Prezidentė taip pat pareiškė mananti, kad ji neįtinka tam tikriems oligarchams. Ji netgi pasiūlė įvesti naują šūkį, raginantį sukčius „vienytis prieš prezidentę“.
D. Grybauskaitė teigė pastebinti tam tikrų tendencijų žiniasklaidoje, valdomoje turtuolių, kurių pavardžių prezidentė nepanoro įvardinti.
„Kritiką, kurią aš kartais matau kai kuriose žiniasklaidos priemonėse, ypač kurios priklauso vienam ar kitam oligarchui, kuris turi kriminalinį jau šešėlį, pavyzdžiui, nevardinant konkrečiai vardų, priimu kaip komplimentą. Reiškia, teisingai tvarkausi, nes kai kuriems labai nepatinka. O kartais net juokauju, kad paskutiniu metu, ko gero, būtų galima ir tokį šūkį paleisti per Lietuvą: „Visi politiniai ir finansiniai sukčiai, vienykitės prieš prezidentę!“ Bet man tai yra pagyrimas. Reiškia, tvarkausi taip, kaip norėjau tvarkytis. Ir tai atitinka mano vertybes“, - kalbėjo šalies vadovė.
Balsuojant dėl DP lyderių Seimui linki savigarbos
"Linkiu Seimui pirmiausi galvoti ne tik apie savigarbą ir valstybės orumą, bet ir kaip mes atrodome išorėje. Mes kalbame apie tai, kad politinė sistema neturi tapti vieno ar kito politiko arba tam tikrų jo interesų įkaitu", - LRT televizijos laidoje "Teisė žinoti" trečiadienio vakarą sakė D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, "jeigu žmogus jaučiasi teisus, jį turi apginti teismas, o ne politinės intrigos".
"Manyčiau, kad visiems politikams kaip ir bet kuriam žmogui, ypač politikams, būtų geriau, jeigu jie įsitikinę, kad jie teisūs, kad taip parodytų savo teisumą, išeiti ir patiems atsisakyti neliečiamybės ir leisti teismui spręsti. Esame teisinė valstybė, tai turi daryti teismai, o ne politinės manipuliacijos ir versti Seimą ginti garbę ir orumą, ne tik savo, bet ir visos valstybės", - kalbėjo valstybės vadovė.
Pagal Seimo statutą, pats parlamentaras negali atsisakyti imuniteto, būtinas viso parlamento sprendimas. Šiame dokumente sakoma, kad "Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti)".
"Jeigu yra koks nors šešėlis, jį pirmiausia reikia išsklaidyti. Ir tai turėtų daryti pirmiausia tie politikai, ant kurių krinta tas šešėlis, o ne versti visą Seimą ir visą valstybę šitos tokios dramos įkaitais. Griežčiau, manau, neverta kalbėti, patys politikai supranta, apie ką aš kalbu, žmonės taip pat mato viską, žmonėms aiškinti to tikrai nereikia", - teigė prezidentė.
Paklausta, kiek laiko gali dirbti naujoji koalicija, D.Grybauskaitė tvirtino to neprognozuosianti.
"Tikrai nenorėčiau tuo užsiimti, nesu nei prognozuotoja, nei kas nors kitas. Linkiu mums visiems, kad vyriausybės, kokios jos bebūtų, Lietuvos vyriausybės išliktų kuo stabilesnės, nes per dvidešimt dvejus, beveik trejus metus tai šešioliktoji mūsų Vyriausybė, tikrai nelabai geras fenomenas, kai mes taip dažnai keičiame vyriausybes. Tai reiškia, kad Lietuva negali stabiliai vystytis į priekį. Ir dažniausiai po kiekvienos kaitos turime vieną žingsnį į priekį ir du atgal", - teigė ji.
Socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei valstybės vadovė linkėjo "atsakingo darbo, ir galvoti ne apie savo asmeninius reikalus ar grupinius interesus, bet apie žmones".
