Autokroso varžybomis besidomintys žiūrovai dažniausiai mato tik paradinę, gražiąją varžybų pusę. Daugumą žavi artima sportininkų kova, o kiekvienas kontaktas ar avarija palydima ovacijomis ir plojimais, kuomet pilotas iš bagio kabinos išlipa be medikų pagalbos ir iškelia ranką pranešdamas, kad nenukentėjo.

Tačiau po tokių nesėkmių veiksmas keliasi į garažus, kuriuose tenka rekonstruoti apgadintą techniką. Taigi, kiek kainuoja pasiruošimas sezonui, gedimai bei varžybų metu patirtos avarijos? Apie šią autokroso pusę papasakoti sutiko du bagiais lenktyniaujantys Lietuvos sportininkai – Saulius Žunda ir Gintaras Morkevičius.

Sezonui – 10 000 eurų

Iki Europos autokroso čempionato etapo Vilkyčiuose liko kiek daugiau nei mėnuo, o iki Lietuvos čempionato – vos pora savaičių. Tačiau molėtiškis S. Žunda dabar ramus. Jo bagis sezonui jau paruoštas. Sportininkas sutiko papasakoti, koks jo visų metų biudžetas norint startuoti tiek Lietuvos, tiek Europos lygio varžybose ir kiek kainuoja trasoje įvykę netikėtumai.

„Mano metinis biudžetas – 10 tūkstančių eurų. Tiek užtenka važiuojant metus normaliai, be kažkokių didelių incidentų. Tokią sumą kasmet skiriu, tai tikrai niekada nelieka. Pernai netgi pritrūkau, tai ir šių metų biudžeto dalį panaudojau. Kainuoja viskas – nuo padangų iki variklių. Pavyzdžiui padangas sunaudoju aštuonias. Jei nori geresnio rezultato, jų reikia dar daugiau. Jeigu sudėviu 50 procentų padangos, tai priekinei ašiai jau kaip ir mažai. Gale tiek padangos dar pakanka. Praėjusiais metais turėjau 12 padangų, tai šiemet gal išsiversiu su keturiomis naujomis padangomis.

Variklį naudoju iš „Kawasaki“ motociklo. Jei jaučiu, kad varikliui pradeda stigti galios, tai aš to paties nebetvarkau. Perku kitą. Nes tie, kas bandė tvarkyti tą patį, ilgai nepavažiuodavo. Vis kažkas išlįsdavo. Aš niekada nebandžiau remontuoti variklio. Visada keičiu kitu. Sankabą tik kokią pasikeičiu, bet paties variklio netvarkau. Tada būnu garantuotas, kad važiuosiu visą sezoną.
Saulius Žunda

Remontas dažnai nebūna pasisekęs. Kas bandė remontuoti motociklų variklius, visiems kažkas nepavyko ir nebaigdavo varžybų. Taigi, ta praktika nepasiteisino. Variklį keičiu maždaug kas porą sezonų. Variklį galima nupirkti sumokėjus nuo 2500 iki 4000 eurų. Tai 1,4 litro darbo tūrio „Kawasaki ZZR 1400“ variklis su 200 arklio galių. Man nėra taip buvę, kad sugenda, subyra variklis. Paprasčiausiai dingsta trauka, sumažėja kompresija ir tada tą variklį jau imu lauk, dedu kitą. Amortizatorių sulankstau – 200 eurų iškart. Taip ir skaičiuoju tas išlaidas.

Šiam sezonui jau esu pasiruošęs. Važiuosiu Šakiuose, Bauskėje, Vilkyčiuose. Aišku, biudžetas toks, kad treniruotėms pinigų labai ir nebelieka. Treniruotės juk reiškia, kad reikia dar tiek pat pinigų biudžete, kiek esu numatęs varžyboms. Duotų mums kas nors europinius biudžetus, būtų kitaip, nes šitame sporte technika labai daug ką reiškia. Europos čempionate dalyvaujančio bagio variklis gali kainuoti net iki 15 tūkstančių eurų. Vien variklis. O mano visų metų biudžetas yra 10 tūkstančių.

