Tris kartus Dakaro ralį įveikusio B. Vanago laukia nauja lingvistinė patirtis.
2013 metais kelio knygą jam lietuviškai skaitė Saulius Jurgelėnas, pernai ir šiemet navigacijos iššūkius rusų kalba sprendė baltarusis Andrejus Rudnickis.
Kitą sausį greta vilniečio „Toyota Hilux Overdrive“ automobilio kabinoje jau sėdės Lenkijos atstovas, su kuriuo bendrauti teks angliškai.
„Visą ralio terminų žodyną pirmiausia išmokau šia kalba, todėl sunkumų neturėtų kilti“, – kalbėdamas su DELFI, nenuogąstavo B. Vanagas, dėl visa ko įsidėmėjęs ir kelias lenkiškas frazes.
Puikiai žino lenktynininkas ir populiariausią lenkišką keiksmažodį, bet yra tikras, kad S. Rozwadowskio lūpose jis pasirodys retai.
Kolegą iš Lenkijos B. Vanagas vadina pačiu ramiausiu iš šturmanų, su kuriais jam teko keliauti į Pietų Ameriką.
„Kontroliuoti emocijas automobilyje – mano darbas. Jei reikia, šturmanas privalo nuraminti vairuotoją, jei reikia – jį pažadinti“, – pabrėžė S. Rozwadowskis.
Pernai jam tai išties sekėsi puikiai: S. Rozwadowskis kartu su pilotu Wojciechu Chuchala pirmą kartą tapo Lenkijos ralio čempionais.
14 metų klasikinio ralio trasose lenktyniaujantis šturmanas 2012-aisiais Lietuvos čempionate talkino ir B. Vanagui, su kuriuo jį supažindino kolegos iš Lenkijos.
Bet ralio maratonuose S. Rozwadowskis turi mažiau patirties, o Dakaro ralį kol kas yra įveikęs tik sėdėdamas prie žiniasklaidos darbuotojų visureigio vairo. Tiesa, ir to vienintelio karto praėjusiais metais daugiau nei pakako patirti, kaip žmonių jėgas išsunkia sunkiausiu planetoje vadinamas automobilių maratonas.
„Visų sunkiausia – miego stygius. Televizijos komanda, kurią vežiojau, turėdavo keltis dar anksčiau už motociklininkus (šios įskaitos dalyviai Dakaro ralio etapuose startuoja pirmieji – DELFI), o paskui pasitikti juos finiše. Tad iš palapinių ropšdavomės trečią nakties, o miegoti eidavome vidurnaktį“, – prisiminė S. Rozwadowskis.
Todėl ruoštis debiutui ralio dalyvių peletone lenkas nusprendė labai atsakingai ir nuo rugsėjo 1 d. į neįprastas treniruotes kasdien vaikšto it į mokyklą.
„Turiu rimtą fizinio pasirengimo programą su dviem asmeniniais treneriais. Dėl pratybų pobūdžio mane kartais patraukia per dantį, bet jos tikrai reikalingos. Du kartus per savaitę einu sportuoti į salę, du kartus – į pirtį, kur 50 minučių minu dviratį treniruoklį. Kaskart matuojame, kiek skysčių kūnas praranda per vieną tokią sesiją. Jei jos metu negeriu vandens, netenku 700 gramų arba 1 procento skysčių. Tai padeda susiorientuoti, kaip reikės palaikyti skysčių balansą sėdint įkaitusiame automobilyje“, – aiškino S. Rozwadowskis.
Treniruojasi lenktynininkas Olštyne, o Vilniuje pasirodo tik retkarčiais. Tiesa, apsiprasti kabinoje su B. Vanagu jis šiemet galėjo pasaulio ralio maratonų taurės etapuose Italijoje ir Lenkijoje.
Juose ekipažas tramdė tą patį „Toyota Hilux“, kurį B. Vanagas vairavo praėjusiame Dakaro ralyje. Nors lietuvis turėjo vilčių persėsti į naujesnės modifikacijos ir greitesnį automobilį. Vasarą B. Vanagas teigė sulaukęs „Toyota“ gamyklinės komandos pasiūlymo, bet juo nepasinaudojęs, nes būtų turėjęs paaukoti asmenines ambicijas ir tapti ekipos žvaigždžių ginklanešiu.
Viltis įsigyti naujesnį „Toyota“ visureigį jis atidėjo kitiems metams.
„Bet jau dabar bijau, kokia sąskaita ateis. Dar nežinau kainos, spėju, kad bus pusantro karto brangiau už dabartinį mano automobilį – apie 600 tūkst. eurų“, – svarstė B. Vanagas.
Nors šįkart pirkti naujos technikos lietuviui nereikėjo, jo paties teigimu, lenktynių biudžetas išliko panašus kaip pernai – mažiau nei milijonas eurų. Dalį lėšų B. Vanagas investavo į naują komandos serviso sunkvežimį.
Bet ar ekipažą tenkintų ta pati 24-a vieta bendroje įskaitoje, kurią B. Vanagas ir A. Rudnickis užėmė praėjusį sausį?
„Mano tikslas – pasiekti finišą išvengus didelių klaidų, o kokią vietą tai atneštų, pernelyg slidu pronozuoti. Manau, rikiuotėje bus dešimt ar penkiolika ekipažų, kurie kovos tik dėl prizinių vietų“, – samprotavo S. Rozwadowskis.