Antradienį Darbo partijos iniciatyva Seime mažiausiai iki ketvirtadienio buvo atidėtas balsavimas dėl Darbo partijos vadovo Viktoro Uspaskicho ir dar dviejų "darbiečių" neliečiamybės panaikinimo.
Antradienį pradėjus svarstyti klausimą dėl V.Uspaskicho imuniteto, iš pradžių "darbiečių" atstovas Valentinas Bukauskas frakcijos vardu paprašė atidėti klausimą iki kito posėdžio, tai yra iki vakarinio posėdžio. O prasidėjus jam, tą patį padarė jo frakcijos kolega Kęstutis Daukšys.
Padarius pertrauką dėl V.Uspaskicho imuniteto, netrukus pertraukų paprašyta ir pateikiant rezoliucijų projektus dėl kitų "darbiečių" - Vitalijos Vonžutaitės bei Vytauto Gapšio imuniteto panaikinimo.
Už klausimų atidėjimą balsavo Darbo partijos, "Tvarkos ir teisingumo" bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijų nariai.
Panaikinti po Seimo rinkimų V.Uspaskicho įgytą imunitetą prašo Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismo prašymu.
V.Uspaskichas kartu su "darbiečiais" V.Gapšiu ir V.Vonžutaite teisiami, kad eidami vadovaujančias pareigas Darbo partijoje nuo 2004 iki 2006 metų Vilniuje organizavo apgaulingą partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Sukčiavimu šioje byloje be minėtų trijų parlamentarų kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos finansininkė Marina Liutkevičienė.
Bylos duomenimis, Darbo partijos apskaitoje 2004-2006 metais nebuvo apskaityta 25 mln. 116 tūkst. litų pajamų ir 23 mln. 724 tūkst. litų išlaidų, ir taip apgaule išvengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 3 mln. 864 tūkst. privalomų mokesčių ir įmokų.
V.Uspaskichas savo kaltę neigia ir tvirtina, kad tai esanti politinė byla.
Prezidentė apie naująją Vyriausybę: negaliu sakyti, kad rezultatas blogas
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė sako, kad naująją centro-kairės Vyriausybę tvirtino su pasitikėjimo avansu, bet pabrėžė negalinti rezultato vadinti blogu.
"Jeigu būtų tik mano valia, ko gero, būčiau dar griežčiau į daug ką žiūrėjusi, bet taip pat turėjau eiti į tam tikrus kompromisus - tiek dėl ministrų kokybės, tiek dėl kitų reikalavimų", - LRT laidai "Teisė žinoti" trečiadienį sakė prezidentė.
"Bet visiškai sakyti, kad rezultatas blogas, tikrai negalėčiau. Didele dalimi pasisekė išvengti tikrai nepasiruošusių arba netinkamų kandidatų", - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinetą vertinti kol kas per anksti.
"Kaip minėjau, Vyriausybė, kokia ji bebūtų, yra Lietuvos vyriausybė, bet, aišku, kokia ji bus, matysime vėliau, kai ji pradės dirbti. Tam tikras pasitikėjimo avansas bet kokiu atveju duotas - ir aš tokį daviau, ir, be jokios abejonės, Lietuvos žmonės", - sakė D.Grybauskaitė.
Šalies vadovė tikino, kad reikalavimai visiems kandidatams į ministrus buvo vienodi, nepaisant jų partinės priklausomybės. Tarp svarbiausių reikalavimų ji įvardijo pasirengimą artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai (ES).
"Reikalavimai buvo vienodi visiems. Juos išsakiau viešai - ir kvalifikaciniai reikalavimai, srities žinojimas ir ypač europinės programos žinojimas, skaidrumas, nes buvo būtina pagal įstatymą tikrinti ir interesų konfliktus, jeigu jie tokie būtų, ir praeitį, ir, be jokios abejonės, vienos iš europinių, darbinių kalbų žinojimas, nes Lietuvos laukia Europoje pirmininkavimas kitais metais", - teigė D.Grybauskaitė.
