Net tris dienas Alytuje vykusias kovas tiek žiūrovai, tiek dalyviai apibūdino kaip vieną geriausių pastaraisiais metais vykusių tokio pobūdžio renginių. Pagrindinis jo architektas ir klubo „SideToSide Drift Team“ vadovas Darius Jurčiukonis, dalindamasis įspūdžiais apgailestavo dėl vienintelio dalyko.
„Iš tiesų viskas, pradedant oro sąlygomis ir baigiant publikos kraują kaitinančių kontaktų skaičiumi poriniuose važiavimuose, kūrė būtent tokią atmosferą, apie kokią svajojome. Buvo daug azartiškos kovos, todėl gal pusės dalyvių automobiliams po pasirodymo trasoje prireikė mechanikų pagalbos. Dėl šios priežasties paskutiniojoje programos dalyje – sekmadienį vykusiose „Drift Open“ varžybose – startavo kiek mažesnis sportininkų skaičius, nei buvo planuota. Nors trasa galėjo pasirodyti kiek agresyvi technikai, visgi pilotai vienbalsiai sakė, kad čempionato etapas Alytuje patiko“, – džiaugėsi D. Jurčiukonis.
Alytaus kultūros ir komunikacijos centro teritorijoje suformuotos 300 metrų ilgio trasos (jos plotis svyravo tarp 12 ir 15 metrų) perimetrą žymėjo ne plastiko juostos ar linijos ant asfalto, bet gelžbetoniniai blokai. Tai reiškė, kad erdvės vairuotojiškoms klaidoms nėra net teoriškai, dėmesio koncentracija privalo išlikti maksimali.
Šiuos dalykus akcentavo ir „Sėmi PRO“ klasėje triumfavęs Igoris Martynovas. „BMW fan“ komandos narys tikino, kad tokie trasos riboženkliai itin gerai atsijoja varžybų dalyvius pagal meistriškumo lygį.
„Pradedantieji ir silpnesnieji vairuotojai blokais įrėmintoje siauroje trasoje tradiciškai arba labai greitai sudaužo automobilį, arba skrupulingai jį saugo, tačiau abiem atvejais vaizdas nebūna pats efektingiausias. Patyrę ir savo jėgomis pasitikintys sportininkai panašiomis sąlygomis priversti lėkti balansuodami ties galimybių riba, todėl jų važiavimai dažnai verčia žiūrovus aikčioti Per treniruotes keletą kartų švelniai paglosčiau tuos blokus savo automobilio buferių kampais ir galvojau, kad jei kažką panašaus nuveikti pavyks ir įskaitinių važiavimų metu turėčiau užsidirbti nemažai taškų. Tačiau jau žiūrėdamas kitos grupės treniruotes supratau, kad silpnų varžovų čia tiesiog nėra. Iš 41 „Semi PRO“ klasės dalyvių gal tik 10 turėjo sportininkų atrodė kukliau, o iš likusių trijų dešimčių laimėti lenktynes galėjo praktiškai bet kas“, – konstatavo I. Martynovas.
Ketvirtą sezoną Lietuvos čempionatuose startuojantis vaikinas teigė, kad šįkart Alytaus trasoje valdomo slydimo greitis buvo sąlyginai nedidelis – siekė apytiksliai 60 km/val. („greitose“ trasose įsibėgėjama net iki 150-160 km/val.), tačiau judėjimo trajektorija sudėtinga ir reikalaujanti juvelyriško tikslumo.
„Manau kad visi liko maloniai nustebinti, kiek daug varžybų dalyvių abejose klasėse puikiai susitvarkė su uždaviniais, ir kaip pasiruošė techniką. Akivaizdu, kad drifto lygis Lietuvoje per pastaruosius metus smarkai ūgtelėjo. Tas pats pasakytina ir apie „Street“ lygoje važiuojančius sportininkus“, – sakė I. Martynovas.
Pastarąjį teiginį patvirtina ir faktas, kad „Semi PRO“ lygos finaliniame važiavimo I. Martynovui teko grumtis su visas „Street“ lygos kovas laimėjusiu Simonu Vilčinsku. „Voverė drift“ komandos narys savo lygos finale triumfavo įveikęs net 46 varžovus (antras Simonas Ivanovas, o trečias – Martynas Mažvila ). Trečias „Semi PRO“ lygos finale liko taip pat žemesniojoje lygoje grūmęsis Deividas Taraskevičius.
„Drift Open“ kovas laimėjo I. Martynovas, lemiame važiavime įveikęs Gediminą Levicką. Trečioji vieta atiteko Evaldui Baciuškai.
Kitas Lietuvos drifto čempionato etapas bus surengtas Druskininkuose birželio 15 – 16 dienomis.