„Mečiau kapstęsis darže ir neiškentęs atėjau pasižiūrėti, kokia čia užsienio ponų delegacija netikėtai mus aplankė?“ – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo vietos gyventojas Tadeušas, atėjęs į šalia „Grafo dvaro“ kavinės esančią erdvią Maišiagalos, kur finišavo renginys, aikštę.
Užmiršęs užsienio ponus, vietos gyventojas kraipė galvą žvelgdamas į išrikiuotus, visom vaivorykštės spalvom, lyg tik vakar nuo konvejerio nuriedėjusius, tviskančius automobilius, kurių, pasak jo apties, nė pusės nėra matęs. Tadeušą stebino ir daugelis atvykėlių, pasidabinusių seniai praėjusios mados klyksmą primenančiais aprėdais.
Tačiau stebėtis nederėtų. Mat tradicinio VšĮ „Saugus ratas“ rengiamo šio istorinių automobilių ralio moto buvo „Parubežio keliais“ – pirmyn į 1980-uosius.
Negalėjo nekelti šypsenos, kaip uoliai, laikydamiesi duoto aprangos kodo, kai kurie renginio dalyviai vienas kitam demonstravo gerokai išblukusias savo aprėdų etiketes, liudijančias, jog švarkas, palaidinė ar pastebimai platėjančios kelnės įsigytos dar praėjusiame amžiuje, dažniausia už rublius ar zlotus.
Nekalbant jau apie automobilius, kuriems 1980-ieji – dar visai jaunas amžius.
Užbėgant įvykiams už akių, galima pasakyti, jog renginį vainikavęs ir į 1980-ųjų balių nukėlęs teatralizuotas performansas puikiai pavyko. Pradedant to meto visai ne prasto kulinarinio paveldo degustacija ir baigiant muzika ar dainomis, kurias susirinkusiems priminė Valentino Miškeliūno kapelos „Vilniaus šeškai“ muzikantai.
Tačiau renginio vinis – rečiau žmonių lankomu Lietuvos- Baltarusijos pasieniu besidriekęs ralis „Palei rubežių“ su trumpais stabtelėjimais dviejų šalių istorijos vingius menančiuose mažuose miesteliuose.
Nors ralis nė vienam ekipažui nesiūlė nutrūktgalviško, kaip tikrame ralyje lėkimo, tačiau ir adrenalino, ir varžovus uždegančio kovos azarto būta ne ką mažiau. Būtent tuo pasižymi „Saugaus rato“ renginiai, kupini siurprizų ir nenuspėjami, kas tyko už eilinio posūkio.
Daugelis jau įpratę sulaukti viktorinos apie pakeliui esančius istorinius objektus, jų praeitį ir prieš renginį tuo pasidomi, kas, žinoma, irgi į naudą, nes plečia akiratį.
Tačiau vietoje laukto ir tikėto varžybų vyriausiasis teisėjas Jaroslavas Polujanskis, žiūrėk, ima ir pasiūlo iš istorinio automobilio persėsti į kitą, visiems bendrą, ir pasimėgauti slalomu atbulomis ar dabar populiariais autodart‘ais ir kitais siurprizais.
Juk geras vairuotojas privalo mokėti meistriškai valdyti ne tik savo automobilį.
Tą puikiai įrodė jau pirmosios, „Vildujos“ tikslaus važiavimo, rungties nugalėtojai Vygantas Barsys su Arnoldu Jankūnu, vairavę „Audi Coupe“, ir gavę tik tris baudos sekundes.
Užtat antrąją analogišką „Goodyear“ vardu pavadintą rungtį be jokių baudos sekundžių pravažiavo net du nugalėtojais pripažinti Mindaugo Pranckiečio ir Aivaro Savicko („Mercedes Benz 230 CE“) bei Lino ir Agnės Žvaliauskų („Porsche 914“) ekipažai.
„Liqui Moly“ slalome kaip žuvis vandenyje jautėsi mažą, tačiau manevringą ZAZ 965 vairavęs Feliks Krivickij, o „Transekstos“ taurę didžiuodamiesi išsivežė autodart‘ų rungties nugalėtojai Vytautas ir Rokas Gineikos, demonstravę „Cadillac Deville“.
