Legendinėje britų trasoje (1950-ųjų pavasarį čia įvyko pačios pirmosios „Formulės 1“ varžybos) šį savaitgalį prasideda ir Europos („Euro RX“) ralio kroso čempionatas, kuriame kausis klaipėdietis Paulius Pleskovas.
Tai jau trečiasis P. Pleskovo bandymas mesti iššūkį „Euro RX“ lyderiams po dviejų nusivylimu paženklintų sezonų, atsisveikinus su automobilių kroso trasomis. Nors iš pažiūros kroso ir ralio kroso disciplinos itin artimos, tačiau „Baltijos sportas“ komandos patirtis, leidusi kovoti dėl Europos kroso čempionato trofėjų, pasirodė esanti bedantė prieš uždavinius, kuriuos tenka spręsti pusę trasos įveikiant ant švaraus asfalto.
„Mes jau po pirmųjų bandymų važiuoti „Euro RX“ lyderių tempu supratom, kad esam kažkokioj kitoj dimensijoj ir kad turim tik dvi alternatyvas: arba už beprotiškai didelius pinigus pirkti jau išbaigtą kovinį automobilį, arba bandyti patiems perprasti subtilybes, lemiančias tempą ralio kroso trasose, daug eksperimentuoti ir mokytis iš savų klaidų. Pasirinkom antrą variantą, todėl progresuojam lėčiau nei norėtųsi, bet dabar iš tiesų pradedam užčiuopti didelio greičio paslaptis“, – kelionės į Didžiąją Britaniją išvakarėse atviravo P. Pleskovas.
Pirmieji automobilio testai, surengti Rygos „Bikerniekų“ trasoje byloja, kad klaipėdiečių pastangos tobulinant važiuoklės geometrijos nustatymus ir konstrukciją leido nuo praėjusių metų vien rato įveikimo laiko nukirpti maždaug pusantros sekundės. Visiškai tiksliai įvertinti progresą buvo keblu, nes ženkliai skyrėsi oro sąlygos ir asfalto temperatūra (bandymų metu buvo šalta ir drėgna). Tačiau faktas, kad dabartinis rezultatas leistų turėtų garantuoti vietą greičiausiųjų dešimtuke. Pernai P. Pleskovas sėkmė buvo priverstas laikyti patekimą į dvidešimtuką.
„Apskritai ralio kroso lyderių mašinos pastaraisiais metais neįtikėtinai smarkiai pagreitėjo. Atsirado visiškai naujų inžinerinių sprendimų, todėl su žvyrinėms trasoms skirta, tik kietesniais amortizatoriais ir žemyn svorio centru nuleistu saviškiu automobiliu nieko nepešėm. Tada prasidėjo grandiozinių eksperimentų maratonas, pakabos konstrukcija buvo pakeista iš naujo perskaičiavus automobilio ilgio, pločio, aukščio ir svorio centrų santykį. Vėliau pakeista transmisija, leidžianti keisti diferencialų parametrus. Pastarieji testai parodė, kad itin didelius važiavimo greičio pokyčius lemia amortizatoriai. Kai tik sumontavom pritaikytus specialiai ralio kroso trasoms, leidžiantiems važiuoti per vadinamuosius „kerbus“, atsirado galimybė rinktis visiškai kitokias judėjimo trajektorijas. Be to, sumontavom aktyvaus rankinio stabdžio sistemą, padedančią koreguoti automobilio slydimą neprarandant greičio. Kol kas permainos duoda tikrai apčiuopiamą rezultatą“, – vardija lenktyninę „Ford Fiesta“ prižiūrinčiai mechanikų komandai vadovaujantis Vladas Pleskovas.
Įdomu, kad naujieji amortizatoriai už buvusius ilgesni viso labo 35 mm, tačiau galimybes valdyti automobilį po šuolių per trampliną keičia drastiškai – ratai kur kas greičiau pasiekia kelio paviršių, leidžia efektyviai stabdyti ar greitėti. Geresnių pakabos eigos rezultatų būtų galima tikėtis tik pakeitus variklio komponuotę iš dabartinės išilginės į skersinę.
„Baltijos sportas“ komandos vyrai taip pat pastebi, kad galimybių sutrumpinti „dviračio išradinėjimo“ procesą praktiškai nėra, nes visos gamyklinės ir klubinės komandos, besivaržančios dėl podiumo kiekviename čempionato etape, inžinerinės paslaptis saugo akylai, kaip kreditinės kortelės PIN kodą. Vienintelis būdas sužinoti kaip ką jie padarė – nusipirkti čempiono automobilį ir po milimetrą narstyti. Tačiau tokia alternatyva ne tik kainuoja šešiaženkles sumas, bet ir neapsaugo nuo rizikos, kad prireikus adaptuoti automobilio nustatymus prie netradicinių sąlygų, nebus aišku kuriuose parametrus kaip derėtų keisti.
„Su savu automobiliu mes jau susikalbam sąlyginai gerai, todėl startas Silverstono trasoje bus itin įdomus, nes ralio kroso varžybos čia prasidėjo tik pernai ir jokių „paruoštukų“ neturi nei viena komanda. T. y. prisitaikyti prie naujų sąlygų reiks per itin trumpą laiką“, – pastebi P. Pleskovas.
Klaipėdiečių „Ford Fiesta“ ratus suka variklis, generuojantis 580 AG ir 860 Nm sukimo momentą, leidžiančius 100 km/val. greitį pasiekti tik šiek tiek maždaug per 2 sekundes.
„Euro RX“ čempionatas tradiciškai susideda iš šešių etapų. Kitos lenktynės vyks birželio 15-16 dienomis Norvegijoje.