Šiemet pirmame dešimtuke visureigių įskaitoje už lenkus daugiau buvo tik ralio sumanytojų prancūzų. Žiba jie ir kitose įskaitose, o prieš juos galvą lenkia net pats Cyrilas Despresas ir supranta – tai dar ne viskas, ką mūsų kaimynai gali parodyti.
Portalas DELFI Varšuvoje aiškinosi, iš kur šis lenkų fenomenas atsirado.
„Dakare startavome 2000-aisiais motociklais dviese su Mareku Dabrowskiu. Gamyklinėms komandoms buvome egzotika – kažkokie lenkai. Prieš tai aš dalyvavau kitose varžybose ir gerai pažinojau Stephaną Peterhanselį. Jis mus supažindino su reikiamais žmonėmis ir atsidūrėme KTM gamyklinėje komandoje“, – pokalbį pradėjo „Orlen“ komandos Dakare kapitonas bei M. Dabrowskio šturmanas Jacekas Czachoras.
Abu, tada dar motociklininkai, pramušė ledus kitiems savo tautiečiams, nebūtinai atstovaujantiems „Orlen“ komandai.
„Po 3-4 metų vaikinai pradėjo lenktyniauti automobiliais. Mes jau turėjome šiek tiek patirties ir galėjome ja pasidalinti. Įsijungė ir geriausias mūsų ralio lenktynininkas Krzyztofas Holowitzas. Jam būdavo labai sunku finišuoti. Pas mane ateidavo, klausdavo patarimų, kaip nuo paprasto ralio pereiti į tokį, kaip Dakaras. Po to jis užėmė 5 vietą ir tapo mūsų etalonu, su kuriuo galime eiti į bet kokias varžybas, o su mumis skaitosi“, – kalbėjo lenktynininkas.
2014 metų Dakaro ralis buvo vienas sudėtingiausių istorijoje. Niekas negalėjo atsiminti kitų tokių varžybų, kai įpusėjus joms pasitrauktų pusė dalyvių. Visgi, 13 metų prieš tai motociklais lenktyniavę lenkai debiutiniame sezone visureigių įskaitoje sugebėjo užimti 7-ą vietą.
Bendroje įskaitoje rezultatas gal ir nėra toks svarbus, kaip jėgų varžybos tarpusavyje.
„Varžomės mes tarp savęs, ne su kitais lenktynininkais, dėl to daug mūsų ir atsiduria aukštose pozicijose ir Lenkijoje toks Dakaras populiarus“, – sakė šturmanas.
Kur populiarumas, ten ir pinigai. Tarp 300 didžiausių kompanijų pasaulyje esantis „Orlen“ naftos koncernas negaili pinigų ir dėmesio savo ambasadoriams Pietų Amerikoje. Savaitgalį Varšuvoje vyko grandiozinis šou „Verva Street racing“. Naftininkai priviliojo tokius lenktynininkus, kaip C. Despresas, Marcas Coma, Marcusas Gronholmas, Carlosas Sainzas, Jordi Viladomsas. Visi sutartinai gyrė lenkus ir nacionaliniame stadione įrengtą dykumą.
Šou stebėjo pilnutėlis 50 000 žiūrovų talpinantis stadionas.
Tikslių sumų, be abejo, lenkas neįvardijo, bet orientacines kainas, kiek kainuoja 7 vieta Dakare, nurodė.
„Viso biudžeto nežinau. Mūsų mašina kainuoja 350 tūkstančių eurų, dar 100 tūkstančių eurų išeina mokesčiams ir kitoms išlaidoms. Iš viso išleidi apie milijoną eurų, bet galiu pasakyti, kad norint atsidurti pirmame dešimtuke, gali užtekti ir pusės milijono“, – pasakojo J. Czachoras.
Lenktynininkai Lenkijoje gyvena tik Dakaru. Dėl dviejų savaičių Argentinos ir Čilės dykumuose jie treniruojasi visus metus.
