„Ilgą laiką vyravęs stereotipas, kad automobilių sportas – vyriškas užsiėmimas, nyksta, tą rodo ir šiuo metu vairuotojų, šturmanių ar kitose pozicijose save realizuojančios sportininkės, su kuriomis norime supažindinti visuomenę. Siekiame, kad įvairiose varžybose dalyvautų kuo daugiau moterų, kad jos įsitrauktų į organizacijos veiklą, atsirastų naujų renginių.
Moterys automobilių sporte turi visas galimybes realizuoti save ne tik kaip sportininkes, bet ir kaip inžinieres, mechanikes ar komandų vadoves“, – teigė LASF generalinė sekretorė Renata Burbulienė.
Pirmoji prie šios iniciatyvos prisidėjo ir apie savo didžiausią aistrą, ateities planus papasakojo Ernesta Globytė. Ši sportininkė – daugkartinė Lietuvos ir Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionė ir prizininkė. Savo karjerą Ernesta pradėjo pakankamai vėlai, tačiau jai tai netrukdo siekti aukščiausių rezultatų. Moteris tikina, kad autosporte lytis nėra svarbi ir skatina moteris nebijoti realizuoti savęs.
– Kaip ir kodėl automobilių sportu susidomėjote jūs?
– Niekada nesvajojau ir neplanavau lenktyniauti. Į automobilių sportą atėjau netikėtai ir visiškai neplanuotai. Vieną kartą su tėčiu stebėjome ralio varžybas ir jis paklausė, ar nenorėčiau ir aš išbandyti savo jėgų. Pabandžiau. Patiko. Ir, štai, jau septinti metai kaip neįsivaizduoju savo gyvenimo be autosporto.
– Esate daugkartinė Lietuvos ir Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionė ir prizininkė. Kuris laimėjimas ar varžybos įsiminė labiausiai?
– Visi laimėjimai ir pralaimėjimai man yra vienodai svarbūs, nes tai, bet kokiu atveju – patirtis, kuri praverčia ateityje. Tačiau jeigu reikėtų išskirti tik vieną laimėjimą, tai būtų Lietuvos automobilių sporto meistrės vardas.
– Žiedinėse lenktynėse jūsų vairuojamas automobilis – išskirtinis. Papasakokite, kuo? Kodėl pasirinkote būtent „VW Golf GTI TCR“?
– Jis išskirtinis tuo, kad yra vienintelis „VW Golf GTI TCR“ automobilis Baltijos šalyse. Jį įsigyti pastūmėjo dvi priežastys: būtent tokį automobilį vairavo paskutinis „TCR International Series“ lenktynių čempionas; taip pat „Volkswagen“ 2017 metų sezonui išleido naują aero paketą, todėl tikiuosi, kad automobilis taps dar greitesnis.
– Dalyvaujate ne tik žiedinėse lenktynėse, bet ir ralyje. Kuri sporto šaka jums įdomesnė? Kodėl?
– Šiose autosporto šakose mano pareigos – labai skirtingos. Žiedinėse lenktynėse aš esu vairuotoja, o ralyje – šturmanė. Tad palyginti jas, būnant skirtinguose amplua, yra labai sunku. Tačiau tiek vienam, tiek kitam darbui atsiduodu 100 proc. ir galiu teigti, kad abi šios šakos man yra vienodai įdomios.
– Užsiminėte, kad žiede ir ralyje Jūsų amplua – skirtingi. Kokius įgūdžius reikia treniruoti tiek vienoje, tiek kitoje šakoje? Ar nekyla sunkumų pereinant iš vieno amplua į kitą?
– Tiek šturmanaujant, tiek vairuojant reikalingi panašūs įgūdžiai, tad pereinant iš vieno amplua į kitą sunkumų nekyla. Dalyvavimas ralio bei žiedo lenktynėse reikalauja susikaupimo, atidumo, kantrybės, šalto proto, emocijų valdymo.
