Mopedai – prieš, po ir per pamokas
Mykolo akys dega paklausus jo apie ateities planus, bet pradžiai įdomu sužinoti ir tai, kokį kelią jis turėjo nueiti, kad atsidurtų čia, kur yra. Jo pasakojimas prasideda nuo vaikystės. Ketvirtoje klasėje Mykolo draugai pradėjo lankyti tuomet Žirmūnuose, Vilniuje vykusius technikos būrelius, kuriuose mokėsi taisyti ir važinėti motociklais bei mopedais. Jauno endurininko širdis jau tada pajautė silpnybę adrenalinui, užplūstančiam sukant rankeną, ir įsigijo savo „mokymosi priemonę“. Šypsodamasis prisipažįsta, kad mokėsi ne tik būrelio metu, ne tik po pamokų, bet kartais ir pamokas netyčia praleisdavo sėdėdamas ant savo pirmojo mopedo.
Laikui bėgant aistra dviems ratams tik stiprėjo, pradėjo traukti enduro kryptis. Kaip pats Mykolas sako, pirmieji jo enduro sezonai buvo daugiausiai su kastuvu rankose dirbant prie trasos, tūnant degalų užpylimo zonoje ir sėdint prie kompiuterio bendraminčių forumuose. Nuo to laiko Mykolas nuosekliai siekė sudalyvauti kuo daugiau varžybų, bet deja didžiausia kliūtimi dažnai tapdavo išteklių trūkumas.
Nors važiuoti teko kasmet į bent keletą varžybų, bet vaikinas „užskaito“ 5-6 pilnai nuvažiuotus sezonus savo karjeroje. Paklausus, iš kur tiek jėgos ir užsispyrimo siekti ir kovoti su kliūtimis ne tik trasoje, bet ir už jos ribų, Mykolo akys sužiba – „Tai kaip narkotikas. Kuo daugiau važiuoji, tuo daugiau supranti, kad enduro yra labai plati ir be proto įdomi kryptis. Tai yra nesustabdoma jėga – ledas, purvas, miškas, asfaltas, vanduo – kliūčių beveik nėra.“
Ilgai siekta pirma vieta
Ne be kliūčių pavyko ir pastarasis 2017-ųjų metų sezonas. 2016-ais metais susidūręs su motociklo gedimu ir turėjęs užleisti savo pozicija varžovui, Mykolas šiemet grįžo pasimokęs ir sustygavęs viską iki smulkmenų. Nors… techninėje sporto šakoje visko sustyguoti gal ir neįmanoma.
„Vienose varžybose susidėvėjus detalei teko per 5 minutes pasikeisti padangą ir lėkti toliau tikslo link, dėl to kentėjo ir galinis ratlankis. Taip pat dėl lietingo sezono, dažnai kildavo pavojus išsidurti akį, dėl akinių rasojimo, bet pavyko apsiriboti subraižyta nosimi ir kaklu“ – pasakoja sportininkas.
Taip pat nemažai „kliurkų“ buvo ir iš organizatorių pusės. Kaip pats Mykolas juokiasi, kad varžybų kalendorius keitėsi turbūt kartu su mėnulio fazėmis. Visgi paklaustas, ar liko patenkintas sezonu, čempionas atsako, kad nors ir nevažiavo nė vieneriose trialo ir enduro kroso varžybose, kurios buvo įrašytos į jo metų planą B, bet planas A įvykdytas 120 proc.
Tarptautinė arena
Čia jau autoriaus interpretacija, bet norisi spėti, jog 100 proc. plano buvo Lietuvos čempiono titulas, o likę 20 proc. – po sunkiausių pasaulio enduro varžybų „Red Bull Romaniacs“, kur dalyvavo komandos mechaniko statusu, įkvėpimo pagautas M. Paulavičius užsiregistravo į Lenkijoje vykstančias „RedBull Megawatt“ varžybas. Ši vieta, kur tampa aišku, kas vyrai, o kas dar berniukai.
Mykolo tikslas buvo startuoti, viską pamatyti savo akimis ir sėkmės atveju – finišuoti. Rezultatas maloniai nustebino – prologe tarp 1500 dalyvių Mykolui pavyko pasiekti 105-ą vietą, o pagrindinėse varžybose tarp 500 stipriausiųjų Mykolo vardas puikavosi 190-oje pozicijoje.
Įspūdžiai po varžybų liko patys geriausi, nors pradžioje buvo nejauku. Nemokant lenkų kalbos buvo sudėtinga susigaudyti ir vyravo lengvas chaosas esant tokiam dideliam dalyvių skaičiui. Cituojant Mykolą – „Visiška ramybė yra tik tada, kai startuoji ir supranti, kad važiuoji teisinga kryptimi“. Renginio populiarumas ir organizatorių demėsys dalyviams pašnekovui paliko neišdildomas emocijas. Aplink zuja sraigtasparniai, 20 televizijų rodo reportažus iš šių varžybų, 7 televizijos transliuoja tiesiogiai ir gausybė žmonių – 1500 motociklų, vairuotojai, techninės komandos ir gausybė žiūrovų.
Ateityje – nauji iššūkiai
Po tokio sėkmingo sezono norisi sugrįžti prie Mykolo ateities planų, o jų jis tikrai turi. Po sėkmingų metų Lietuvos čempionate tikslai 2018 metams yra keliami aukštesni. Mykolas sau pasižadėjo ne tik sudalyvauti „Erzberg Rodeo“ bei „Romaniacs“ varžybose, bet ir kirtus finišą patekti į pirmąjį šimtuką. Jei sezono metu neištiks didesnių gedimų ar traumų, bei pavyks gauti partnerių/rėmėjų palaikymą, Mykolas tikisi sudalyvauti bent viename iš pasaulio „Enduro Sprint“ etapų.
Šiemet nuvykęs į Lenkijos etapą jis įsitikino savo akimis, jog lietuviai turi visas galimybes ne tik startuoti, bet ir finišuoti pakankamai aukštose pozicijose.
Pabaigai pasidomėjome, ar kątik kalbėjome su dar vienu Dakaro ralio fanu ir endurininko atsakymas buvo labai aiškus – „Dakaro apžvalgos – šventas reikalas“. Nors aiškių favoritų Dakare neturi, bet stebi ir svajoja vieną dieną atsidurti ten kaip sportininką aptarnaujantis mechanikas. Galbūt ir vieną kitą ratą smėlio kopose prasukti.
Didžiausius linkėjimus ir pagarbą Mykolas siunčia savo bendraminčiui Baliui Bardauskui, kuris po pertraukos vėl atstovauja Lietuvą motociklų įskaitoje.