Koks likimas laukia iš Dakaro grįžusių lietuvių automobilių?

Aplamdyti, gerokai aptrankyti ir vietomis jau padengti rūdžių – taip atrodo Dakaro ralį įveikę ir namo grįžę lietuvių automobiliai. Nors varginantis kelių savaičių maratonas dulkėtoje bekelėje kaip reikiant apgadino techniką, lenktynininkai ją žada prikelti naujiems žygiams.

Vilniečiai ir miesto svečiai porą savaičių galės apžiūrinėti, kaip atrodo šių metų Dakaro ralį įveikę ir namo grįžę lietuvių ekipažų automobiliai. Energetikos ir technikos muziejuje ketvirtadienį atidaryta paroda „Dakaro ralis 2015 iš arti“. Muziejuje iki kovo 28 d. eksponuojami ne tik pastarojo Dakaro ralio dalyvių – Antano Juknevičiaus ir Benedikto Vanago – automobiliai, bet ir Aurelijaus Petraičio bei Rimvydo Rimšos mašinos. Kartu su dykumų lenktynėse dalyvavusiais automobiliais eksponuojami sportininkų parsivežti apdovanojimai ir suvenyrai, taip pat fotografo Tomo Tumalovičiaus nuotraukos, kuriose užfiksuotos šių metų lenktynių akimirkos.

A. Juknevičius automobilį greičiausiai parduos

Daugiausiai smalsuolių dėmesio atidarymo metu sulaukė B. Vanago pagal „Toyota Hilux“ pagamintas ir dykumų raliui pritaikytas automobilis bei A. Juknevičiaus „Mebar“ prototipas, pagamintas talentingų lietuvių rankomis.

A. Juknevičius po finišo šių metų ralyje neslėpė, kad norint kitąmet kovoti dėl aukštesnių vietų, reikėtų persėsti į kitą automobilį. Vis dėlto kol kas jo stovykloje – laukimo nuotaikos.

„Kol kas dar niekas nežinoma. Manau, kad gegužės mėnesį žinosime galutinai. Mes žinome, kad norėtume važiuoti su geresniu automobiliu, tačiau galimybės priklausys nuo mūsų partnerių“, – DELFI sakė lenktynininkas.

Kalbėdamas apie „Mebar“ mašiną, jis sakė, kad kol kas šis automobilis per daug brangus, kad liktų stovėti muziejuje, todėl lietuviai jį planuoja sutvarkyti ir paruošti naujiems iššūkiams Dakare.

„Manau, mes jį tikrai parduosim ir pinigai grįš į „kiaulę taupyklę“, iš kurios mes pirksim naują automobilį. „Mebar“ bus paruoštas taip, kad važiuotų ir pasiektų finišą. Žinome, kad jį sudaro apie 80 proc. tvirtas ir patikimas pagrindas, o Dakare „išlindo“ trys mazgai, kurie nedavė ramybės. Juos pakeitę tikimės, kad automobiliu bus galima vėl važiuoti, tik nežinia, koks bus jo konkurencingumas? Suprantu, kad jo vieta pagal konkurencingumą yra 30 pozicija, gal kiek aukščiau. Tad jeigu nori kilti aukščiau, reikia turėti didesnį biudžetą, tokia yra realybė, – kalbėjo A. Juknevičius. – Nepaisant to, aš žinau, kad jeigu reikėtų nusileisti laipteliu žemiau, vis tiek važiuočiau, nes važiuoju ne tik dėl rezultatų, tikslas yra ir dalyvauti“.

B. Vanagas: atgaivinti automobilį reikės 150 tūkst. eurų

B. Vanagas šį Dakaro ralį įveikė su „Toyota Hilux“. Į muziejų automobilis atvažiavo savo eiga. Grįžus į Lietuvą jis nebuvo remontuotas, tik išplautas.

„Visi darbai prasideda tik dabar. Iki šiol automobilis turėjo keletą susitikimų su partneriais. Po šios parodos jis bus išrinktas į gabalus ir kitas jo pasirodymas bus „Restos“ parodoje balandžio pabaigoje“, – sakė lenktynininkas.

Kalbėdamas apie „Toyota Hilux“ ateitį, B. Vanagas neslėpė, kad atsirado nemažai norinčių šį automobilį nupirkti, tačiau jis su turima technika neskuba atsisveikinti.

„Šiais metais dar porą-trejetą kartų su šiuo automobiliu turėčiau važiuoti. Norėjau startuoti pasaulio ralio maratonų taurės varžybose, kurias sudaro 10 etapų visame pasaulyje, tačiau dėl rankos traumos privalėjau atsisakyti šio plano. Vis dėlto sumanymų dar liko, ties jais dabar ir dirbame“, – pernelyg nenorėjo atvirauti B. Vanagas.

Žvelgdamas į kitų metų Dakaro ralį, lenktynininkas DELFI sakė: „Nemaža tikimybė, kad startuosime su tuo pačiu automobiliu. Jeigu taip atsitiktų, dėl to tikrai labai nesijaudinčiau, bet visada norisi turėti „šviežiausią“ įmanomą techniką. O norint vėl Dakarui paruošti šį „Toyota Hilux“, reikėtų įdėti nuo 150 tūkst. eurų. Natūralu, kad norint patikimai važiuoti Dakare, reikia turėti visus naujus mazgus Paprastesnėms lenktynėms užtektų mažesnės sumos.“

Automobilių vaistinėlėje – signalinės raketos

Parodos atidaryme taip pat dalyvavo A. Juknevičiaus šturmanas Edvardas Duoba, A. Petraitis, B. Vanago komandos vadovas Romas Austinskas ir Romualdas Beresnevičius – pirmasis lietuvis, važiavęs Dakaro ralyje. Tai įvyko 1995 m., kai motociklu važiavęs lenktynininkas finišo nepasiekė, tačiau pirmą kartą garsiausiame pasaulio maratone suplevėsavo ir Lietuvos trispalvė, o vėliau Dakaro „virusu“ užsikrėtė ir kiti sportininkai. Šiemet mūsų šalies vėliavą Dakaro ralyje, kuris vyko Pietų Amerikoje, vežė du lietuvių ekipažai – B. Vanago ir A. Juknevičiaus. B. Vanagas finišavo 24-as ir pasiekė geriausią lietuvių rezultatą Dakaro lenktynėse per 20 metų, o A. Juknevičius finišavo 60 pozicijoje.

Parodos „Dakaro ralis 2015 iš arti“ organizatorius, Energetikos ir technikos muziejaus Transporto ekspozicijos kuratorius Ričardas Žičkus pasakojo, kad siekė parodyti ne tik automobilius, bet ir kai kurias įdomias šių lenktynių detales.

„Manom, kad trūksta platesnio pobūdžio renginių apie Dakarą. Tai yra ne tik lenktynininkai, bet ir daug žmonių, komandos. Siekėme parodyti ir senesnių automobilių, pasikvietėme R. Beresnevičių. Man buvo netikėta, kad Dakaro lenktynėse dalyvaujančio ekipažo vaistinėlėje turi būti signalinės raketos. Taip pat įdomu tai, kad kiekvieno automobilio salone turi būti plaktukas, kad esant reikalui galėtum išdaužti langą. Be šių eksponatų galima apžiūrėti ir A. Petraičio parsivežtus Dakaro ralio atminimo medalius ir daug kitų įdomybių“, – DELFI sakė R. Žičkus.