Po pirmųjų dar nesurinktos „Audi S2“ nuotraukų feisbuke užvirė tikra komentarų ir pagyrų lavina. „Fast Lap“ varžybų žiūrovai neslėpdami pasakojo, kad būtent šis bolidas buvo viena iš svarių priežasčių atvažiuoti į pirmąjį šaltą lenktynių etapą Estijoje.
E. Einikis labai rimtu veidu ir užtikrintu tonu pasakoja, kad jam bolido išvaizda tiek pat svarbi kiek greitis ir dinaminės savybės.
„Išvaizda man labai svarbi. Juk investuoju į seną automobilį ir jis privalo gerai atrodyti. Į tai sudėtos ne tik materialinės, bet ir laiko investicijos. Kiek naktų prie tos „Audi“ praleidau.
Vis dėlto tikiu, kad automobilis sporte ne tik turi greitai važiuoti, bet ir gerai atrodyti“, – apie agresyvių formų mėlyną „Audi“ kalbėjo panevėžietis iš komandos „Greičio svajonė“.
Jis net parodė darbais nurašinėtą kalendorių garaže ir iškart atsiprašė visų artimųjų bei draugų, kuriems skyrė mažiau dėmesio. Velykų stalą lenktynininkas paliko nebaigęs daužyti visų margučių ir neparagavęs šviežiai kepto pyrago.
Gedimai adrenalino upių neužtvenkė
Vis dėlto sezono pradžia pilotui nebuvo itin sėkminga. „Audi S2“ mėlyni dažai nekart susitiko su trasos želdynais ir žvyru. E. Einikis pokalbio metu kukliai save vadina „tik puse piloto“, tačiau labai tvirtai tikina, kad išmoko klaidas, todėl trasos pakraščių nebears.
„Buvau užtikrintas, kad Estijoje jau galėsiu parodyti, kad ir „Audi“ gali būti sportinis automobilis, o aš vertas bent pusės gero piloto. Visgi koją pakišo lietus ir šaltis, o jiem nebuvau tinkamai pasiruošęs. Klaidas išmokau, užsisakiau lietaus „slikus“, nes tikiu, kad galiu daugiau nei arti laukus su automobiliu. Mano manymu jis gali daryti stebuklus trasoje“, – su įkvėpimu pasakoja pašnekovas.
Tiesa, labiausiai koją pakišo ne fizikos ir sukibimo dėsniai, bet variklio gedimas. Dalyvis negalėjo demonstruoti maksimalaus tempo, tačiau juokiasi, kad „Audi“ dalys kainuoja mažiau nei kalafiorai.
„Estijoje gedimas buvo keistas ir netikėtas. Į treniruotes atvažiavau su trimis gedimais: turbinos valdymo laidas buvo prasitrynęs, alkūninio veleno daviklis ėmė neveikti, o kuro žarnelė užlaužta bake. Dar nežinome, ar dėl šitų priežasčių sugedo variklis. Prasisuko tik vienas indėklas iš keturių, todėl nesuprantame, dėl ko neprasisuko likę. Dėkoju sau ir draugam, kad turiu „Audi“, kuri draugauja su mažomis detalių kainomis“, – optimizmo neslepia E. Einikis.
Svarbiausia, kad problemos trasoje neužgožė panevėžiečio pasitenkinimo automobiliu. Pilotas pasakoja, kad visada buvo įsitikinęs geltonosios „Audi“ gebėjimais. Visgi tai, ką jis patyrė ant pradžiuvusios trasos su mėlynąja, pranoksta visus lenktynių filmus kartu sudėjus.
„Prieš lenktynes „sugaudėm“ gedimus. Išlėkiau su „slikais“ ir pirmą kartą ant pradžiūvusios trajektorijos galėjau paspausti iki dugno. Per visą kūną ėjo šiurpas, nugara buvo šlapia. Su kiekvienu ratu prie starto-finišo tiesiosios meistrams rodžiau „liuksą“ ir važiuodamas rėkiau iš džiaugsmo.
Buvo labai geras jausmas, nes „Audi“ skriejo ne kaip traktorius su pigiom detalėm, o kaip tikras sportinis automobilis“, – su užsidegimu pasakoja E. Einikis.
Per žiemą keliolika pakeitimų
E. Einikis su šypsena prisimena, kad pernai buvo patenkintas dar geltonos „Audi“ sugebėjimais trasoje. Tačiau per žiemą pakeitė gausybę bolido komponentų, todėl į tokius prisiminimus žvelgia kaip į paaugliškas svajones. Dabar S2 gali suvaldyti tik tikras vyras, o galios beveik užtenka, norint įstoti į nerašytą „Club 600“.
