Kartu su Edmundu Jakilaičiu važiavusiam žurnalistui lenktynės tapo didelių nuotykių kratiniu. Po 20 metų pertraukos į „Press Ralį“ grįžtantis jo sūnus Laurynas Matonis taip pat pasiruošęs „pankuoti“.
Į finišą nustūmė nuo kalno
J. Matonis ekipaže kartu su E. Jakilaičiu startavo viename pirmųjų Lietuvos žurnalistų autoklubo surengtų „Press ralių“ 1998 metais. Dar tais laikais, kai žurnalistai, kurių dauguma važiavo standartiniais automobiliais, buvo siunčiami varžytis į pavojingus žvyro greičio ruožus.
„Iš pradžių aš registravausi kaip pilotas, o Edmundas turėjo būti šturmanas. Bet pamačiau, kad jis jaunesnis, vairuoja žymiai drąsiau ir akiplėšiškiau, tad prieš pat startą apsikeitėme rolėmis. Juolab ralis vyko Aukštadvario, Alytaus, Druskininkų ir Trakų apylinkėse, o aš tuos kelius pažinojau užsimerkęs, pamaniau, kad būsiu geresnis šturmanas“, – pasakojo J. Matonis.
Patrakusio vairuotojo ir kiekvieną kelio duobę mintinai žinančio ekipažo tandemas bendroje rezultatų lentelėje stebuklo nesukūrė, tačiau nuotykių, kuriuos galėtų pasakoti draugams prie alaus bokalo, prisirinko į valias.
„Nemuno žiede“ sudraskėme padangą, o prie Trakų, prieš pat finišą, baigėsi degalai. Lenktynes baigėme tempiami lynu. Gali įsivaizduoti, kaip tai atrodė: vėlavome į paskutinį laiko kontrolės punktą, mus tempė labai greitai, Edmundas vairą laikė viena ranka, nes kita buvo ant rankinio stabdžio, mat kai automobilis užgesintas, neveikia nei vairo, nei stabdžių stiprintuvai. Finišas buvo irklavimo bazėje, o įvažiavimas į ją – nuokalne. Tai mus atkabino ir į finišą tiesiog įriedėjome“, – nuotykius prisiminė LNK žinių tarnybos kriminalinių naujienų redaktorius.
Jis savo apsirodymą vertina neblogai. Nors taurių už prizines savo klasėje vietas negavo, ralį su mažyčiu „Volkswagen Polo“ automobili baigė toli gražu ne paskutiniai. Sako, kad su Edmundo vairavimo stiliumi negalėjo būti paskutiniai.
„Dar dabar prisimenu, kaip azartiškai važiavo Edmundas kelyje Vievio link. Aš tuo metu jį raginau važiuoti atsargiau, sakiau, kad dar daug dalykų gyvenime turiu: reikia sūnų užauginti, būsto remontą baigti. Tai štai, būsto remontas baigtas, sūnus užaugintas. Dabar, po 20 metų pertraukos jis lėks į „Press ralį“. Jis – geras vairuotojas, daug treniruojasi lenktynių simuliatoriumi. Tikiu, kad pasirodys gerai“, – džiaugėsi J. Matonis.
Pirmas startas: svarbu ne rezultatas, o gera nuotaika
Jauniaus sūnus, 15min žurnalistas Laurynas Matonis 23-iame tarptautiniame „Press ralyje“ startuos kartu su Sauliumi Masonu „Dream Toyota Team“ komandoje. Jiems tai bus pirmosios tokios lenktynės, tad pripažįsta, kad jaudinasi.
„Teko nemažai bendrauti su automobilių sporto profesoriumi Jonu Dereškevičiumi. Jis teigė, kad mes nesame robotai, todėl jaudintis yra normalu. Daugybė startų už lenktynių simuliatoriaus vairo padeda ruoštis ne vien fiziškai, bet ir psichologiškai: pamatęs žalią šviesoforo signalą tiesiog panirsti į vadinamąją lenktynių zoną ir važiuoji. Baimę panaikina ir patyrusi komanda aplink: mano šturmanas Saulius – senas draugas, kurio venomis teka tokio paties oktano benzinas, o kartu komandoje važiuos daug patirties ralyje sukaupęs Egidijaus Babelio ir Aleksandro Dainio ekipažas, iš kurių pasiruošimo metu gauname daug naudingų patarimų. Egidijus mums net savo automobilį paskolino – mažą, žvitrų „Toyota Yaris TS“. Mažas, labai smagus automobiliukas, kuris galbūt leis netgi tarp greičiausiųjų patekti“, – mintimis dalinosi L. Matonis.
Jo tėtis taip pat pritaria automobilio pasirinkimui. Pats lenktyniavo mažu miesto automobiliuku, o šis siaurose trasose ir figūriniuose slalomuose savo vikrumu yra gerokai pranašesnis už dideles transporto priemones. Be to, „Toyota Yaris TS“, kuriuo važiuos Laurynas ir Saulius, savo pajėgumą „Press ralio“ trasose įrodė jau ne kartą. Štai pernai E. Babelio ir A. Dainio ekipažas šiuo automobiliu užėmė antrą vietą konkurencingiausioje 1600 klasėje. Vis tik ralio naujokai sau pernelyg aukštų tikslų nekelia.
„Nors važiuosime greitai, į aukščiausią podiumo laiptelį netaikome. Rinksime kilometrus ir patirtį. Sau pirmosioms lenktynėms išsikėlėme tik vieną tikslą – „pankuoti“, – sakė L. Matonis.
„Mano tėtis dar Girdauskų laikais važiavo ralyje. Šturmanavo. Jis man įskiepijo meilę automobilių sportui ir ypač raliui. Noriu pagaliau ir pats išbandyti, kaip tai atrodo. Tais laikais, kai lenktyniavo mano tėtis, ralistai „pankuodavo“. Mes, kaip naujokai taip pat nesitikime labai aukštų rezultatų, žinome, kad galime pridaryti klaidų, todėl tiesiog „pankuosime“ ir stengsimės, kaip populiaru sakyti, „duoti vaizdų“ žiūrovams“, – sakė S. Masonas.