Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, kadaise šis čempionatas buvo sugalvotas kaip pradedantiesiems skirtas būdas įžengti į formulių lenktynes be didžiulio biudžetai, tačiau „Formula Junior“ nuolat keitėsi ir augo. Štai 10 faktų, kurių apie šią lenktynių klasę turbūt nežinojote.
1. Pirminė idėja – pigi formulė. „Formulės 1“ lenktynės yra labai brangios, o į jas patenka tik geriausi. Tai ką daryti kitiems, kurie taip pat nori pasivaržyti? Šis klausimas sukosi italų grafo Giovanni Lurani galvoje ir jam kilo mintis sukurti naują, lengvai prieinamą lenktyninių bolidų klasę. Taip 1958 metais buvo sukurta „Formula Junior“ – paprasčiausia formulių kategorija, skirta mėgėjams ir pradedantiesiems.
Pagrindinės taisyklės visuomet išliko tokios pat – pagrindiniai variklio komponentai, stabdžiai ir transmisija turėjo būti paimti iš įprastų masinės gamybos automobilių. Taip siekta išlaikyti žemą bolidų kainą.
2. Versijų – daugybė. „Formula Junior“ nėra toks pat renginys kaip, tarkim, „Formulė 1“. Rengiamos įvairios lenktynės su savais niuansais. Rengti ir nacionaliniai „Formula Junior“ čempionatai, ir regioninės lenktynės. Dabar „Formula Junior“ yra istorinių automobilių lenktynės. Vyksta ir čempionatų etapai, ir parodomosios lenktynės, ir visiškai atskiri renginiai.
4. Septintojo dešimtmečio iššūkis. „Formula Junior“ dabar nebėra tai, kas buvo anksčiau – tai jau supratote iš ankstesnio fakto. Taip nutiko todėl, kad septintajame dešimtmetyje keitėsi ir „Formulė 1“. Bolidų variklio tūris buvo sumažintas iki 1,5 litrų, dingo „Formulė 2“. Taip netikėtai „Formula Junior“ tapo vienintele žemiau „Formulės 1“ esančia klase.
Ką tai reiškia? „Formula Junior“ staiga tapo profesionaliomis lenktynėmis, nepasiekiamomis mėgėjams. Garsūs gamintojai vis labiau veržėsi į čempionatą, kilo bolidų kaina. Mažesniems pavieniams gamintojams jau kurį laiką buvo sunku konkuruoti su dominuojančiais „Lotus“ ir „Cooper“ bolidais iš Didžiosios Britanijos. SAAB taip pat sukūrė savo „Formula Junior“ bolidą, skirtą naujiems varikliams bandyti.
Problema buvo labai ryški – mėgėjams ir pradedantiesiems ir vėl neliko lengviau pasiekiamos formulės. Todėl buvo sugrąžinta „Formulė 2“, kurios bolidams buvo leidžiama naudoti lenktyninių automobilių variklius ir „Formulė 3“ – sušvelninta „Formula Junior“ versija, kurioje lenktyniavo pradedantieji ir mėgėjai. „Formula Junior“ galėjo išnykti, bet bolidų buvo tiek daug, kad jie ir toliau lenktyniavo kaip istorinių automobilių klasė. Šiuo metu suskaičiuojama net 400 į trasas vis dar įsriedančių „Formula Junior“ automobilių.
5. Augino ir „Formulės 1“ pilotus. Gali atrodyti, kad „Formula Junior“ – tik vaikams skirtas žaidimas. Tačiau kadaise šios lenktynės tapo pirmuoju laipteliu gana garsiems „Formulės 1“ pilotams. Pavyzdžiui, Jimas Clarkas karjerą formulėje pradėjo būtent nuo „Formula Junior“, o 1963 ir 1965 metų sezonuose tapo „Formulės 1“ čempionu. Peteris Arundellis ir Johnas Surteesas taip pat lenktyniavo „Formula Junior“ prieš pereidami į „Formulę 1“.
6. Lietuvoje „Formula Junior“ lankosi švęsdama jubiliejų. Lietuvoje „Formula Junior“ lankosi pasaulinio turo metu. „Diamond Jubilee of Formula Junior“ prasidėjo dar 2016 metais ir yra skirtas deimantiniam FJ jubiliejui paminėti – šiemet šiai lenktynių klasei sukanka 60 metų. Pirmąjį birželio savaitgalį (birželio 3 d., sekmadienį) „Formula Junior“ lankysis Kaune, 8-10 dieną – Rygoje, o 15-17 dieną Karlskogėje Švedijoje. „Formula Junior“ įprastai pasirenka mažesnes istorines trasas, tačiau kasmet apsilanko ir tokiose legendinėse vietose kaip Silverstonas ir Gudvudas.
7. Reikalavimai pakankamai laisvi. „Formula Junior“ yra istorinių bolidų lenktynės, todėl reikalavimai yra gana laisvi. „Formula Junior“ priskiriami bet kada istorijoje važiavę šios klasės bolidai, todėl tarp jų yra ir su varikliais priekyje, ir su varikliais gale, ir su 1, ir su 1,1 litro varikliais. Dabar į specialius „Formula Junior“ renginius priimami ir istoriniai „Formulės 4“ bolidai. Aišku, čempionato dalyvių techninės charakteristikos yra labiau apibrėžiamos, kad kova būtų lygesnė ir iš tiesų „Formula Junior“ lenktynėse gausu artimų lenkimų ir greičio.
8. Savo benzino „Formula Junior“ bolidams nesiūlykite. Nors šie bolidai naudoja įprastus masinės gamybos variklius, jie yra stipriai modifikuoti. „Formula Junior“ įprastai degina benziną, kurio sudėtyje yra švino, o oktaninis skaičius siekia 100. Jokie priedai nėra leidžiami, nebent benzino su švinu neįmanoma nusipirkti.
9. „Lotus“ dominavimas. Garsus britų sportinių automobilių gamintojas „Lotus“ visa galva pasinėrė į „Formula Junior“ lenktynes, kuriose ir dominavo. „Lotus“ bolidus į rikiuotės viršų kėlė pažangios važiuoklės sistemos, puikiai sureguliuoti varikliai ir profesionalūs vairuotojai. „Lotus“ taip pat anksti suprato aerodinamikos svarbą, todėl mažieji bolidai buvo labai aptakūs. „Lotus“ padėjo ir technologijos vystomos „Formulei 1“. Kiti dominuojantys vardai buvo „Lola“, „Brabham“, „Cooper“, „Stanguellini“.
10. Jūsų automobilis yra galingesnis už „Formula Junior“ bolidą, bet jis jus vis tiek aplenks. Kadangi „Formula Junior“ bolidai sveria tik apie 400 kilogramų, jiems daug galios nereikia. Štai vienas sėkmingiausių „Lotus 22“ turi 1 litro variklį išvystantį lygiai 100 AG (70 kW). Jūsų automobilis beveik garantuotai turi daugiau galios. Kita vertus, „Formula Junior“ iki 100 km/val. įsibėgėja per maždaug 4 sekundes ir posūkius įveikia itin greitai.
„Formula Junior“ istorija – kupina paslapčių. Būta tiek daug įvairių komandų ir bolidų, kad visų jų neįmanoma suskaičiuoti. Tiesą sakant, net pati organizacija negali atpažinti kai kurių bolidų. Formulajunior.com yra skiltis pavadinta „Mysteries“, kurioje yra net keli iki šiol neatpažinti kažkur surasti bolidai.