„Aš galvoju panašiai. Manau, mūsų greitis bus daugiau nei geras. Esu tikras, kad galime pasirodyti žymiai geriau nei praėjusį kartą. Bet viskas gali pasikeisti, jei neišvengsime klaidų“, – atsargus buvo B. Vanagas.
Nežinios į potencialią lenktynių rikiuotę įneš ir ją papildysiančios garsenybės iš pasaulio ralio čempionato (WRC): devyniskart planetos čempionas iš Prancūzijos Sebastienas Loebas, ne sykį tik pastarajam nusileidęs suomis Mikko Hirvonenas. Tarp konkurentų bus ir A. Rudnickis, naujame favoritės „Mini“ komandos ekipaže talkinsiantis buvusiam greičiausiam lenkų motociklininkui Dakaro ralyje Jakubui Przygonskiui.
Varžytis bendroje įskaitoje su gamyklinėmis komandomis B. Vanagui ir S. Rozwadowskiui bus pernelyg sudėtinga, bet ekipažas nusiteikęs nelikti įvykių nuošalyje.
Jau anksčiau lietuvių komandos „Toyota Hilux“ Dakaro ralio mėgėjų buvo pervadintas į „Black Hawk“ (išvertus iš anglų kalbos – Juodasis vanagas). Ne todėl, jog skraidytų it to paties pavadinimo amerikiečių kovinis malūnsparnis, bet dėl automobilio spalvos ir piloto pavardės kombinacijos.
O S. Rozwadowskiui artimesnė pravardė būtų „baltasis erelis“, kadangi jei ekipažo automobilį puošia baltas Vytis, ant lenko lenktyninio kombinezono krūtinės puikuojasi tokios pačios spalvos jo tėvynės herbas.
„Mes puikiai pamename bendrą mūsų tautų praeitį. Dažnai girdime, kaip mūsų atžvilgiu ne itin draugiški žmonės bando mus supriešinti, sugriauti kaimynystę. Bet mes savo pavyzdžiu norime parodyti, kad visų sričių profesionalams iš Lietuvos ir Lenkijos niekas netrukdo dirbti ranka rankon. Jau tikrai atėjo laikas keisti mūsų tarpusavio santykių atmosferą“, – apie naujo savo bendražygio tautybę atsiliepė B. Vanagas.
Ir pats S. Rozwadowskis įsitikinęs, kad sirgalių jo ir B. Vanago duetas turės ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje.
Spalio 23 d. jie surengs savo komandos pristatymą Varšuvoje, o kitą dieną Nacionaliniame stadione Lenkijos sostinėje dalyvaus didžiausiu automobilių šou Vidurio ir Rytų Europoje laikomame „Verva Street Racing“, į kurį kvietimų sulaukė tik keturi Dakaro ralio ekipažai.
– Dakaro ralyje dalyvausite pirmą kartą. Koks šio maratono išbandymas gali būti pats nemaloniausias? – DELFI paklausė S. Rozwadowskio
– Kai važiavau Dakaro ralyje žiniasklaidos automobiliu, lenktynių maršrutas driekėsi per Argentiną, Čilę ir Peru, bet nepalietė Bolivijos. O šįkart jos aukštikalnėse praleisime nemažai laiko. Keturias dienas reikės važiuoti pakilus daugiau nei 4000 m virš jūros lygio. Tai bus tikras iššūkis. Tokiame aukštyje net nieko nedarant svaigsta galva, o mes sėdėsime lenktyniniame automobilyje. Likus mėnesiui iki ralio reikės pradėti treniruotis pirtyje su specialia kvėpavimo išretintu oru kauke ir taip pratintis prie Bolivijoje laukiančio deguonies stygiaus.
– Jums teks ir atsakomybė už navigaciją dykumoje. Ar jos subtilybių įmanoma išmokti iš knygų?
– Renku informaciją, tariuosi su savo bičiuliais, dalyvavusiais Dakaro ralyje. Pavyzdžiui, bendrauju su Krzysztofu Holowczycu, praėjusiame ralyje užėmusiu trečią vietą automobilių įskaitoje. Bet, žinoma, dykumos neperprasi nei iš draugų patarimų, nei iš knygų. Reikia pačiam ten pabūti, kad suprastum visus niuansus. Man tai bus gana nauja, bet manau, kad su savo užduotimis susidorosiu.
– Lenkija į Dakaro ralį kasmet deleguoja vienas gausiausių pajėgų. Ar tikitės sulaukti dėmesio savo tėvynėje sėdęs į lietuvių komandos automobilį?
– Į Dakaro ralį kasmet išvažiuoja bent kelios Lenkijos žurnalistų komandos. Neabejoju, kad juos sudomins mūsų projektas, nes aš būsiu vienintelis lenkas šturmanas, atstovaujantis tarptautinei komandai. Lenkijoje labai daug žmonių dievina Dakaro ralį, kurį mano šalyje išpopuliarino „Orlen“ komanda ir K. Holowczycas.
Yra ir mano pavardę žinančių klasikinio ralio mėgėjų, ypač po to, kai pernai su W. Chuchala tapome Lenkijos čempionais. Todėl manau, kad mūsų su Benu rezultatai kels susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir mano šalyje.