„Tai nereiškė, kad lenktynes laistė alus, tačiau augantis verslininkų susidomėjimas didžiausiu automobilių sporto renginiu Baltijos šalyse liudijo ir nemenką mūsų, lenktynių organizatorių, pastangų įvertinimą“, – trečiąjį maratoninių lenktynių istorijos puslapį mena jų pagrindinis organizatorius, VšĮ „Promo Events“ direktorius Darius Jonušis, besiruošiantis jubiliejinei, 20-ajai automobilių sporto fiestai, didžiausiąjį šalies kurortą drebinsiančiai kitų metų liepos liepos 17-20 d.
Lietuvos verslininkai pamatė puikią reklamos terpę automobilių versle, tad jų buvo vos ne visose komandose. Tačiau bene daugiausia dėmesio susilaukė lietuviškojo maratono debiutantai, susibūrę į „Le Mano klubo“ komandą – Linas Karlavičius, Arūnas Bartusevičius ir Ričardas Kasparavičius, lenktynėms pasirinkę „Volkswagen Golf“ ir metę iššūkį jei ne pagrindiniams favoritams dėl titulo, tai bent jau B2000+ klasės varžovams.
Iš kur toks pretenzingas komandos pavadinimas? Verslininkai neslėpė, jog ilgų nuotolių lenktynėmis jie susidomėjo pamatę garsiąsias Le Mano 24 valandų lenktynes, kurios ir įkvėpė juos pačius išbandyti savo jėgas trasoje.
2002-aisiais Le Mano logotipas ne tik puikavosi ant šios ekipos automobilio, bet ir skambėjo žiūrovų lūpose. Mat jie vis dažniau šias lenktynes buvo linkę vadinti lietuvišku „Le Manu“.
Margos dalyvių gretos
Automobilių sporto temomis rašantys žurnalistai būrėsi ne tik lenktynių spaudos centre, bet ir komandų garažuose.
„Autoverslo automobilių“, „Gardėsio“ ir AJAGS komandų sudėtyse buvo skaitytojams, televizijos žiūrovams ir radijo klausytojams gerai pažįstami Vitoldas Milius, Valdas Juozas Vilūnas, Renaldas Gabartas ir Valdas Valiukevičius, kuriuos po metų kitų palaikė dar daugiau kolegų, panūdusių patirti su kuo valgoma maratoninių lenktynių druska ir kaip jos atrodo ne iš tribūnų, o pro sportinio automobilio langą.
ASK „Slikas“ komandoje važiavo ir tuomet pirmuosius žingsnius į didžiąją politiką žengęs, vėliau tapęs Seimo nariu Andrius Šedžius.
Europos kroso čempionas Aurelijus Simaška buvo įrašytas net dviejų komandų – „Lautra Motorsport“ bei „Lietuvos Porsche klubo“ paraiškose, o „Lietuvos BMW klubo“ ekipoje važiavo ir Lietuvos ralio bei žiedinių lenktynių čempionas Dovilas Čiutelė, iki šiol nepraleidžiantis nė vienų varžybų Palangoje.
Didelė automobilių įvairovė
Margos buvo ne tik lenktynininkų gretos, bet ir sportinių automobilių parkas. Komandoms išsirikiavus tradiciniam lenktynių atidarymui Palangoje, Vytauto gatvėje, greta vienoje eilėje labai jaukiai jautėsi „Porche 939 Cup“ ir „Lada“ dešimtukas, „Subaru Impreza Turbo“ ir „Renault Clio“, „Alfa Romeo“ ir „Audi RS4“, „Volkswagen Golf“ ir „Toyota Land Cruiser“.
Beje, šis bekelės monstras 2002-aisiais nusipelnė išskirtinio žiūrovų dėmesio, kurie nesunkiai atpažino, jog tai tas pats keturratis, su kuriuo Romualdas Beresnevičius šturmavo Paryžiaus – Dakaro dykumų maratoną. Tąsyk su „Toyota Land Cruiser“ Aurelijus Petraitis, Kęstutis Stadalnikas ir Edmundas Vaitiekūnas, susibūrę į ASK „Autopramogų“ komandą, buvo kupini ryžto leistis į kiek trumpesnį, 1000 km maratoną.