Žinoma, didžiausių aplodismentų susilaukė absoliučios istorinių ralio „Palei rubežių“ įskaitos nugalėtojai, šiauliečiai Donatas Devenis ir Gediminas Girčys, kurių 3,4 litro darbo tūrio, 300 AG išvystantį variklį turintis 1990 metų gamybos „Ferrari Mondial T“ youngtimer‘is buvo ne tik paklusnus nugalėtojų rankose, bet ir susilaukė išskirtinio susidomėjimo.
Beje, šis prieš ketverius metus Prancūzijoje Donato atrastas šokančio žirgo logotipu papuoštas italų gamintojų automobilis nenuriedėjęs nė 100 tūkstančių kilometrų.
Visi istorinių automobilių ralyje dalyvavę automobiliai skirstyti į dvi klases – Oldtimer‘ių ir Youngtimer‘ių.
Pirmajai priklauso iki 1980 m pagaminti ir išsaugoti arba atstatyti, išlaikant autentišką išvaizdą bei konstrukciją, nenaudojami kasdieninėms kelionėms ir gali būti pripažinti techniniu ar kultūriniu paveldu.
Antrajai klasei priskiriami po 1980 m pagaminti istoriniai automobiliai.
Oldtimer‘ių klasėje pelnytą pergalę šventė jau minėtas L. ir A. Žvaliauskų ekipažas, pranokęs „Volkswagen Transporter“ vairavusius Andrių Vaitekūną su Dominyku Tumpa ir trečioje vietoje likusius, vieną seniausių ralyje 1968 m laidos itin kruopščiai restauruotą ZAZ 965 vairavusius Tadą Vitkevičių ir Feliksą Krivickij.
„Su šiuo liaudies vadintu „kupriuku“ dalyvaujame jau šeštajame istorinių automobilių ralyje ir tik dviejuose likome šalia nugalėtojų pakylos, - sakė gamtinių dujų įrangos gamintojos, remontuotojos ir pardavėjos „Vilduja“ vadovas T. Vitkevičius. – Mums ne labai rūpi užimta vieta ar iškovoti prizai. Kur kas svarbesnė meilė šiam gyvenimo pomėgiui, renginyje plevenanti puiki aura ir savitarpio supratimo dvasia, ko tikrai nestokoja „Saugaus rato“ renginiai“.
„Kaip pasigavom šitą virusą, ačiū die, ne koronos, taip ir iki šiol negalim jo paleisti“, - Tadui antrino jo šturmanas Feliksas.
Youngtimer‘ių klasėje su „Ford Capri“ pergalę iškovojo Laurynas Narakas su Linu Žvinakevičiumi.
Nuo nugalėtojų nedaug atsiliko ir antrieji prizininkai, bemaž nuolatiniai istorinių automobilių ralių dalyviai Vidmantas Kažukauskas ir Saulius Vilčinskas, paribio keliais šįkart vairavę „Mercedes Benz 240D“.
Trečiąją prizinę vietą šventė Edvinas Šepšinskas su Mariumi Beniuliu, vairavę dar palyginti neseniai daug kam pavydą kėlusį Toljačio (Rusija) automobilių gamintojų flagmaną VAZ 2107.
„Mane, kaip organizatorių, labiausiai džiugina po renginio užvaldžiusi gera nuotaika ne tik ralio nugalėtojus ar prizininkus, bet ir tuos, kurie šįsyk liko tolokai nuo nugalėtojų pakylos, - išdalinęs gausybė taurių, medalių, diplomų ir rėmėjų dovanų kalbėjo šio renginio sumanytojas ir įkvėpėjas, VšĮ „Saugus ratas“ vadovas Valdas Juozas Vilūnas. – Džiugu, kad su jūsų visų pagalba padarėme nedidelę ekskursiją į netolimą praeitį, vieniems menančią jų jaunystę, o kitiems dabar žinomą tik iš vyresniųjų pasakojimų“.
V.J. Vilūnas pakvietė visus istorinių automobilių entuziastus ir puoselėtojus į susitikimą kitose trasose jau kitais metais.