„Viada Press ralis“ – tai ralio principu rengiamos varžybos, kuriose greičio ruožais tampa įvairiausio tipo slalomai. Nuo tikslumo reikalaujančių figūrinių iki pasitikėjimą savo įgūdžiais rodančių greituminių slalomų. Renginio atitikmuo – Lietuvoje vykstančios ralio C lygos lenktynės – mini ralis, kuriame galima dalyvauti ir nebūtinai su lenktynėms paruoštu automobiliu, užtenka, kad jis atitiktų KET reikalavimus. Tad norint pradėti mėgėjiškai lenktyniauti specialaus sportinio automobilio nereikia.
O norint siekti rezultatų? Ar tam būtinas brangus ir brangiai išlaikomas pirkinys? Daugkartinis ne tik „Press ralio“, bet ir kitų įvairiausių mėgėjų lenktynių prizininkas bei nugalėtojas Tomas Markelevičius purto galvą. Jis pats savo karjerą pradėjo ir pirmąsias taures iškovojo važiuodamas vos kelis šimtus tuo metu dar litų kainavusiu „Mitsubishi Colt“.
„Norintiems pradėti sportuoti iš pradžių siūlyčiau išbandyti slalomą. Tai tos lenktynės, į kurias galima atvažiuoti visiškai bet kokiu automobiliu. Tai pats pigiausias reikalas, kuriame galima startuoti kad ir su savo kasdiene transporto priemone. Ir tai nereikalaus jokių papildomų investicijų. O slalomas – puiki automobilių sporto šaka, kuri supažindina apskritai su sportiniu vairavimu. Tad pradžiai, sakyčiau, tam jokių investicijų nereikia, jos atsiras tik vėliau“, – patarimus svarstantiems lenktyniauti žarstė T. Markelevičius.
Jis pažymi, kad slalome svarbiausia tikslumas. Ir jei netenkina rezultatai, geriausia tobulėti pačiam, ir tik išmokus sportinio vairavimo pagrindus pradėti investuoti pinigus į techniką.
Dideli ir galingi nereiškia, kad greiti
Tad jei sportinis vairavimas vairuotoją užkabina, šis nori greitėti toliau, ar jam jau reikia dairytis galingo ir brangaus automobilio? Vėl gi, pašnekovas siūlo nedaryti klaidos ir nežiūrėti į didelius kupė, ar populiarius ir pigius sedanus galingais varikliais.
„Slalomui ar tokiems mėgėjiškiems raliams visų pirma siūlyčiau pasižvalgyti į kuo mažesnius automobilius. Automobilių sportui iš tiesų nereikia galingų variklių, yra daug daugiau dedamųjų dalių. Rinkoje gausu mažalitražių japoniškų automobilių, kurie turi trumpas ratų bazes, yra manevringi ir svarbiausia – lengvi. Mes patys juokiamės, kad norint automobilį padaryti greitesnį, pirmiausia reikia numesti svorio. Tad koks tikslas iš galingo BMW, kai šis prasuks ratus starte, bet viską praloš sukiodamasis tarp kuoliukų, nes jis didelis, sunkus, ir sunkiai susidoroja su inercija“? – retoriškai klausė lenktyniaujantis 15min portalo žurnalistas T. Markelevičius.
Jis pridėjo, kad lengvam, apie toną ar mažiau sveriančiam automobiliui pakanka vos kiek daugiau nei 100 AG, kad jis slalomo trasoje būtų greitesnis už dideles mašinas. O tokius kriterijus atitinkančių automobilių pasirinkimo į valias: „Honda Civic“, „Honda CRX“, „Renault Clio RS“, „Toyota Yaris TS“, „Ford Fiesta ST“ ir dar daugybė kitų.
Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis sako, kad norint nusipirkti sportišką automobilį mėgėjiškoms varžyboms nereikia nė 2 tūkst. eurų. Vis tik kaip geriausią pasirinkimą jis išskiria kultinį japonišką užpakaliniais ratais varomą rodsterį.
„Kalbant apie slalomo lenktynes, kai kuriems žmonėms reikia įskiepyti tokį dalyką, kad pradžiai tų arklio galių galbūt nereikia. Daug didesnį efektą greičiui suteikia padangos ir stabdžiai. Ir automobilis nesukurtas tam, kad jį pastoviai konstruoti, su juo reikia važiuoti, konkuruoti su kitais vairuotojais. Mano nuomone, visų važiavimo paslapčių geriausiai išmoko puikiai subalansuota „Mazda MX-5“, – kalbėjo Matas Buzelis.
Jis taip pat išaiškino ir senų BMW markės automobilių populiarumo priežastis. Tai – galingos ir pigios mašinos, kurios turi itin platų modifikavimui skirtų detalių pasirinkimą. Be to, senųjų modelių konstrukcija leidžia keisti variklius, į tą pačią vietą vietoje silpnesnio agregato sumontuoti iš kitų modelių pasiskolintą pajėgesnį agregatą, galima keisti pavarų dėžes, stabdžius, reduktoriaus poras. Ir tai vienas pigiausių ir lengviausiai paruošiamų automobilių šoninio slydimo varžyboms.
Sukibimas svarbiau nei greitis
Mėgėjiškose lenktynėse „Toyota MR2“ pilotuojantis pašnekovas užsiminė ir apie prioritetų dėliojimą. Dažnas vairuotojas, pirmą kartą išvažiavęs į lenktynes ir, švelniai tariant, gavęs į skudurus nuo labiau patyrusių kolegų, kaltę dėl prastų rezultatų neretai suverčia lenktynėms nepritaikytam automobiliui ar jo galios trūkumui. T. Markelevičius jau anksčiau išskyrė, kad svarbiausia pirma vairuotojui tapti greitesniam, o tik tada, įgavus visus bazinius įgūdžius, tobulinti savo techniką ir mokytis vairuoti toliau.
Su mašinos galingumu pradžioje užsiciklinti nereikia. Kaip sakė M. Buzelis, galingi stabdžiai ir kibios padangos sutaupys gerokai daugiau sekundžių nei tik tiesiosiose panaudojama variklio galia.
Kaip juokiasi abu pašnekovai, sportiniu vairavimu susidomėję vairuotojai suserga nepagydoma lenktynių liga. Ji, vis sunkėjant komplikacijoms, norint siekti aukštesnių tikslų, reikalauja vis didesnių finansinių injekcijų.
Šiemet gegužės 31–birželio 1 d. Lietuvos ir Latvijos pajūrio regione vyksiančiame „Viada Press ralyje“ Matas Buzelis važiuos su savo galine ašimi varomu „Toyota MR2“, kurio standartinį 140 AG variklį, įmontuotą tarp ašių, jis pakeitė gerokai galingesniu, 190 AG išvystančiu 1,8 litro darbo tūrio agregatu.
Tomas Markelevičius po 9 metų grumtynių automobilių iki 1,6 litro klasėje šiemet startuos galingesnėje, iki 2 litrų klasėje. Su tuo pačiu priekine ašimi varomu „Mitsubishi Colt“, kurio 1,6 litro darbo tūrio 110 AG variklį jis pakeitė 2 litrų darbo tūrio agregatu, turinčiu ketvirtadaliu daugiau galios.