„Pernai po ketvirto etapo mano motoro meistras padidino galią nuo 511 AG ir 570 Nm iki 592 AG ir 707 Nm. „Turbo systems“ atsiuntė keturias turbinas, kad galėtume išbandyti visas stende ir pasilikti labiausiai tinkančią.
Tą sezoną važiavau du etapus ir prieš pirmą etapą svėriau „Audi“ kartu su manim, bet be ratų, buvo 1221 kg. Tuo metu nebuvo nei aptako, nei durelių apmušimų, nei lygaus dugno. Per žiemą buvo padaryta daug man svarbių darbų: sudėti platūs sparnai, kad nesiliestų į ratus, stiprinti pusašiai, dėl geresnio spurto starte. Stiprinom variklio pagalves ir pagaminom papildomą pavarų dėžės pagalvę“, – su užsidegimu pasakoja E. Einikis, baksnodamas į pakeitimų sąrašą ir demonstruodamas kiekvieną bolido subtilią detalę.
Jis pabrėžė, kad bolidą ruošė pagal galiojantį Lietuvos automobilių sporto federacijos techninį reglamentą. Panevėžietis tiek užsidegė pasakoti apie padarytus patobulinimus, kad jam pritrūko rankos pirštų, o mums rašalo. Lengviname šią užduotį ir technikos mylėtojams pateikiame darbų sąrašą. Veiksmo ir įkvepiančių filmų mylėtojai gali persikelti į kitą pastraipą.
1. Perrinkti ir patobulinti amortizatoriai
2. Pagamintas galinis reguliuojamo kietumo stabilizatorius. Prie to prisidėjo ir „Xtra racing“ buvusios „Audi“ dalys)
3. Iš „Xtra racing“ atkeliavo benzininė greičių dėžė su trumpesnėmis pavaromis.
4. Iš naujo padaryta visa važiuoklė, kad būtų kuo daugiau reguliavimų ir išvirtimų, taip gerinant stabilumą ir valdomumą.
5. Pakeista išvaizda. Nutarta imtis neįprasto sprendimo, taigi slenksčiai, praplatinimai ir sparnai pagaminti iš plastiko.
6. Svorio mažinimo sumetimais sudėti plastikiniai stiklai.
7. Pagamintas lygus dugnas iš impregnuotos jachtos plokštės.
8. Sumontuotas galinis difuzorius ir priekinis skirstytuvas.
9. Sudėti gamykliniai „Audi“ keramikiniai stabdžiai ne taip greitai kaista.
10. Variklio dangtis pakeistas stiklo pluoštu, todėl palengvėjo nuo 20 iki 6 kilogramų.
Maniakiškas perfekcionizmas
„Abu su meistru bijojome, kad nebūtumėme pridarę nesąmonių per žiemą. Pakeista daugybė dalykų, todėl spėliojome, ar „sugaudysime“ važiuoklę, suvedimą ir bent jau atsipirks įdėtas darbas“, – apie „Audi S2“ lyg rankose 1000 dalių „Lego“ turėdamas pasakojo E. Einikis.
Jis prasitarė, kad visuomet siekia tobulumo, todėl net menkiausi gedimai jį erzina labiau nei išlėkimas iš trasos. Pilotas prisimena, kad sulaukdavo pastabų, jog „Audi“ net neužsikurs. Už trasos ribų jis užsiima kovos menais, todėl sujungęs kovotojo ir lenktynininko dvasią vaikinas nepasidavė. Sulaukęs didelio palaikymo socialiniuose tinkluose, suprato, kad eina tinkamu keliu.
„Siekiu pašalinti net ir menkiausius gedimus. Mane erzina tepalo prasisunkimas variklio skyriuje. Ko gero, tai blogiau nei suklydus išlėkti iš trasos. Tokie dalykai man atrodo kaip netobulas darbas. Nenoriu būti vertinamas kaip atgrubnagis. Variklio meistras Valdas Kamuto ir išvaizdos, važiuoklės bei kitų modifikacijų meistras Tomas Sermontis išklauso mano norus, todėl tikslingai visi trys su šia „Audi“ einame tobulumo link“, – su užsidegimu pasakoja E. Einikis.
Iki antrojo „autoreivo“ etapo Kačerginės „Nemuno žiede“ liko ne taip ir daug. Iki gegužės 21-22 dienos E. Einikis žada numesti 9 kilogramus atsikratydamas originalios „Audi“ prietaisų skydelio apdailos. Perfekcionistui linkime sėkmės ir iki susitikimo „Kačiargoje“!