Apmaudi Prancūzijos ekipažo avarija kalnuose sutrukdė tik geram lietuvių rezultatui, bet ne nuotaikai.
Dviejų kvadratinių kilometrų pločio valstybei priklauso seniausias Europos ralis. O Lietuvai – pirmasis šalies sportininkų rezultatas šio ralio legendai atminti skirtose lenktynėse. Trečiadienį po naktinių ruožų ketvirtą valandą ryto Monako uoste finišavę „Flameris Racing“ lenktynininkai galutinėje rezultatų lentelėje užėmė 134 vietą. 2018 m. istorinio Monte Karlo ralio čempionais tapo italų Gianmaria Aghemo ir Diego Cumino ekipažas, važiavęs 1965 m. gamybos „Lancia Fulvia Coupe 1200“.
„Rezultatas bet kuriose sporto varžybose yra svarbus, bet Monte Karlo ralis yra ne tik tai. Šįkart mokame už kitų padarytas klaidas, bet kitame ralyje galime būti mes, kurie strigę pusnyje kitiems uždirbsime po 20 tūkst. baudos taškų. Todėl į rezultatą reikia žiūrėti per Monte Karlo ralio dvasią – supratimą, bendrumą ir rokenrolą, o ne tik konkurenciją bet kuria kaina. Tai yra ir yra senoji Europos ralio dvasia, kai lenktyniaujant dar ir užtekdavo laiko legendiniam Monte Karlo obuolių pyragui kalnų kaimelyje“, – juokėsi K. Raišys.
Daugiau kaip 2200 kilometrų per penkias dienas kalnų keliais įveikę lenktynininkai kelyje toli gražu nesimėgavo prancūziškos virtuvės paveldu. Per dieną sportininkams reikėdavo įveikti beveik 500 kilometrų atstumą, o pirmasis ir paskutinis lenktynių etapai buvo ne tik dieniniai, bet ir naktiniai. „Penkias dienas gyvenome kaip kosmonautai valgydami minimaliai ir tik mašinoje, bet energijos turime dar vienam raliui ir iš karto“, – užtikrintai sakė šturmanas V. Gečiauskas.
Pagal automobilio gamybos metus galutinėje rezultatų lentelėje lietuvių „MGB Roadster“ ekipažas užėmė 12 vietą, o pagal mašinos galingumą pogrupyje jie buvo penkti.
Monte Karlo ralis vyksta pagal FIA nustatytas vidutinio greičio taisykles lenktyniaujant dėl tiksliausiai laiku pravažiuoto atstumo bendrojo naudojimo keliais. Lenktynininkams duodamas vidutinis greitis siekia apie 50 km/val., tačiau važiuojant kalnų keliais, o juo labiau žiemos sąlygomis, tai yra tikrai didelių vairavimo gebėjimų ir techninės ištvermės reikalaujantis tempas. Jį palaikyti be specialių įgūdžių iš paskos važiuojant net ir techniškai pajėgia šiuolaikine mašina būtų sudėtinga.
„Simca“ išmušė 40
Antrus metus iš eilės „Orlen Lietuvos“ remiama vienintelė Lietuvos komanda prestižinėse Europos klasikinių automobilių lenktynėse pernai dėl mašinos gedimo ralį jau baigė be laiko įskaitos. Šiemet „Flameris Racing“ lenktyninkų kovą dėl geriausių rezultatų netikėtai pristabdė į pusnis įlėkusi Vincent'o Penelo vairuojama „Simca 1100 Ti“.
Siaurame kalnų kelyje naktį beviltiškai strigęs ekipažas užkišo pravažiavimą iš paskos sekusioms mašinoms, tarp kurių buvo ir K. Raišio „MGB Roadster“. Tarp 40 į kalnų spąstus patekusių ekipažų buvo ir lenktynių dešimtuko, ir savo klasės lyderių. Visiems ekipažams skirtos maksimalios – 20 tūkst. taškų baudos, kurių nepanaikino ir organizatoriams į Monaką siųsta peticija. Eliminavus už vėlavimą greičio ruože skirtą maksimalią baudą, K. Raišio ekipažas būtų pretendavęs geriausiųjų dvidešimtuką.
Šiemet ralyje dalyvavo 317 ekipažų, kurie startavo iš šešių skirtingų Europos miestų – Oslo, Glazgo, Barselonos, Bad Homburgo, Reimso ir paties Monte Karlo. Finalo Monake dėl gedimų, avarijų arba teisėjų komisijos sprendimo nepasiekė beveik 50 mašinų.
Auksinė Europos ralio epocha
Nuo 1911 metų vykstantis automobilių sporto renginys yra seniausias Europos ralis, kuris dabar yra Pasaulio ralio čempionato (WRC) dalis. Tačiau nuo 1998 m. metų kasmet pradėtos rengti „Rallye Monte-Carlo Historique“ lenktynės yra skirtos auksinei Europos ralio epochai atminti.
Istoriniame ralyje gali važiuoti tik tie automobilių modeliai, kurie yra pagaminti nuo 1955 iki 1980 metų, o į lenktynes atrenkamos tik tos mašinos, kurių gamybos metais identiškas modelis dalyvavo Monte Karlo ralyje. Ralio starto dalyvių mokestis siekia 5000 eurų, o organizatoriai pasilieka sau teisę spręsti, kurias kandidatų paraiškas tvirtinti.
Skamba kaip pasaka, bet Monte Karlo ralis prasidėjo nuo to, kad 1909 metais Monako princas Albertas I įsakė kunigaikštytės Karališkajam automobilių klubui (ACM) surengti mašinų lenktynes. Ralis turėjo prasidėti skirtinguose Europos miestuose ir baigtis Monte Karle taip didinti nykštukinės valstybės žinomumą ir skatinti turizmą.
Todėl jau 1911 m. sausį iš 11 skirtingų Europos vietų Monako link pajudėjo 23 mašinos. Iš jų vien iš Paryžiaus išvažiavo 9, o tarp jų buvo ir pirmasis Monte Karlo ralio nugalėtojas – Henri Rougier.