Kokius krūvius patiria lenktynininkų kūnai – nėra jokių tyrimų. Ir tai sudomino Lietuvos sporto universiteto profesorių, biomedicinos mokslų daktarą Marių Brazaitį. Jis „Aurum 1006 km“ lenktynių metu tirs „Baltic Petroleum by Piano Piano“ komandos narius.
Pasaulyje tokių tyrimų nėra daryta
Biomedicinos mokslų daktaro Mariaus Brazaičio interesų sritis – žmogaus kūno termoreguliacija. Mokslininkas dirba su sportininkais, tiria, kaip žmogaus kūnas reaguoja į kintančią temperatūrą. Ir pasikalbėjęs su „Dynami:t energy“ lentkynių komandos nare Aiste Antanaityte-Matukaite apie automobilių sporte tenkančius krūvius jis susidomėjo, kaip lenktynininkai ištveria varžybas milžiniškame karštyje.
„Jei automobilyje temperatūra siekia 60-70 laipsnių, tai jau tarsi pirtis. Ir tokiose sąlygose lenktynininkai turi vairuoti daugiau nei valandą. Prie tokios temperatūros vidinė temperatūra priklausomai nuo žmogaus gali pakilti 1-2-iem laipsniai. O jei vidinė temperatūra perkopia 39 laipsnius, tai vadinama hypertermija. Ir prie tokių sąlygų vyksta perkaitimas, pasireiškia tam tikras centrinis slopinimas. Susilpnėja koncentracija, sprendimų priėmimas, blogėja visi rodikliai“, – aiškino M. Brazaitis.
Ši tema jį sudomino. Paskutinėmis savaitėmis daktaras skyrė daug laiko mokslinių tyrimų apie lenktynininkų fizinę būklę varžybų metu paieškoms, tačiau didžiausiai nuostabai – nerado nieko įdomaus.
„Kiek teko domėtis, šiuo klausimu pasaulyje ne tiek ir daug padaryta. Galbūt todėl, kad prie lenktynininkų sunku prieiti. Jie stipriai prisiveržia saugos diržais, tad sunku pridėti prietaisus ant krūtinės. Galima bent jau laikroduką ant rankos užmauti, tačiau jis vėl blaško dėmesį“, - tikėtinas teorijas, kodėl nėra jokių tyrimų, dėstė profesorius.
Tyrimai ir prieš lenktynes ir po
Lenktynininkų fiziologija susidomėjęs Marius nusprendė pats ištirti sportininkus. Eksperimentui pasirašė „Baltic Petroleum by Piano Piano“ komandos pilotai Tadas Aganauskas ir Aistė Antanaitytė-Matukaitė. Jie sutiko per lenktynes į BMW M3 automobilį sėsti apkarstyti įvairiais medicininiais prietaisais, nepabūgo adatų ir po važiavimų tikrinsis kraują.
„Aš pasirašiau šiam reikalui nes man pačiam labai įdomu, kas vyksta su organizmu lenktynių metu ir kokius krūvius tenka atlaikyti. Kas nežino, tai lenktynių metu automobilyje būna apie 60 laipsnių temperatūra ir įvertinus tai, kad mes dėvime nedegančius apatinius drabužius ir dar kombinezoną, nesunku suprasti, kad būna labai karšta. Ir taip sportiniu režimu vairuojant 70 minučių organizmas praranda labai daug skysčių. Niekada nesu sekęs širdies ritmo ir visų kitų organizmo funkcijų, tad bus labai įdomu pažiūrėti kokias apkrovas patiriame“, – komentavo Tadas Aganauskas.
Tyrimai prasidėjo dar gerokai prieš lenktynes. Jau dabar sportininkai savaitę gyvena kaupdami mėginius.
„Kiekvieną rytą imami seilių mėginiai į specialias mini talpyklas, kurios dedamos į 20 laipsnių šalčio temperatūrą. Visą parą dėvime specialius laikrodžius, kurie renka įvairius parametrus nuo miego kokybės iki širdies dažnio. Pačiose lenktynėse po kombinezonais montuosimės specialių diržą ir iš mūsų ims kraują tiek prieš sėdant į automobilį, tiek iš jo išlipant“, – apie tai, ką lenktynininkams reikės patirti pasakojo Aistė.
Tikisi rekomendacijų ateičiai
Mokslininką domina ne tik fizinė būklė per lenktynes, tačiau ir pasiruošimas joms, tad tyrimai sportininkams pradėti daryti dar gerokai iki varžybų.
„Domina ir priešvaržybinė būsena. Kiek pabendravus teko išsiaiškinti, tai lenktynininkai turi daug atsakomybių prieš rėmėjus. Jų automobiliai – brangūs, nerimas ir stresas atsiranda dar gerokai prieš varžybas. Žiūrėsime ir miego kokybę, stebėsime, kaip keičiasi tam tikri hormonai“, – sakė Marius Brazaitis.
„Baltic Petroleum by Piano Piano“ komandos nariams tyrimai atliekami bus ne tik pirmą kartą Lietuvos istorijoje, tokių nėra ir pasaulyje. Mokslininkas kartu su komanda tikisi, kad po šių metų „Aurum 1006 km“ lenktynių Lietuvos automobilių sporto bendruomenei galės pateikti tam tikrų rekomendacijų kaip geriau pasiruošti lenktynėms ir kaip gyventi lenktynių savaitgalį.