Buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscardas d'Estaingas, vadovavęs Konstitucijos kūrimo procesui, nusiuntė Seimui sveikinimo laišką. "Tai drąsus ir ryžtingas žingsnis. Ačiū jums, Lietuvos vyrai ir moterys", - sakoma jo laiške, kuris buvo perskaitytas parlamente.
Už ratifikavimą pasisakę Seimo valdančiosios daugumos atstovai šį žingsnį pavadino "logišku" ir "garbingu", tačiau kiti jį pavadino "tautos išdavimu" ir nepriklausomybės atsisakymu.
"Po kelių minučių nustos egzistuoti Lietuvos valstybė, nes Konstitucija taps tik popieriukų rinkinuku. Likimas man lėmė tapti liudininku, kaip tautos atstovai savo valia atsisako nepriklausomybės", - prieš balsavimą pareiškė marginalios Tautos pažangos partijos lyderis Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Klumbys.
"Nereikia pasiduoti gasdinimams, kad nuo šiandien nustoja egzistuoja Lietuvos valstybė. Jeigu yra lietuvių tauta, reiškia yra ir Lietuvos valstybė. Mes buvome ir liksime lietuviais. Dabar mums liko tapti tikrais europiečiais", - atmetė kaltinimus Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.
Tačiau atidėti ES Konstitucijos ratikavimą ragino ne tik euroskeptikai, bet ir opozicinė Liberalų ir centro frakcija, kurios dauguma narių, išskryrus du, nedalyvavo balsavime dėl ES Konstitucijos ratifikavimo.
"Mes turime gerbti ne tik save, bet ir savo piliečius ir neskubėti su ratifikavimu šiandien", - sakė Seimo pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Gintaras Steponavičius.
Atidėti ES Konstitucijos ratifikavimą siūliusi Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos lyderė Kazimira Prunskienė pareiškė, jog Seimas bent jau turėtų surengti visuomenės nuomonės tyrimą šiuo klausimu.
"Visuomenės nuomonės šiuo momentu mes nepaklausėme", - pažymėjo ji.
"Demokratijai yra svarbus kiekvienas žmogus ir valdžios pareiga yra jį įtikinti. Nėra kvailų žmonių, yra kvaila valdžia, kuri nesugeba įtikinti žmonių, todėl nori skubėti", - teigė marginalios Lietuvos liaudies sąjungos "Už teisingą Lietuvą" pirmininkas Julius Veselka.
Opozcinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos atstovai, pasisakę už neatidėliotiną ratifikavimą, pareiškė, jog siūlymai rengti diskusijas visuomenėje "yra populistiški", o visuomenę su ES Konstitucija galima supažindinti iki jos įsigaliojimo.
Numatoma, jog ES Konstitucija įsigalios 2006 metų lapkričio 1 dieną, jeigu ją ratifikuos visos ES narės. Euroskpetikai viliasi, jog taip neatsitiks.
"Tikiuosi, jog nors vienas šalis neratifikuos šios Konstitucijos ir parodys Lietuvos Seimui, koks jis buvo neišmintingas forsuodamas ratifikavimą. Ypatingas viltis aš dedu į Didžiąją Britaniją", - sakė E.Klumbys.
Didžioji Britanija dėl ES Konstitucijos ketina surengti referendumą 2006 metais. Referendumus taip pat ketina rengti dar 11 iš 25 ES valstybių, kitos ES Konstituciją ratifikuos parlamentuose.
Anksčiau Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pareiškė, jog ES Konstitucija yra naudinga Lietuvai, užtikrina šalies lygiateisišką dalyvavimą ES institucijose. Taip pat tikimasi, jog ES Konstitucija užtikrins skaidresnį ir efektyvesnį Sąjungos funkcionavimą.
Pagal ją numatyta įsteigti nuolatinę Europos Tarybos pirmininko ir ES užsienio reikalų ministro pareigybes, suteikti daugiau galių Europos Parlamentui, sumažinti sričių, kuriuose sprendimai iki šiol buvo priimami tik vienbalsiai, skaičių, numatytas išstojimo iš ES mechanizmas.
Konstitucija numato, jog iki 2014 metų Europos Komisija bus sudaroma pagal principą "viena šalis - vienas komisaras", vėliau Komisijos narių skaičius bus sumažintas iki dviejų trečdalių valstybių narių skaičiaus su komisarų rotacija.
Konstitucija keičiamas sprendimų priėmimo mechanizmas. Sprendimai bus priimti, jeigu jiems pritars ne mažiau kaip 55 proc. valstybių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. ES piliečių.
ES Konstitucija buvo priimta pirmininkaujant Airijai birželio 17-18 dienomis Briuselyje vykusiame ES vadovų susitikime.
Prieš dvi savaites Romoje ją iškilmingai pasirašė prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras A.Valionis.