Bagiams kas blogiausia, tai pati konstrukcija. Jei kėbuliniai automobiliai susiliečia šonais, tai dažniausiai ten tie apgadinimai būna kosmetiniai. O kai bagiai susikabina ratais, tuomet jau būna rimtesni reikalai. Visuose kontaktuose kenčia ratai, šakės, amortizatoriai, pusašiai. Šiek tiek pavyksta sutaupyti vien dėl to, kad visus remonto ir pasiruošimo darbus darausi pats. Jei reikėtų dar mokėti kažkam už darbus, kaina dar labiau išaugtų. Tai tokia šio sporto kaina“, – autokroso subtilybėmis dalijosi lenktynininkas S. Žunda.

Avarijos kaina – 5 000 eurų

Puikų pavyzdį, kiek kainuoja avarijos, gali pateikti dar vienas Lietuvos ir Europos autokroso čempionatų bei kitų varžybų dalyvis G. Morkevičius. Praėjusiais metais Latvijoje jis patyrė skaudų virtimą, kuris jam kainavo papildomus penkis tūkstančius eurų išlaidų. Šuolis per trampliną sportininkui baigėsi laimingai – G. Morkevičius sužalojimų nepatyrė, tačiau tuomet jo bagį teko remontuoti kardinaliai.

„Praėjusiais metais Pilskalnėje, Latvijoje, turėjau labai stiprią avariją. Verčiausi penkis kartus. Nulakstė viskas. Liko sveika tik pati kapsulė, rėmas. Ta vieta, kur sėdi vairuotojas. O pažeista daugiau buvo viskas – galinė ašis, priekinė važiuoklė, abu amortizatoriai nulūžo, visos plastmasės, apdailos sulūžo. Remonto sąskaita tada buvo įspūdinga. Apie penkis tūkstančius eurų kainavo ta avarija. Aišku, turėjau atsarginių dalių, bet ir tą vadinamojo „zipo“ rezervą reikia atstatyti, kad visada būtų atsarginių detalių.

Turiu labai gerą mechaniką. Jei kas nors tuomet būtų davęs jam parą laiko, jis tą bagį būtų prikėlęs. Pas mus atsarginių dalių yra tiek, kad galima drąsiai sukrauti antrą bagį. Vežamės ir antrą variklį, viską. Buvo ne kartą, kad per naktį tekdavo keisti variklį, jei per treniruotę varžybų išvakarėse kažkas subarška. Per metus vis man kažkaip gaunasi po vieną virtimą, tai tikrai yra tų neplanuotų išlaidų.

Šiam sezonui bagis jau yra pilnai perrinktas, viskas peržiūrėta, patikrinta. Kažko labai keisti nereikėjo, variklį tą patį palikome. Reklamas ant plastmasių dabar baigia klijuoti, tai gal rytoj jau pasiimsiu“, – pasakojo G. Morkevičius.

Nors incidentai ir avarijos kainuoja išties brangiai, tačiau būtent šie dalykai yra autokroso sudedamoji dalis. Ankstesniais metais ir Vilkyčių autokroso trasoje, Europos čempionato etapo metu buvo galima išvysti smarkių avarijų. Itin stiprų virtimą patyrė olandas Albersas Wiely. Jis tuomet buvo išgabentas į ligoninę, tačiau ten paaiškėjo, kad rimtų traumų lenktynininkas išvengė. Tiesa, sportininko mechanikams darbo tuomet buvo į valias.

Birželio 8-10 dienomis Vilkyčiuose įvyksiantis trečiasis Europos autokroso čempionato etapas žiūrovams vėl dovanos įspūdingus vaizdus, aršias dvikovas dėl kiekvieno trasos metro bei sportininkams finansiškai skausmingus susidūrimus. Šios varžybos – vienintelė galimybė savo šalyje išvysti greičiausius Europos sportininkus ir pačią galingiausią autokroso techniką.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)