Protestuodamas prieš R.Pakso neregistravimą iš rinkimų traukiasi A.Klivečka

„Aš paskui paaiškinsiu motyvus, bet šiam momentui aš neinu tenai (į Seimą - DELFI)“, - teigė A. Klivečka.

Paaiškinti pasitraukimo priežasties laidų vedėjas nenorėjo, motyvuodamas užimtumu.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Valentinas Mazuronis teigė esąs informuotas, jog A. Klivečka nebedalyvaus rinkimuose.

„Aš žinau, kad jis ruošėsi trauktis, apie jo ketinimus aš žinau, bet dėl motyvų būtų geriausia, kad jis pasakytų pats“, - teigė V. Mazuronis.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė jau turįs A. Klivečkos prašymą išbraukti jį iš kandidatų sąrašų.

„Taip, jau turiu rankoje“, - sakė Komisijos pirmininkas.

Neoficialiomis žiniomis, atsisakydamas kandidatuoti rinkimuose A. Klivečka protestuoja dėl to, kad kandidatu neregistruojamas partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas.

Kaip žinoma, Konstitucinis Teismas neseniai nutarė, jog naujasis Seimo rinkimų įstatymo pataisos, sudariusios sąlygas Seimo rinkimuose dalyvauti apkaltos proceso tvarka iš prezidento posto pašalintam R. Paksui, prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas dar 2004 m. gegužės 25 d. yra paskelbęs nutarimą, kuriuo konstatavo, jog Prezidento rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti apkaltos proceso tvarka iš prezidento ar Seimo nario pareigų pašalintam asmeniui po penkerių metų vėl siekti būti išrinktu į prezidento postą, prieštarauja Konstitucijai.

Suformavus tokią konstitucinę doktriną, nuostata dėl neatšaukiamo ir visą gyvenimą trunkančio draudimo eiti pareigas, susijusias su priesaika Lietuvos Respublikai, buvo įtraukta ir į Seimo rinkimų įstatymą.

Tačiau pernai sausį Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) paskelbė, jog Lietuvoje taikomas draudimas apkaltos proceso tvarka nušalintam prezidentui R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir neatitiko Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos protokolo straipsnio, užtikrinančio teisę į laisvus rinkimus.

Reaguodamas į Strasbūro teismo sprendimą Seimas priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, pagal kurią apkaltos metu pašalinti politikai į Seimą kandidatuoti negali tik ketverius metus, tačiau, Konstitucinio Teismo nuomone, norint įgyvendinti EŽTT sprendimą reikia keisti Konstituciją.