Žvelgiant iš šalies šios varžybos atrodo neįprastai: startavę sportininkai išvažiuoja į savotišką slalomo trasą, tačiau joje – ne kūgeliai, o įvairios didesnės ir mažesnės kliūtys, kurias apvažiuoti reikia taip, tarsi važiuotumei šonaslydžio varžybose. Be to, kai kur laukia ir pakabinti objektai, kurie privalo būti paliesti važiuojant.
Kaip DELFI pasakojo M. Šliogeris, šie metai – buvo dešimtieji „Gymkhana Grid“ varžyboms, tad ir konfigūracija, ir trasos dydis buvo išties ypatingi. Vaikinas prisipažino, kad nors daugelis trasos elementų jau buvo matyti panašiose varžybose, iššūkių tikrai buvo.
„Važiuojant trečios pavaros „viršum“ dar neteko „statytis“ į posūkį“, – kalbėjo jis, nupasakodamas tai, su kuo teko susidurti Varšuvoje.
Visgi didžiausiu iššūkiu tapo ne trasos konfigūracija, o tai, kad vaikinas į varžybas atvažiavo su patobulintu „Mazda MX-5“ – galiniais ratais varomu dviviečiu rodsteriu. M. Šliogeris varžėsi RWD – galinius varančiuosius ratus turinčių – automobilių klasėje.
„Varžybos vyko visą savaitę: susirinko 32 dalyviai iš viso pasaulio, tačiau tik 16 greičiausių po kvalifikacijos turėjo patekti į pagrindines varžybas savaitgalį. Ir trečiadienį per kvalifikaciją pamačius, kad varžovų automobiliai turi 3-5 kartus daugiau galios, buvo pasidarę neramu, kad galiu nepakliūti į finalą“, – kalbėjo lietuvis.
Automobilis – specialiai „Gymkhana“
Nerimo priežastis paprasta: patekti į šias varžybas M. Šliogeris bandė dvejus metus ir tik šiemet išsikovojo svajonių bilietą. Pasirodo, norint patekti tarp „Gymkhana Grid“ dalyvių, privaloma dalyvauti atrankinėse varžybose. Tokių nėra daug, be to, jos vyksta skirtinguose regionuose. Pirmą kartą į Didžiąją Britaniją emigravęs lietuvis patekti į „Gymkhana“ pamėgino dar 2016 m., tačiau tąkart varžėsi standartiniu automobiliu liko antras – taškų pritrūko paskutinėje kovoje.
Šiemet M. Šliogeris į varžybas iškeliavo su patobulintu „Mazda MX-5“ – pastarasis buvo sukonstruotas specialiai „Gymkhana“ iššūkiui. Pirmąją varžybų dieną, pasakojo vaikinas, iškovoti pirmos vietos nepavyko, tačiau antrą – susikaupė ir išplėšė pergalę.
„Taip užsitikrinau leidimą atvykti į renginio finalą Lenkijoje. Gavau tarsi „auksinį bilietą“, nes man buvo apmokėtos kelionės, transportavimo, apgyvendinimo paslaugos. Žinia, kad į šias varžybas papuola nemažai žinomų žmonių, tačiau suteikiama galimybė pasirodyti ir mažai žinomiems veidams“, – kalbėjo vaikinas.
„Mazda“, kurį vairuoja M. Šliogeris, išskirtinė tuo, kad jai sukurta itin įdomi kėbulo apdaila. Kaip DELFI pasakojo vaikinas, jo brolis jau seniai turėjo viziją, kaip galėtų atrodyti toks automobilis, o praėjusiais metais ėmėsi darbų.
Automobiliui buvo sumontuotas kompresorius, leidęs padidinti modelio galią nuo 145 AG iki maždaug 200 AG. Buvo sumontuota reguliuojama važiuoklė, lengvesnė sėdynė su keturių taškų saugos diržais ir t.t. Norint uždėti plačius ratus su plačiomis kibiomis padangomis, teko platinti automobilio kėbulą. Pastarasis – visiškai unikalus ir niekur nematytas – lietuvis ir jo brolis prie automobilio dizaino dirbo daugiau nei metus.