Ji nesiryžo prognozuoti, kiek dirbs šešioliktoji Vyriausybė, bet sakė norinti stabilumo.
"Linkiu mums visiems, kad vyriausybės, kokios jos bebūtų, išliktų kuo stabilesnės. Per beveik 23 mūsų nepriklausomybės metus tai šešioliktoji Vyriausybė. Tai yra tikrai nelabai geras fenomenas, kai taip dažnai keičiame vyriausybes./ Tai reiškia, kad Lietuva negali stabiliai vystyti į priekį", - sakė D.Grybauskaitė.
Paklausta, kodėl naująjį Seimą pasveikino tik laišku, prezidentė atsakė, kad taip ji išreiškė savo vertybinę poziciją.
"Visus ketverius metus į Seimą kreipiausi sveikindama laišku. Laiškas nuoširdus, draugiškas ir pagarbus. Tą padariau ir dabar. Na, o truputį užuominos galėčiau ir išduoti, kodėl apsisprendžiau tik laišku. Nes mano vertybinė pozicija buvo labai aiški - kad Seimo vadovybėje, turiu galvoje pirmąjį pavaduotoją ypač, neturėtų būti išrinkti žmonės, kurie yra teisiamųjų suole. Tai - mano vertybinė pozicija, aš ją taip ir išreiškiau", - kalbėjo ji.
Vienas kaltinamųjų Darbo partijos byloje Vytautas Gapšys Seimo pirmuoju vicepirmininku buvo išrinktas jau perskaičius prezidentės sveikinimo laišką.
"Visi Seimo nariai yra išrinkti Lietuvos žmonių ir tokią pagarbą aš turiu pirmiausia Lietuvos žmonėms išreikšti. Bet mano politinė ir vertybinė pozicija išlieka - tie žmonės, kurie yra teisiamųjų suole turėtų prisiimti garbingą politinę poziciją ir patys atsisakyti neliečiamybės tam, kad jei jie teisūs, kaip jie sako, tai išaiškintų ir nuspręstų teismas Lietuvoje, o ne politinės intrigos", - teigė šalies vadovė.
Prezidentė tikisi, kad daugeliui partijų biudžetas bus priimtinas
Lietuvos prezidentė sako, kad 2013 metų biudžeto projektas yra santykinai geras, bei teigia tikinti, kad daugeliui partijų jis bus priimtinas.
"Neskubėčiau vertinti situacijos. Manau, ketvirtadienis ir balsavimas dėl biudžeto gali vėl parodyti kitą vaizdą. Bet man svarbiausia, kad būtų priimami atsakingi sprendimai, tame tarpe ir šis biudžetas, kuris yra gana griežtas, paruoštas dar ankstesnės Vyriausybės, laikosi fiskalinės drausmės, kas yra svarbu - ir tuo pačiu jau mėgina atsižvelgti į augančios ekonomikos perspektyvą - tai yra, truputį jau didinama minimalioji alga ir taip toliau", - interviu LRT televizijos laidoje "Teisė žinoti" trečiadienį sakė D.Grybauskaitė, paklausta, kaip vertina situaciją, jeigu faktinė Seimo dauguma, balsuojant dėl biudžeto būtų kitokia, nei buvo formuojama po rinkimų.
Šalies vadovės vertinimu, biudžeto projektas yra palyginti geras.
"Taigi, biudžetas išties yra geras santykinai tomis aplinkybėmis, kokiomis mes jį turime. Ir labai tikiuosi, kad daugeliui partijų jis bus priimtinas. O jeigu ad hoc (lot., šiuo atveju) keisis kartais balsavimo konfigūracijos, tai dar nereiškia, kad valdančioji dauguma pasikeitė. Aš išties linkiu visoms politinėms partijoms - nes esu nepartinė ir tikrai nesu prisirišusi prie jokios politinės partijos - kad būtų susitelkimas ir būtų daromi darbai, kurie yra reikalingi Lietuvai ir jos žmonėms", - sakė prezidentė.
Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius trečiadienį dar kartą pakartojo, jog 2013 metų biudžeto projektas daugiau nebus keičiamas.
Antradienį Seime svarstant 2013 metų biudžeto projektą Darbo partijos, partijos "Tvarka ir teisingumas" bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai nepalaikė siūlymo ketvirtadienį, gruodžio 20-ąją balsuoti dėl biudžeto priėmimo. "Darbiečiai" reikalavo projektą dar tobulinti.
Skelbta, jog centro-kairės valdančioji koalicija antradienio vakarą sutarė peržiūrėti objektus, kuriems numatyta skirti asignavimų iš Valstybės investicijų programos.
Antradienį Seimas antrą kartą svarstė 2013 metų biudžeto projektą. Jį sudarė buvusi konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. Parlamento rinkimus laimėjusi centro-kairės koalicija mažai ką biudžete pakeitė.
Valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšų kitąmet, planuojama, sieks 18,2 mlrd. litų, su ES parama - 25,7 mlrd. litų, arba 400 tūkst. litų mažiau nei anksčiau planuota.
D.Grybauskaitė mano neįtinkanti kriminalinį šešėlį turintiems oligarchams
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad dėl savo vertybių yra kritikuojama kriminalinį šešėlį turinčių oligarchų valdomos žiniasklaidos. "Kritiką, kurią aš kartais matau kai kuriose žiniasklaidos priemonėse, ypač kurios priklauso vienam ar kitam oligarchui, kuris turi jau kriminalinį šešėlį, pavyzdžiui, nevardinant konkrečiai vardų, tai priimu kaip komplimentą. Reiškia, teisingai tvarkausi, nes kai kuriems labai nepatinka", - interviu LRT televizijos laidai "Teisė žinoti" trečiadienį sakė D.Grybauskaitė.
Šalies vadovė pabrėžė, kad jos veikla pagrįsta partinių ir ekonominių interesų neturėjimu.
"Esu nepartinė, neturiu jokių ekonominių interesų, man iš tikrųjų rūpi tik kaip Lietuva vystosi, kad Lietuva turėtų vystymosi ateitį, kad Lietuva būtų savarankiška - tiek energetiškai, tiek politiškai, ir kad Lietuvą gerbtų pasaulyje. Tai tie pagrindiniai principai išlieka, ir, ko gero, ta kritika ar įvairūs kiti dalykai, kurie ypač dabar pasirodo, didele dalimi surišti būtent su tuo, kad prie manęs neįmanoma prieiti, būtent dėl to, kad aš neturiu jokių interesų, nepasiduodu jokiam sprendimui, o atvirkščiai - esant mano tokioms pozicijoms sunkiau vogti, sunkiau korumpuoti, ir tai kai kam nepatinka", - dėstė D.Grybauskaitė.
Pastaraisiais mėnesiais visuomenės nuomonės apklausos rodo mažėjantį D.Grybauskaitės populiarumą ir pasitikėjimą Prezidento institucija.
Šalies vadovės populiarumo nuosmukį rodo lapkričio 9-19 dienomis surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" reprezentatyvios apklausos rezultatai, kuriuos skelbė dienraštis ''Lietuvos rytas".
Ši apklausa parodė, kad nors prezidentė išlieka populiariausia politike, lapkritį ja pasitikėjo 59,1 proc. gyventojų, o spalį pasitikinčiųjų buvo 72,8 proc. Prezidentūra kaip institucija lapkritį pasitikėjo 48,1 proc. šalies žmonių, o nepasitikėjo - 20,5 proc. Spalio pradžioje šie skaičiai buvo atitinkamai 62,1 ir 13,4 procento.
