„Idėją „4x4 perimetrui“ davė motociklininkai – jie pirmi pradėjo važiuoti aplink Lietuvą. Ta idėja man patiko, tačiau ten labiau atostogos – jų kelionė trunka savaitę. Aš norėjau padaryti, kad būtų taip sunku, kaip Dakare. Siekdamas kuo daugiau sportiškumo, viską apribojau laike – pirmaisiais metais apie 2 000 kilometrų distanciją šalies perimetru reikėjo įveikti per 54 valandas, dabar šis laikas išsitęsė iki 60. Tačiau ir šį laiką reikės kiek padidinti – tiek turistinės, tiek sportinės įskaitų dalyviai poilsio turi vos po kelias valandas, visų grafikai įtempti“, – pasakoja „4x4 perimetro“ organizatorius G. Grigaitis.
Rekordiniai greičio ruožai
Šių metų ilgiausias Lietuvoje bekelės maratonas skirsis nuo buvusių iki šiol. 2018 m. organizatoriams pavyko sudėlioti trasą taip, kad tarp 1800 kilometrų orientacinių ruožų būtų daugiau nei 400 km greičio ruožų. Ilgiausias jų bus netoli Kapčiamiesčio, prie Maros upelio – net 84 km.
„Sportininkams orientacinės rungtys neįdomios – jiems reikia uždarų trasų, kur galėtų spausti akceleratorių iki dugno. Šiemet šiai sričiai skyrėme labai daug dėmesio ir pavyko suorganizuoti kelis daugiau nei pusšimčio kilometrų ilgio greičio ruožus“, – teigia G. Grigaitis.
Turistinės įskaitos dalyviai greičio ruožuose nesivaržo – jų varžybos yra orientacinės, o tikslas – laikytis kelių eismo taisyklių ir neviršyti nurodyto laiko limito bei pravažiuoti pro visus pažymėtus punktus. Šioje įskaitoje dalyvauti gali bet kas, turintis 4 varančių ratų pavarą turintį visureigį: čia startuoja nemodifikuotos transporto priemonės, kuriomis galima važiuoti ir gatvėmis – pavyzdžiui, „Nissan X-Trail“ ar „Navara“.
Urbanizuoti regionai aplenkiami
„4x4 perimetro“ dalyviai apvažiuoja ne visą Lietuvos perimetrą. Jie neužsuka į Kuršių neriją, Rusnės salą. Priežastis paprasta – tos vietovės pernelyg urbanizuotos.
„Kuršių nerijoje yra nemažai reikalų su persikėlimu. Be to, tas kampelis yra arba draustiniai, kuriais važinėti negalima, arba gyvenvietės. Greičio ruožų ten padaryti kol kas nematome galimybių, o ir orientacinius sunku sukurti – matyt, tektų daugiausia važiuoti asfaltu ir tuo pačiu keliu į abi puses“, – svarsto „4x4 perimetro“ organizatorius.
Jis prisimena, kad kartą dalyviai važiavo į Rusnės salą. Pervažiavo tiltą, per keliolika minučių apsuko ratą saloje ir grįžo atgal. Nelabai įdomu, tad Rusnė po to karto aplenkiama – kaip teigia G. Grigaitis, čia visureigiais važiuoti verta tik norint uždėti varnelę, kad ir šis pakraštys apvažiuotas.
„4x4 perimetro“ maršrutas kelis kartus aplenkė ir kilpą prie Dieveniškių. Tačiau toje vietoje daugiausia miškai, atstumas važiuojant pasieniu – apie 80 kilometrų, tad šiemet dalyviai į čia užsuks.
Varžybos Lietuvos perimetru kiekvienais metais skiriasi, tad net ir ne pirmą kartą dalyvaujantys ekipažai nebus važiavę visa trasa. Be to, šiemet „4x4 perimetre“ startuos nemažai naujų ekipažų. Yra ir tokių, kurie važiuoja 4 ar 6 kartą, tačiau dauguma bus naujokai.
„Aš norėčiau pats pravažiuoti perimetru per nustatytą laiko limitą, nes vienaip yra, kai dėlioji maršrutą atkarpomis, ir visai kitaip, kai įveiki jį visą tik su trumpomis pertraukomis. Tikiu, kad tai pakankamai sunku, daug įtampos, tad reikės kada pasiimti kompaniją ir pabandyti pačiam“, – mąsto „4x4 perimetro“ organizatorius.
Idėjų plėtrai neatsisako
Visureigių vairuotojams įdomių kelių nebuvimas urbanizuotose vietovėse yra viena priežasčių, kodėl G. Grigaitis dar nesiryžo daryti „4x4 perimetro“ varžybų kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje. Net ir Lietuvoje, nuo Klaipėdos iki Latvijos pasienio, šiemet visi važiuos asfaltuotu keliu – arčiau sienos esančio kito tiesiog nėra. Daugelyje šalių pajūrio ruožai bekelės mėgėjams nėra įdomūs, o Latvijoje bei Estijoje pajūris sudaro didelę dalį valstybės ribos.
„Aš idėją rengti maratoną per visas tris Baltijos šalis turėjau ir jos nepalieku. Bet tai – tik idėja, nes varžybos labai jau išsitemptų. Galima būtų nebent daryti tris skirtingus etapus – aplink Lietuvą, aplink Latviją ir aplink Estiją. Kol kas apsiribojame Lietuva, kur daugiausia visureigiams tinkamų kelių – čia per 8 metus jau sudėliojome techninę bazę, rezultatų skaičiavimo sistemą, dar reikia kiek padirbėti ir galėsime tokį projektą tiražuoti – lengviau pritaikyti svečiose šalyse“, – aiškina patyręs bekelės lenktynių organizatorius.
Pamatyti daug ką galima ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, pasienio patrulių takas nuo Kalvarijos iki Vištyčio ežero yra įdomus ne tik įspūdingais vaizdais, bet ir savo danga – daugeliui tai viena smagiausių viso 2 000 km maratono atkarpų. Prie gražiausių vaizdais vietovių daugelis priskiria Maros upės pakrantes, ilgą atkarpą palei Nemuną – čia vienoje pusėje galima grožėtis Panemunės kaimais, kitoje – matyti Kaliningrado srities gamyklas ir daugiabučius.