Žinoma, šturmano darbe yra šiek tiek daugiau kontrolės. Šturmanas – savotiškas psichologas, tad tenka ir nuraminti vairuotoją, ir į „vėžias“ po nesėkmių pastatyti. Ralyje emocinius dalykus tenka išgyventi už du.
– Kaip įprastai atrodo jūsų pasiruošimas varžyboms?
– Fizinis pasiruošimas, vairavimo įgūdžių tobulinimas, duomenų analizavimas, automobilio priežiūra nenutrūksta ištisus metus. Tik prieš pat varžybas atsiranda daugiau organizacinių reikalų: mechanikų treniruotės, komandos apgyvendinimas, kelionė ir strategijų planavimas.
– Panašu, kad pasiruošimas varžyboms pareikalauja tikrai daug laiko, o ar jo lieka poilsiui? Ką veikiate laisvalaikiu?
– Iš tikrųjų, laisvo laiko lieka labai mažai. Prasidėjus sezonui keliaujame iš vienų varžybų į kitas, turėdami daugiausiai dviejų savaičių pertraukas, kurias skiriame pasiruošti būsimoms varžyboms. Vis dėlto, net turėdama laisvo laiko, toli nuo autosporto nenutolstu: stebiu kroso, rali-kroso, Le Mano ar kitas varžybas. Tik labai retais atvejais sau leidžiu tiesiog ramiai pabūti namuose.
– Kokioms varžyboms ruošiatės šį sezoną? Kokių rezultatų tikitės?
– Planuojame dalyvauti Baltijos šalių ilgųjų nuotolių žiedinių lenktynių čempionate, Baltijos šalių trumpų distancijų čempionate, keliuose Lietuvos ralio čempionato etapuose ir, jeigu viskas eisis pagal planą, „24h touring car endurance series“ lenktynėse Barselonoje.
Rezultatų tikimės tik pačių geriausių. Aišku, ne visada viskas sekasi taip, kaip norėtume, bet mūsų komanda maksimalistai: yra tik viena gera vieta – pirma. Stengsimės būtent ją ir pasiekti.
– Kaip manote, kokios moteriškos savybės suteikia pranašumo lenktyniaujant?
Sakoma, kad moterys – kruopštesnės ir atsakingesnės. Manau, kad šios savybės padeda ir trasoje.
– Įdomiau varžytis su vyriškais ekipažais ar su moteriškais?
– Trasoje mes visi lygūs – konkurentai, siekiantys geriausių rezultatų. Visiškai nesvarbu, kas slepiasi po šalmu.
– Kaip vertinate moterų įsitraukimą į Lietuvos automobilių sportą? Ar moterų dalyvių skaičius varžybose didėja ar mažėja ir kas tai lemia?
– Manau, kad moterų automobilių sporte po truputį daugėja. Pastebiu, kad vis daugiau dailiosios lyties atstovių dalyvauja kartingo, kroso, slalomo ar „drifto“ varžybose. Įsitraukimą vertinu teigiamai – kuo daugiau dalyvių, tuo smagiau. Labai malonu matyti, kad moterys sugeba demonstruoti gerus rezultatus ir priverčia net daugelį vyrų išsižioti pamačius galutinės lentelės rezultatus.
– Kas yra jūsų pavyzdys automobilių sporte?
– Gal keistai nuskambės, bet autoriteto neturiu. Turiu kelis žmones, kuriems esu dėkinga: tėčiui, už palaikymą ir supažindinimą su šiuo sportu; Lietuvos ralio čempionui Alvydui Albrechtui, kad padėjo žengti pirmuosius žingsnius trasoje; Daliui Steponavičiui, kad parodė ir suformavo teisingą požiūrį į autosportą ir, aišku, komandos inžinieriui Rokui Steponavičiui.
– Ką patartumėte moterims, besidominčioms galimybe prisidėti prie automobilių sporto?
– Nedvejokite, nebijokite, neklausykite kalbų, kad tai ne jums. Jei tik norisi – bandykite. Tik jūs galite nuspręsti, kokiu keliu eiti.