„Visos kitos varžybos mums yra tik treniruotė. Turime supratingą rėmėją ir tiek jam, tiek mums vieta dešimtuke yra svarbiau už bet kokią kitą vietą kitose varžybose. Turime laiko ir galimybių treniruotis ir išmėginti daug dalykų“, — pasakojo lenktynininkas.
Dėkoja dievui
Jei lenkų kapitonas J. Czachoras dėl pasisekimo Dakare dėkoja rėmėjams ir daugybei metų įdirbio, tai į finišą „nuvairavęs“ M. Dabrowskis žvelgia į dangų.
DELFI su lenktynininku pirmą kartą susipažino Argentinoje. Įpusėjus Dakaro raliui Saltos mieste lenktynininkai turėjo laisvą dieną. Kas ją išnaudojo atitrankytos technikos taisymui, kas poilsiui jaukiame kolonijinės ispanų architektūros mieste, o kas lauko sąlygomis pastatytoje bažnyčioje.
Lenkai į Argentiną atsiskraidino net du kunigus, kurie laikė mišias būtent lenktynininkams. Pirmasis prie komunijos tada ir stojo M. Dabrowskis. Iki tol gan šaltai ir kartais su lenkams būdingu poniškumu žiūrėjęs lenktynininkas tuoj pat pradėjo juoktis ir mielai prisiminė prieš 9 mėnesius užmegztą pažintį.
„Labai malonu, kad mane prisimeni būtent tokiomis aplinkybėmis. Tikrai be pagalbos iš viršaus tokio dalyko kaip Dakaras neįveiksi. Būti pirmam tarp debiutantų ir 7-am apskritai yra tikrai stebuklas“, – kalbėjo lenktynininkas.
Kiek ilgiau pakalbintas M. Dabrowskis netruko išduoti ir kitos savo sėkmės paslapties.
„90 procentų sėkmės praeitame Dakare buvo dėl to, ką išmokome važiuodami motociklais. Motociklininkai puikiai mato kelią ir pažįsta kopas“, – pasakojo jis.
M. Dabrowskis pripažino, kad lenktyniavimas motociklu reikalauja daug daugiau jėgų nei varžybos visureigiais. Kai motociklininkai, grįžę iš Dakaro, bent dvi savaites skyrė poilsiui ir jėgų bei kūno atstatymui, M. Dabrowskis su J. Czachoru nieko nelaukę išvyko į Rusiją, kur dalyvavo kitose varžybose.
„Dakaras su motociklu yra daug sudėtingesnis. Kelias būna suniokotas automobilių, lenktyniavimas pareikalauja daugybės fizinių jėgų, konkurencija yra didžiulė. Tai yra daug sudėtingiau nei lenktyniauti automobiliu. Žinoma, motociklą lengviau išlaikyti sveiką iki finišo“, – kalbėjo jis.
Kaunasi talentas, ne pinigai
Motociklus iškeitę į visureigį, vyrai savo vietos tuščios nepaliko. Į ją stojo jų tautietis Kuba Przygonskis ir jau pirmaisiais metais padarė tai, ko abiems nepavyko padaryti per 13-a metų. K. Przygonskis užėmė 6 vietą bendroje įskaitoje.
J. Czachoras juokavo, kad būtent jis su M. Dabrowskiu išmokė Kubą važiuoti motociklu ir tik todėl jaunasis motociklininkas užėmė tokią gerą vietą.
Juokai juokais, bet K. Przygonskis prakaito išlieja kibirus ir šiemet tikisi pagerinti savo rezultatą, kuris ir taip visai arti podiumo.
„Turime dar tris sunkius mėnesius pasiruošimui. Tiek fiziniam savo, tiek technikos. Per metus yra geriausiai lenktyniauti Maroke arba Ispanijoje. Po „Verva Street race“ varžybų aš keliausiu į lenktynes Maroke, o po to liksiu Ispanijoje, kur ruošiuosi startui Dakare“, – pasakojo jis.
