G. Ročienės skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo paliktas galioti A. Valantino įsakymas, ketvirtadienį pradėjo nagrinėti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Tiesa, pirmasis posėdis šioje byloje buvo atidėtas – buvusiai prokurorei atstovaujantis advokatas Vytautas Sirvydis pareiškė nušalinimą kolegijos pirmininkui Virgilijui Valančiui.
Pasak advokato, teisėjas gali būti šališkas, nes iki 1991-ųjų yra dirbęs prokuratūroje, kartu su A. Valantinu kartu mokėsi. Be to, jis nurodė, kad V. Valančius ilgą laiką buvo Lietuvos teisėjų asociacijos pirmininku, o A. Valantinas – jos valdybos nariu.
„Mes teismo objektyvumu neabejojame“, – sakė Generalinei prokuratūrai atstovaujanti prokurorė Danutė Blažienė.
Vis dėlto, kolegijos pirmininkas V. Valančius nusprendė nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. „Manau, kad laisvai galėčiau bylą išnagrinėti objektyviai“, – sakė teisėjas, tačiau pabrėžė, kad nusišalina siekdamas išlaikyti subjektyvaus nešališkumo kriterijus.
Nusišalinus kolegijos pirmininkui, LVAT turės sudaryti naują teisėjų kolegiją ir tik tada G. Ročienės skundas bus nagrinėjamas apeliacine tvarka.
DELFI primena, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra konstatavęs, jog griežčiausia tarnybinė nuobauda G. Ročienei skirta pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra teisinio pagrindo ją naikinti.
Pasak teismo, tarnybinės nuobaudos skyrimą sąlygojo grubūs pažeidimai, kuriuos G. Ročienė padarė kontroliuodama bei vykdydama ikiteisminį tyrimą.
Be to, kaip pabrėžė teismas, pirminių ir būtiniausių veiksmų, kurie būtų turėję įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei ir sėkmei, neatlikimas bei aukštesnio prokuroro konkrečių reikalavimų nevykdymas pakenkė vadinamosios pedofilijos bylos tyrimui.
G. Ročienė iš darbo Kauno miesto apylinkės prokuratūros buvo atleista 2009-ųjų lapkritį. Kaip savo nutarime pažymėjo A. Valantinas, prokurorė esą netinkamai kontroliavo, vadovavo ir atliko ikiteisminį tyrimą.
Savo ruožtu G.Ročienė ir jai atstovaujantis advokatas aiškino, kad prokurorė atleista nesilaikant procesinių normų - esą jie buvo netinkamai užfiksuoti, nes konstatuoti prokurorės netinkamus veiksmus turėjo teisę tik aukštesnysis prokuroras arba teismas, o ne Generalinės prokuratūros sudaryta komisija.
G. Ročienės skundas teisme buvo nagrinėjama neviešuose posėdžiuose, nes byloje buvo kalbama apie ikiteisminio tyrimo duomenis, be to, jie liečia mažametę mergaitę.
Vadinamojoje pedofilijos byloje generalinis prokuroras buvo skyręs nuobaudas septyniems prokurorams, teismui pasiskundė tik G. Ročienė ir Rita Čivinskaitė. Jos skundas taip pat buvo atmestas.
