„Tvarka ir teisingumas“

R. Paksas į Lietuvos liberalų sąjungą atėjo iš Tėvynės sąjungos, išgarsėjęs po to, kai atsisakė pasirašyti sutartį dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo amerikiečių firmai „Williams International“. Politikas tapo liberalų lyderiu, tačiau žlugus liberalų, socialliberalų, centristų ir moderniųjų krikščionių demokratų koalicijai liberalų gretose prasidėjo nepasitenkinimo nuotaikos dėl R. Pakso lyderystės, tad politikas su savo šalininkais atsiskyrė ir subūrė liberaldemokratus.

Liberalai demokratai savo kandidatu prezidento rinkimuose iškėlė savo lyderį R. Paksą, kuris nugalėjo tuometinį prezidentą Valdą Adamkų ir tapo Lietuvos valstybės vadovu. Vietoje R. Pakso, liberaldemokratams vadovavo Valentinas Mazuronis.

Tačiau prezidento pareigų liberaldemokratų įkūrėjas neteko 2004 m. apkaltos proceso tvarka ir tais pačiais metais buvo vėl išrinktas partijos pirmininku. R. Paksas buvo apkaltintas neteisėtai suteikęs pilietybę finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, sąmoningai leidęs pastarajam suprasti, jog teisėsaugos institucijos atlieka jo veiksmų patikrinimą, bei siekęs įgyvendinti jam artimų asmenų privačių asmenų turtinius interesus.

2006 m. partija pakeitė savo pavadinimą ir tapo „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai). Nuo 2008-ųjų priedėlio „liberalai demokratai“ prie pavadinimo nebeliko ir partija vadinosi tiesiog „Tvarka ir teisingumu“.

2004 m. Seimo rinkimuose R. Pakso koalicija „Už tvarką ir teisingumą“ laimėjo 11 mandatų, 2008 m. partija „Tvarka ir teisingumas“ iškovojo 15 vietų parlamente.

„Tvarkiečius“ iš kitų politinių partijų labiausiai skiria kova dėl R. Pakso galimybės sugrįžti į aktyvų politinį gyvenimą, nes, kaip žinoma, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalinti asmenys iki gyvos galvos negali būti renkami į pareigas, kuriose būtina prisiekti tautai.

Pernai Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) paskelbė, jog Lietuvoje taikomas draudimas apkaltos proceso tvarka nušalintam prezidentui R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.

Reaguodamas į tai Seimas pataisė Seimo rinkimų įstatymą ir nustatė, kad kandidatuoti parlamento rinkimuose negali apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintas asmuo, jei nuo pašalino iš pareigų nėra praėję ketveri metai. Galutinį sprendimą dėl to priims Konstitucinis Teismas.

Knygoje „Partinės demokratijos pabaiga? Politinis atstovavimas ir ideologijos“ teigiama, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ vertybinės nuostatos yra neaiškios, nes partijos lyderio vertybiniai idealai nesutampa su partijos elito nuostatomis. Partijos narių nuostatų analizė patvirtino prorusišką partijos įvaizdį, o lyderis R. Paksas piešė patriotinės ir socialiai konservatyvios politinės jėgos tapatybę. Abortų, šeimos politikos, alkoholio reklamos, patriotizmo skatinimo, tos pačios lyties asmenų santykių klausimai „tvarkiečiai“ pasirodė esantys konservatyvūs, nors konservatorių nepralenkė.