Žudantys akmenys
Šeštą dieną motociklininkai važiavo ilgą 80-ies kilometrų greičio ruožą. Didžioji jo dalis driekėsi miško kirtavietėmis, miško keliukais su aštriais, klastingai pasislėpusiais akmenimis, teko kirsti kelias upių brastas.
Po visų per savaitę motociklininkams mestų iššūkių, kaip važiavimas upių vagomis, tankiais miškais, rąstais ir murkdymosi pelkėse, ši diena rodėsi ne itin sunkus, įveikiamas, tik ilgas pasivažinėjimas. Vis tik vienoje vietoje dalyviams reikėjo gerokai pasikankinti.
Dalyviai važiavo Moreninio ežero pakrante, kur ledynmetis prieš daugelį tūkstančių metų sustūmė ir nuglūdino neaprėpiamas platybes riedulių. Akmenys apvalūs, slidūs ir sukritę be jokios tvarkos. Ideali trasa motociklų „trialo“ varžyboms. Tuo tarpu palyginti sunkius, kone 100 kg sveriančius „Hard Enduro“ tipo motociklus ,tikrąją to žodžio prasme reikėjo nešti.
„Nebeliko jėgų. Motociklas sunkus, važiuoti čia neįmanoma. Motociklą reikia nešti per tuos akmenis. Tai neįmanoma. Tai stumiesi po milimetrą. Vienas priekinį ratą kelia, kitas suka akceleratoriaus rankeną ir vairuoja motociklą, kad ant kito akmens užšokti. Pakeli galvą – o tų akmenų 360 laipsnių kampu nė pabaigos nesimato“, – įspūdžiais greičio ruožo viduryje, tik išlipęs ant to pagrindo, kuriuo jau galima važiuoti dūsaudamas dalinosi Paulius Kairavičius, važiuojantis su Simonu Ramanausku.
Nuovargis ragina klysti
Kiek lengviau važiavo ketvirtą dieną traumą patyrusio Mindaugo Gulbinsko ir bendravardžio Aškelėno ekipažas iš „GoLT“ komandos. Šono skausmai po truputį silpsta ir važiuoti lengviau. Grįžta tempas. Kompanija jau rodosi, atsipūtusi ir juokauja.
„Šiaip tai mes jau abu traumuoti važiavome“, – sakė it mongolas po bitės įkandimo į veidą užtinęs Mindaugas Aškelėnas. - Akys susiaurėjo. Praplatėjo. Užtat trasą mačiau labai plačiu kampu.“
Tradiciškai ramiai finišo liniją pasiekė Tomo Šipkausko ir Šarūno Palioko ekipažas, kuris, rodos tiesiog mėgaujasi „Ladogs Trophy 2016“ teikiamais iššūkiais.
„Trasa labai patiko. Buvo gana greita ir nenuobodi. O važiuoti tais akmenimis buvo labai įdomu. Pasikankinome, bet ne per daug“, – įspūdžiais ramiu veidu dalinosi Šarūnas Paliokas.
Šeštos dienos greičio ruože nepasisekė lyderių iš Lietuviškos „GoLT“ komandos Aido Bubino ir Ado Berniaus ekipažui. Nors klastingą akmenų ruožą, kur dauguma dalyvių strigo, šie lietuviai prasiskyrė labai greitai, bet vis vien prarado kone pusvalandį ir bendroje įskaitoje nukrito į trečią vietą.
„Padarėme neatleistinai daug navigacinių klaidų. Galbūt namų darbus blogai paruošėme. Plius likus 10 km iki finišo Adui baigėsi kuras. Tai teko užkabinti trosą ir ramiai birbinti iki finišo“, – sakė Aidas Bubinas.
Septyniolikmetis – tarp lyderių
Ypač gerai šeštą „Ladoga Trophy 2016“ dieną važiavo septyniolikmetis „GoLT“ komandos dviratininkas Martynas Dabužinskas. Jis, įveikęs 70 km ilgio distanciją per krūmynus, akmenuotus miško keliukus distanciją kirto antras, vos sekunde atsilikęs nuo lyderio. Ir tik todėl, kad Martynas įsibėgėjęs nespėjo anksčiau sustoti ir teisėjai laiką pirmiau užrašė rusui Borisui Pavlovui.
„Buvo sunkus ir ilgas greičio ruožas. Pusę jo važiavau pirmas, laikiau lyderio poziciją, kol vienoje kryžkelėje miške pasukau ne į tą keliuką. Nedaug nuvažiavau, kol supratau, kad iškeliavau grybų ieškoti, tai apsisukus nereikėjo toli grįžti. Bet supykau ant savęs ir pradėjau minti, kiek kojos tempia. Nebebuvo jokių skausmų, nieko, tiek kad kuo greičiau numinti“, – pasakojo puikų rezultatą parodęs septyniolikmetis Martynas.
Per šešias „Ladoga Trophy 2016“ dienas jis antrą vietą užima jau trečią kartą. Porą dienų po ilgų klaidžiojimų po trasos apylinkes jis buvo nukritęs žemyn iki 6-os pozicijos, o dabar bendroje įskaitoje kyla į ketvirtą vietą ir per likusias dvi dienas žada stengtis visa valanda prisivyti trečioje vietoje esantį rusą Stanislavą Matvejevą ir savo debiutiniame „Ladoga Trophy“ maratone užlipti ant apdovanojimų pakylos.
Visureigių vairuotojai dominavo
Tuo tarpu visureigių įskaitoje šešta „Ladoga Trophy 2016“ diena lietuviams buvo kaip niekada sėkminga. Sudėtingame 40 km ilgio ruože tarp ežerų, per miškus tarp medžių pirmas dvi vietas galingiausioje „Proto“ klasėje pasidalino Vaidotas Paškevičius ir Nerijus Gurklys.
„Labai sunkus greičio ruožas buvo. Daug techninio važiavimo, daug greičio trasoje. Taip nutiko, kad pirmas lyderių ketvirtukas susitiko trasoje. Tai kaip visi pradėjom minti! Juk lenktyniaujant tarpusavyje, kai matai savo varžovą, gerokai įdomiau. O ir azartas atsiranda. Tai visi keturi mynėme kiek galėjome, lindome milimetrais tarp medžių, kitus mažesnius buferiais griovėme“, – įspūdžiais dalinosi greičio ruože pergalę išplėšęs Vaidotas Paškevičius.
Jis šiuo metu yra ketvirtoje vietoje, bet mato perspektyvas užlipti ir ant nugalėtojų pakylos. Aišku, šansų nedaug, dienų dar liko tik dvi, o sumažinti reikia visą pusvalandžio deficitą, bet V. Paškevičius, kuriam padeda šturmanas Darius Milieška, sako kovosiantis iki pabaigos.
Tuo tarpu antras ketvirtadienį likęs Nerijaus Gurklio ir Aigaro Zeizos ekipažas bendroje įskaitoje taip pat antras ir stengsis šią poziciją išlaikyti iki pat Ladogos ralio pabaigos.