį nebūtinai pasirodys svarbiausi“, - sakė A. Valionis.
Jo teigimu, būtina stebėti ir vertinti situaciją, nes jei derybos dėl finansinės perspektyvos bus nukeltos, o ES konstitucija neratifikuota, ES gali išryškėti sąrangos ir plėtros politikos problemos.