Tai buvo pirmas ir kol kas vienintelis kartas, kai visureigis dalyvavo 1000 km lenktynėse.
Traukos lenktynių debiutas
Dar vienas ryškesnių 2002 m „Horn Grand Prix“ 1000 km lenktynių istorijos puslapių – itin intensyvioje varžybų programoje vietos radusios ir traukos lenktynės.
Dinamiškos, azartiškos, didžiuliais greičiais pasižyminčios varžybos iškart sulaukė žiūrovų dėmesio, o ir Palangoje jos atsirado neatsitiktinai. 1000 km maratoną organizuojantis „Promosportas“, kartu su įsikūrusia „Automodus“ bendrove, 2001 m. surengė pirmąjį oficialų Lietuvos traukos lenktynių čempionatą, kurio varžybos vyko Vilniuje, Ukmergės gatvėje.
D. Jonušis puikiai mena, kiek pastangų tada kainavo uždaryti intensyvaus eismo Ukmergės gatvę, kaip patiems, susiradus elektros skydinę, teko išjunginėti elektrą, kaip ieškota tinkamos, patentuotos traukos varžybų technikos, kaip patys dalyviai „turbinosi“ savo automobilius ir kaip pastangos pranoko lūkesčius.
Pirmoji sėkmė Vilniuje paskatino surengti traukos lenktynes ir Palangoje, šioms varžyboms buvo įsigyta pirmoji Lietuvoje profesionali laiko matavimo technika.
Trečioji „Porsche“ pergalė
Keturias dienas Palangoje trukusį automobilių sporto festivalį laimėjo „Lietuvos Porche klubo“ ekipažas, važiavęs „Porche 939 Cup“ automobiliu, kuris pirmas kirto 1000 km „Horn Grand prix“ lenktynių finišo liniją.
Po pergalingų 334 ratų komandos nariai ir gerbėjai sveikino nelengvą pergalę nukalusius Vladą Laurinavičių, Eugenijų Tumalevičių, Aurelijų Simašką ir jaunąjį maskvietį Nikitą Kondrachiną, kuris kartu su A. Simaška rengėsi startams Europos kroso čempionate.
Tai buvo trečioji iš eilės „Porsche“ automobilį vairavusių sportininkų pergalė, tačiau kad nugalės būtent šis ekipažas, įpusėjus lenktynėms nedaug kas drįso prognozuoti.
Veržliai lenktynes pradėjo geriausią rezultatą kvalifikacijoje pasiekusi „Los Patrankų“ ekipa, kurios sportininkai Vygantas Simuntis, Kęstutis Narkevičius ir Česlovas Višniauskas į lenktynes įsiliejo iš anksčiau „Promosporto“ rengtų labai populiarių BMW taurės varžybų.
Ratas po rato ji didino persvarą nuo „Lietuvos Porsche klubo“ ir „Lautra Motorsport“ komandų. Tačiau ir favoritai neišvengė problemų, kai jų „Audi“, išslydęs iš trasos, pralėkė pievą ir atsitrenkė į reklaminį skydą. Buvo apgadintas variklio dangtis ir durelės.
„Tai buvo vienas efektingiausių TV operatorių sugautų kadrų, kurį dar ilgai naudojome reklamuodami lenktynes“, – prisimena D. Jonušis.
Tačiau ši nesėkmė neatvėsino lyderių azarto, o galutinai palaidoti viltis tuomet 3 ratų persvarą dar turėjusi „Los Patrankų“ komanda buvo priversta po 170 ratų, kai sugedo jų automobilio turbina.
Antri 2002 metais finišavo „Renault Lautra Motorsport“ lenktynininkai su „Renault Clio RS“, o treti – „Juta-Statoil Lubricants“ atstovai, važiavę su dyzeliniu „Volkswagen Golf“.