Lenktynininkai pripažįsta, kad daug lengviau ir pigiau gauti aukščiausios klasės motociklą nei konkurencingą visureigį, tad panaikinus technikos barjerą, motociklų įskaitoje kaunasi talentas, o ne pinigai.
„Motociklai Dakare yra greičiausia ir pavojingiausia jais važiuoti. Turime 15 stiprių profesionalų, iš jų laimėti gali bet kuris. Aš visus metus sunkiai treniruojuosi – bėgioju, važinėju dviračiu, einu į sporto salę, kad pasiruoščiau Dakarui fiziškai“, – kalbėjo jis.
Lenko motociklas yra beveik toks pat kaip ir daugkartinio Dakaro nugalėtojo Marco Comos.
Įneš intrigos
Dakaro ralis paskutiniais metais tapo pilkesnis. Vokiečiai su savo šalta, bet idealia technokratija sunaikino dalį automobilių parko įvairovės. „X-raid“ komanda ruošia „Mini Countrymen“ visureigius, kurie nepalieka šansų beveik niekam.
Kalbama, kad tik trys žmonės pasaulyje žino, kas tiksliai slypi po lyderių „Miniukų“ variklių dangčiais. Bet kokiose varžybose priėjus su fotoaparatu ar filmavimo kamera prie Nani Romos ar S. Peterhanselio automobilio mechanikai mes visus darbus ir nuvys paparacą šalin.
Vienintelis C. Sainzas su taip vadinamu „Šlesero bagiu“ sugebėjo pasikandžioti lyderiams, kol nepateko į apmaudžią avariją pervažiavime tarp greičio ruožų. Dabar ralio ikona savo bagį perleido olimpiniam čempionui Adamui Malyszui.
Pagrindinis skirtumas tarp „Mini“ ir SMG bagio yra varantieji ratai. „Mini“ turi visus, o SMG – tik galinius. Bagiui tai garantuoja daug privalumų.
Žymiai lengvesnis, vos 1400 kg svorio bagis turi variklį gale, daug didesnes padangas ir prošvaisą. Lengvesnis automobilio priekis leidžia daug lengviau ir saugiau įveikti kopas, automobilis yra manevringesnis ir prireikus galėtų užvažiuoti vos ne vertikalia siena.
Dakaras populiaresnis už olimpines žaidynes
27-erių metų patirtį ralyje turintis C. Sainzas, paklaustas, ką galėtų patarti A. Malyszui, sakė, kad jis ir taip geras vairuotojas bei viską žino.
„Dešinysis pedalas – akceleratorius. Čia viskas, ką reikia žinoti. Tai puiki mašina, manau, su ja jis patirs daug gerų nuotykių. Ji puikiai įveikia kopas, bet ir gerai valdoma kelyje. Jis padarė puikų sprendimą ją įsigydamas“, – sakė ispanas.
Pats lenkas nebuvo labai šnekus ir su DELFI bendravo vos kelias minutes. Suprantama, nes apie 500 tautiečių išsirikiavo netoli jo laukdami autografo ar bent galimybės paspausti ranką savo herojui.
„Anksčiau taip nebuvo, teko išmokti kantrybės“, – juokavo lenktynininkas.
Toks populiarus A. Malyszas nebuvo net iškovojęs du olimpinius medalius šuoliuose su slidėmis.
„Dabar mano prioritetas yra Dakaras ir pirma vieta ten. Prieš tai buvo kiti prioritetai, medaliai“, – sakė jis.
Šiemet Dakaro ralyje A. Malyszas užėmė 13-ą vietą. Akivaizdu, kad olimpiniam čempionui tai – kaip buliui parodyta skepeta ir į Dakarą jis grįš daug geriau pasiruošęs.
„Aš važinėju, važinėju ir važinėju. Abu Dabyje šiemet kol kas buvo įdomiausia važiuoti. Užėmėme antrą vietą varžybose, o peizažas ten buvo įdomus – vien smėlis ir kopos“, – pasakojo jis.
Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!