Šįkart lenktynininkų bendruomenės laukė išskirtinai svarbus sprendimas – radikaliai pakoreguotų LASF įstatų tvirtinimas. Kadangi šiuo dokumentu užsimota peržiūrėti tiek federacijos prezidento įgaliojimus, tiek kertinius atskirų LASF struktūrinių padalinių veiklos principus, išgirdę apie darbotvarkėje užfiksuotą 4 valandų laiko limitą, patys klubų delegatai ironiškai šypsojosi: paprastai diskusijos užtrunka bent dvigubai ilgiau.
Tačiau suvažiavimui startavus pretenzijas dėl siūlomų pokyčių (tarp jų federacijos prezidento galių sustiprinimo ir apribojimo dirbti daugiau nei dvi ketverių metų kadencijas panaikinimo), pateikė vienintelis „K. Girdausko automobilių sporto klubo“ atstovas. Jo manymu, tokios apimties dokumento, surašyto specifine juridine kalba, išnagrinėjimui buvo numatyta pernelyg mažai laiko, patys įstatai iki galo neparuošti (projekte neįtrauktos privalomos įstatus tvirtinti turinčio notaro pastabos), todėl siūlė šį klausimą atidėti ir taip išvengti galimų ginčų teismuose.
Tačiau tokioms įžvalgoms nepritarė net 32 iš 33 delegatų – tikrųjų LASF narių, todėl po keleto neesminių korekcijų federacijos įstatų pakeitimui buvo pritarta.
Kas slypi už permainų ir koks jų turinys? Į šiuos klausimus dar diskusijų metu tiksliai ir paprastai atsakė LASF žiedo komiteto pirmininkas Rimvydas Agurkis.
„Iš 44 tikrųjų LASF narių ir šį kartą į suvažiavimą prisiruošė tik 33, tačiau net jei būtų susirinkę absoliučiai visi delegatai, toli gražu nereikštų tikrai kokybiško atstovavimo lenktynininkų bendruomenei. Taip bus tik tokiu atveju, jei tos bendruomenės išsirinks savo lyderius, kurie bus jai atskaitingi, o ne rūpinsis siaurais kurios nors struktūros interesais.
Šįkart pateiktos LASF įstatų pataisos kaip tik ir siūlo tokią praktiką, kuri sudarytų prielaidas operatyviai priimti kvalifikuotus sprendimus, užtikrintų komitetų veiklos nenutrūkstamą keičiantis jų vadovams ir leistų išvengti situacijų, kai sportininkai tampa komitetų pirmininkų užgaidų (būtent taip praėjusiais metais nutiko ralio komitete) įkaitais“, – pastebėjo R. Agurkis.
Be to, LASF vadovų teigimu, įstatų korekcijos leis aiškiau paskirstyti funkcijas tarp federacijos valdymo ir vykdymo organų, užtikrins tiek greitesnę bei paprastesnę juose dirbančių asmenų kaitą, tiek darbų tęstinumą (keičiantis LASF vadovams atskiri komitetai dirbtų kaip dirbę). Svarbu ir tai, kad pakeitus LASF komitetų formavimo principus, juose dirbtų skirtingų sričių ir kompetencijos atstovai (teisėjai, saugaus varžybų organizavimo, tech. reikalavimų ir pan.), o tai garantuotų profesionalesnį požiūrį į kiekvieną automobilių sporto šaką, geresnį jos specifikos suvokimą.
Visi LASF komitetai nuo šiol turės mažiausiai dvejiems metams parengtą strateginį veiklos planą, kurį bus privalu patvirtinti per 30 kalendorinių dienų nuo naujai suformuotos komandos pirmojo posėdžio.
Komiteto pirmininką bus galima atstatydinti iš užimamų pareigų LASF tarybos motyvuotu nutarimu ar LASF narių raštišku ir motyvuotu reikalavimu tarybai, kurį pasirašo, ne mažiau kaip 50 proc. balso teisę turinčių narių. Tokiu atveju (atstatydinus ar atsistatydinus komiteto pirmininkui) automatiškai įgaliojimų netenka ir jo pavaduotojas, tačiau kiti komiteto nariai lieka dirbti. Atstatydintas komiteto narys negalės užimti LASF organuose jokių pareigų 4 metus, o atsistatydinęs (išskyrus dėl asmeninių priežasčių, nesusijusių su einamomis pareigomis) – 2 metus.
Drauge su LASF įstatytų pataisomis numatomi ir federacijos eilinio suvažiavimo bei prezidento kompetencijos pokyčiai: nuo šiol Lietuvos automobilių sporto kodekso keitimu, LASF veiklos ir formų krypčių nustatymu, komiteto pirmininkų rinkimu ir atšaukimu rūpinsis LASF taryba, o ne suvažiavimas. Pastarasis valdžios organas ne mažesne kaip 2/3 suvažiavime dalyvaujančių tikrųjų narių delegatų balsų dauguma galės keisti LASF įstatus, o 1/2 delegatų balsų dauguma rinkti ar atšaukti prezidentą. Visais kitais klausimais sprendimams pakaks 1/3 suvažiavime dalyvaujančių tikrųjų narių valios.
Beje, šiuo metu nemažai tikrųjų LASF narių keičia savo statusą pasirinkdami būti asocijuotais nariais. Tačiau federacijos vadovai patikino, kad ateityje bus siekiama sąlygas ir teises visiems suvienodinti.
Automobilių sporto profesoriumi tituluojamas treneris ir LASF viceprezidentas Jonas Dereškevičius, vertindamas suvažiavimo sprendimus sakė tikintis patobulintų „žaidimo taisyklių“ efektyvumu.
„Mano supratimu, tai padės organizacijai tapti modernesne, geriau atitinkančia šios dienos poreikius, sudarys prielaidas jaunimui paprasčiau prisibelsti į federacijos administracijos vartus ir išdėstyti jiems rūpimus dalykus. Kitaip tariant, LASF valdymas bus žymiai šiuolaikiškesnis“, – teigė J. Dereškevičius.
Naujuoju LASF etikos ir drausmės komisijos nariu išrinktas profesionalus teisininkas Kazimieras Vasiliauskas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad šįkart automobilių sporto bendruomenė pademonstravo pavydėtiną solidarumą: iš 33 suvažiavimo delegatų 31 be išlygų pritarė ilgai brandintoms permainoms, o tai leidžia tikėtis, kad jų įgyvendinimas neužstrigs.
Pačio LASF prezidento Romo Austinsko veidą po kiek neįprastai sklandžiai ir produktyviai finišavusio suvažiavimo papuošė šypsena.
„Bemaž 26 metus Lietuvos automobilių sporto bendruomenė gyveno vadovaudamasi vienais principais, o dabar ryžosi sukti kiek kitu, mūsų manymu kur kas efektyvesnės veiklos, keliu. Nors aš visada sakydavau, kad norint padaryti kokį nors gerą darbą nereikia jokių stebuklingų reglamentų, visgi daugeliu atvejų kokybiški teisės aktai atlieka savotiško katalizatoriaus vaidmenį – organizacija tampa racionalesnė ir evoliucionuoja sparčiau.
Nuo šiol kiekvienos automobilių sporto šakos valdyme galės dalyvauti iš esmės visi suinteresuoti ir geriausiai realias problemas žinantys žmonės. Todėl jų siūlomi projektai neabejotinai bus kokybiškiausi, o tai savo ruožtu padės geriau dirbti LASF piramidės viršūnei – daugiau dėmesio skirti strateginių uždavinių sprendimui“, – sakė R. Austinskas.