Lygiai 60 dienų iki starto: kaip Dakaro pamokas išmoko A. Juknevičiaus komanda

Du mėnesiai arba 60 dienų – lygiai tiek liko iki pirmojo Dakaro ralio etapo starto Pietų Amerikoje kitų metų sausį. Kol lietuviai nekantriai laukia vieno labiausiai šalyje stebimų sporto renginių, lenktynininkai ir jų techninės komandos baigia savo pasiruošimo raliui laikotarpį.

Jo metu lietuviškos komandos turėjo daug darbo, o Antano Juknevičiaus automobilis buvo atnaujintas iš pagrindų bei patobulintas.

2016-ųjų varžyboms „Overdrive Hilux“ automobilį įsigijęs lenktynininkas A. Juknevičius ir jo komanda pirmosiose varžybose susidūrė su įvairiais iššūkiais – su automobiliu teko apsiprasti ir pilotui, ir mechanikų komandai. Dar skrisdamas lėktuvu atgal į Lietuvą iš Buenos Airių, lenktynininkas pasakojo sudaręs nemažą sąrašą darbų, kuriuos būtina atlikti ruošiantis kitų metų lenktynėms. Didžioji dalis jų buvo susiję būtent su technikos atnaujinimu.

Iš Dakaro monstro – tik pliko metalo konstrukcija

Praėjusių metų rudenį Lietuvą pasiekęs 330 arklio galių Dakaro monstras prieš Dakaro startą buvo atidžiai peržiūrėtas lietuvių inžinierių, tačiau laiko didelėms modifikacijoms tuomet nebuvo. Pasak „RaceTech“ dirbtuvių, ruošiančių A. Juknevičiaus automobilį, vyriausiojo inžinieriaus Marijaus Bernoto, šis pasiruošimo ciklas buvo pats laikas automobilį atstatyti į beveik naują stadiją.

„Ruošdamiesi šiemet turėjome daugiau laiko, todėl viską perrinkome ir atnaujinome iš pagrindų. Automobilis buvo išardytas paliekant pliką rėmų konstrukciją. Tuomet ji buvo valoma smėliasrove, virinamos pažeistos vietos, viskas stiprinama ir dažoma. Ralio reido automobilių kėbulas ir konstrukcija varžybų metu patiria didžiules apkrovas ir natūralu, jog dažai bei apsauginiai sluoksniai pažeidžiami akmenų, šakų ar kitų trasoje esančių objektų.“

Po Dakaro finišo automobiliai iškart išsiunčiami kelionei per Atlanto vandenyną, kurios metu paviršiaus pažeidimai ir atviros metalo vietos yra paveikiamos drėgno klimato bei sūraus vandenyno vandens, todėl ant kėbulo susidaro korozija.

Kitos bolido sistemos pasiruošimo metu buvo peržiūrimos arba keičiamos naujomis, remiantis joms sudarytu resursų grafiku.

„Buvo išrinktos ir peržiūrėtos abi greičių dėžės. Apžiūros metu pastebėjome tam tikrų einamųjų dalių susidėvėjimą, todėl jos buvo pakeistos naujomis. Praėjusio Dakaro metu amortizatorių keisti neprireikė, todėl visa distancija buvo įveikta su vienu komplektu, kuris šiais metais buvo nusiųstas gamintojui pilnam perrinkimui.

Dabar automobilyje sumontuotas visiškai naujas, dar nenaudotas amortizatorių rinkinys. Variklis atnaujintas minimaliai – kelionės iš Pietų Amerikos metu dėl drėgnos aplinkos vožtuvų lizdai buvo pažeisti korozijos ir 4 cilindrai tapo nesandarūs. Priėmėme sprendimą išardyti variklio bloką ir atnaujinti „galvas“. Taip po truputį atnaujinome beveik visas sistemas“,– pasakoja M. Bernotas.

Išmoktos 2016-ųjų Dakaro ralio pamokos

Kaip teigia A. Juknevičius, didžiausias dėmesys 2017-ųjų pasirengimo cikle buvo skiriamas toms vietoms, kur automobilis buvo pažeidžiamas šių metų varžybose.