„Norėjome ne tik funkcionalaus sprendimo, bet ir estetikos. Tad M. Šliogerio turimas „Mazda MX-5“ virto prototipu pirmajam „VAZZ Corp“ pavadintų dirbtuvių apdailų komplektui, įgavusiam „Miata EVO“ pavadinimą.
Pirmas konkurentas – 5 kartus galingesnis
Supratęs, kad jo turimas automobilis varžybose Varšuvoje yra net kelis kartus silpnesnis nei konkurentų, M. Šliogeris neslėpė nerimo. Pirmiausia dėl to, kad buvo pasidžiaugęs bičiuliams savo sėkme, ir šie atkeliavo jo palaikyti.
Nerimas atslūgo tada, kai lietuvis nugalėjo nemažai stipresnių konkurentų ir pateko tarp 16 geriausiųjų. Kai paaiškėjo, kad kvalifikacijoje jis – 10-as, džiaugsmo buvo dar daugiau, mat tai reiškė, kad M. Šliogerio važiavimus matys visi, stebintys tiesioginę transliaciją iš „Gymkhana Grid“ varžybų.
Visgi pradžioje ramu nebuvo – jau pamatęs pirmą konkurentą M. Šliogeris galvojo, kad tai – paskutinis jo važiavimas.
„Nieko daugiau nesitikėjau, norėjau pasidžiaugti trasa. Konkurentu man tapo žinomas Lenkijos lenktynininkas, važiuojantis Dakaro ir kituose raliuose, Jakubas Przygonskis-Kuba. Jis vairavo „Toyota GT86“ su 800 AG varikliu bei NOS sistema, leidžiančia variklio galią kilstelėti iki 1000 AG“, – sakė vaikinas.
Visgi nuogąstavimai neišsipildė – lietuvis pranoko žinomą lenką, išsikovojo kelią iki paties finalo, kur į kovą teko stoti su žinomu Japonijos šonaslydininku, automobilių sporto meistru, Daigo Saito.
„Tikrai džiaugiausi gavęs progą „sustoti“ su Daigo Saito, nes pralaimėti jam būtų buvę labai „kieta“, – juokavo M. Šliogeris.
Anot vaikino, itin padėjo tai, kad atkeliavęs į varžybas jis sau nekėlė didelių lūkesčių. Tai padėjo nesikarščiuoti, šaltai žvelgti į tai, kas vyksta aplink, be to, gerai išanalizuoti buvusius važiavimus ir pasimokyti iš savo klaidų.
Beje, nors „Gymkhana Grid“ trasos konfigūracija tikrai sudėtinga, ruošiantis šioms varžyboms organizatoriai su visais pasidalijo laukiančios trasos schema. Šią schemą lietuvis susidėliojo „Live For Speed“ simuliatoriuje, be to, jame jis ir susikonfigūravo savo automobilį. Tad nors ir virtualiai, M. Šliogeris galėjo praleisti labai daug laiko treniruodamasis.
„Trasą gerai pažinojau, todėl ir klaidų, susijusių su schemos žinojimu, nebuvo“, – išdavė vaikinas.
Pergalė užklupo netikėtai
Nepaisant to, pergalė M. Šliogerį užklupo netikėtai. Jis neslėpė, kad turėjo tikslą kada nors būti pirmas „Gymkhana Grid“ varžybose, visgi pirmą kartą dalyvaudamas nugalėti išties nesitikėjo.
Tiesa, kol kas to, kaip išnaudos pergalę ir pasaulio čempiono RWD klasėje vardą, M. Šliogeris dar nežino. Galbūt, sakė vaikinas, šis įvertinimas jam padės ieškant partnerių norint dalyvauti varžybose ateityje, mat Didžiojoje Britanijoje jis dalyvauja daugelyje varžybų.
Kol kas lietuvis džiaugiasi užplūdusia virtualia šlove, mat, sakė jis, socialiniai tinklai lūžta nuo sveikinimų bei nuostabos, kaip nedidelį kuklų automobilį turintis vaikinas sugebėjo nugalėti visame pasaulyje žinomas automobilių sporto žvaigždes.