Tai susitikime Vašingtone su Seimo nariu Pauliumi Saudargu ir politologais Laurynu Kasčiūnu ir Linu Kojala teigė tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ vadovas Davidas Krameris.
“NATO Viršūnių susitikimo rezultatai nuvylė, nes nebuvo rimtai atsakyta dėl Rusijos keliama grėsmės,- tikino aukštas buvusio JAV prezidento George‘o W.Busho administracijos užsienio politikos pareigūnas. - Vakarams nepavyko susitarti dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai, o tai - didžiulė karinė, moralinė ir politinė klaida, už kurią atsakomybė pirmiausiai tenka JAV. Todėl ir pats susitikimas nebuvo sėkmingas, nes V.Putinas diktavo jo darbotvarkę.“
Anot jo, ryžto stokojantys Vakarai iki šiol geba tik pavėluotai reaguoti į Kremliaus priimtus sprendimus. „Esu nusivylęs, kad JAV nesugeba lyderiauti išstumiant Rusiją iš Ukrainos. Jeigu V.Putino nesustabdysime Ukrainoje, eilėje laukia Baltijos šalys“,- įspėjo D.Krameris.
Analitikui nerimą kelia ES šalių susiskaldymas Rusijos atžvilgiu, o ypač – palanki Kremliui kai kurių Vidurio Europos valstybių pozicija.
„Slovakija, Vengrija, Bulgarija, Čekija nesugeba atlaikyti Rusijos spaudimo. Kremliaus pinigai sukūrė naujas skiriamąsias linijas Europoje, todėl nebėra jokių natūralių rytų, vakarų, šiaurės ar pietų takoskyrų. Negebėjimas susitarti tampa pretekstu nieko neveikti. Visa ES turi suvokti, kad santykiai su Rusija yra paremti abipuse priklausomybe: Europai svarbus dujų tiekimas, bet Kremliui yra būtinas išteklių pirkėjas. Deja, ES šio abipusiškumo neišnaudoja. Akivaizdu, kad rusiškas ir kiniškas valstybės valdymo modeliai plinta, ir Vakarams šio iššūkio įveikti nepavyksta.“
Kita vertus, D. Krameris teigiamai vertino Viršūnių susitikime priimtą papildomą saugumo paketą Baltijos valstybėms pažymėdamas, jog 1997 metais pasirašytas NATO – Rusijos santykių pagrindų susitarimas yra tik politinė deklaracija, o ne teisiškai galiojanti sutartis.
Todėl kai kurių Europos šalių apeliavimas į šį susitarimą kaip priežastį nesteigti Rytų Europoje nuolatinių NATO karinių bazių nėra pagrįstas.