„Praėjusiais metais sužinojome šio automobilio silpnąsias ir stipriąsias vietas. Šią techniką pirmą kartą išbandėme tik praėjusiame Dakaro maratone, rinkome patirtį ir informaciją. Daugumai turbūt ne paslaptis, kad daugiausiai problemų turėjome su vairo stiprintuvo sistema, todėl pagrindinis darbas buvo rasti sprendimą, kaip galime patobulinti šią sistemą. Labai džiaugiuosi, kad mūsų profesionalų komanda jį rado, dabar belieka tik išbandyti jo veikimą ateinančio Dakaro sąlygomis.“

Išriedėjęs iš „Overdrive“ dirbtuvių, A. Juknevičiaus automobilis turėjo vieną siurblį, kurio pajėgumu naudojosi dvi sistemos – vairo stiprintuvas bei pakeliamosios kojos, naudojamos įstrigus smėlyje ar keičiant detales. „RaceTech“ specialistai nusprendė siurbliui palengvinti gyvenimą – buvo priimtas sprendimas atskirti sistemas.

„Pakeliamosioms kojoms buvo sukonstruotas visiškai nepriklausomas elektrinis mechanizmas, kuris gali veikti net nedirbant varikliui,– patobulinimus atskleidžia M. Bernotas. – Tai – dviguba nauda: ne tik sumažinome darbo siurbliui, tačiau ir automobiliui stovint nereiks kaitinti variklio bei kitų sistemų.

Taip pat patobulinome ir stiprintuvo sistemą – prieš modifikacijas joje filtrai buvo įtaisyti grįžtamajame bakelyje, o ne į siurblį einančioje magistralėje. Dėl šios priežasties bake radome šiukšlių, kurios galėjo kenkti sistemos darniam veikimui. Vairo kolonėlės taip pat buvo išsiųstos perrinkimui.“

Renkasi lietuvius mechanikus

Techninis palaikymas varžybų metu Dakare ne mažiau svarbus nei pasiruošimas, todėl jam skiriamas didelis komandų dėmesys. Nors visi lietuviai į Dakarą vežasi savo mechanikų ir inžinierių komandą, techninį palaikymą varžybose galima ir įsigyti.

Tiesa, aptarnavimo kainos Dakare prasideda nuo 350 tūkstančių eurų, todėl nenuostabu, kad net ir finansų nestokojančios lietuviškos komandos negali sau to leisti. Tačiau daug įdomiau panagrinėti, ką už tokius milžiniškus pinigus gauna lenktynininkas, o tiksliau – jo automobilis.

„Visų pirma, tai – daugiametė patirtis. Šių komandų techniniame skyriuje dirba mechanikai ir inžinieriai, per metus aptarnaujantys bolidus gausybėje aukščiausio lygio varžybų. Prižiūrėti ir išmanyti kiekvieną Dakaro ralio bolido centimetrą yra jų kasdienis darbas.

Kitas svarbus aspektas – gamyklos palaikymas. Nors tik „Peugeot“ galima vadinti tikra gamykline komanda, visos kitos ekipos taip pat turi gamyklų inžinierių ir specialistų palaikymą, o ištikus bėdai visuomet gali kreiptis į juos pagalbos sprendžiant problemas.

Galiausiai – tokio lygio techninio palaikymo komandose kiekvienas žmogus yra absoliutus vienos srities specialistas – keli žmonės yra atsakingi vien už greičių dėžes, vienas už vairo stiprintuvo sistemą, kitas už amortizatorius ir t.t.“,– privalumus vardino „RaceTech“ vyr. inžinierius.

7 kartus Dakaro ralį įveikęs A. Juknevičius džiaugiasi, kad jo komandoje dirba bene labiausiai patyrę ir išradingumo nestokojantys inžinieriai ir mechanikai lietuviai, todėl į alternatyvas nesižvalgo.

„Tai, jog patys „Overdrive“ inžinieriai pasitiki mūsų komandos technikų gaminamomis dalimis ir tai, jog kai kuriuos mūsų sprendimus jie pradėjo naudoti savo automobiliuose – didžiulis įvertinimas. Manau, kad mūsų komandoje – vieni geriausių lietuvių specialistų.

Visi unikalūs sprendimai su stiprintuvu ir kitomis sistemomis parodo aukščiausią jų profesionalumo lygį. Vienas malonumas lenktyniauti, kai žinai, jog turi tokį techninį užnugarį“,– savo techninių specialistų pasiekimus vardijo A. Juknevičius.

„Techninio pasiruošimo sąraše liko tik vienas neužbrauktas darbas – naujo kuro bako montavimas. Esu patenkintas, kaip išnaudojome laiką ir pasimokėme iš praėjusių metų varžybų. Sausį bus labai įdomu.“