Kol kas sunku tiksliai pasakyti dėl kokių priežasčių – promilių pertekliaus ar įgimto smegenų nepakankamumo – Elektrėnų apylinkėse vykusiame ralyje tik laimingo sutapimo buvo išvengta tikros tragedijos. Lenktynių lyderis Janis Vorobjovas 8-ojo greičio ruože, lekiant beveik 100 km/val. greičiu „aklo“ posūkio viduryje pamatė važiavimo trajektorijoje padėtus didžiulius akmenis. Per stebuklą išvengęs smūgio, kitame posūkyje LRČ bendroje įskaitoje pirmaujančio latvio laukė analogiškas „kliūčių ruožas“ su papildoma skersai kelio numesto „rąsto rungtimi“.
Kadangi nei „DHL Rally Elektrėnai“ teisėjams talkinę „nuliniai“ ekipažai, nei kiti rikiuotės priekyje važiavę pilotai nieko panašaus tame ruože nematė, iš pradžių kilo abejonių, ką J. Vorobjovas turėjo galvoje, kai po šio GR finišo prakalbo apie nesutvarkytą trasą. Tačiau peržiūrėjus automobilio viduje sumontuotos vaizdo kameros įrašus, tapo visiškai akivaizdu – kažkas tyčia norėjo sukelti avariją.
Šokiruotas tokios žinios LASF prezidentas Romas Austinskas sunkiai rinko žodžius, bandydamas paaiškinti incidentą, tačiau buvo linkęs atmesti spėliones, kad taip stabdyti varžovą galėtų Lietuvos ralio meistrai.
„Dabar automobilių sporte paprasčiausiai nėra tokio mentaliteto žmonių. Kaip bebūtų gaila, greičiausiai tai žiūrovų darbas. Sunku įsivaizduoti, kas dedasi tokių veikėjų galvose, bet akivaizdu, kad taip pasielgti gali tik visiškai degradavęs asmuo“, – sakė R. Austinskas.
Šią situaciją komentuodamas „DHL Rally Elektrėnai“ organizatorius Ramūnas Čapkauskas taip pat prisipažino, kad pamačius J. Vorobjovo nufilmuotus vaizdus buvo išpylęs šaltas prakaitas: vienam geriausių ralio meistrų visoje Rytinėje Baltijos pakrantėje iš tiesų buvo kilęs mirtinas pavojus.
„Vis dėlto problema yra kur kas gilesnė, nei kažkokių idiotų bandymas „sukurti nuotykį“. Garantuoti saugą ralyje pamažu tampa neįmanoma misija, nes vienam organizatoriui nusamdyti reikiamą kiekį apsaugos vyrų, kurie iš tiesų suvaldytų situaciją prie greičio ruožų (ypač tose zonose, kuriose susirenka didesnės minios žiūrovų) – nepakeliama finansinė našta.
Šiuo metu realiai įmanoma samdyti tik vieną saugos įmonę, kuri specializuojasi darbui panašaus pobūdžio renginiuose. Deja, joje tikrai kompetentingų vyrų yra gal 40, tačiau net ir tokio kompaktiško formato varžyboms, kokios buvo „DHL Rally Elektrėnai 2017“, reikia bent tris kartus daugiau žmonių. Todėl neišvengiamai į pagalbą tenka kviesti žmonių, nežinančių kaip ar tiesiog nepajėgiančių suvaldyti situacijos, susidūrus su įkaušusiais, agresyviai nusiteikusiais žiūrovais.
Norint surinkti visą apsaugos komandą, galinčią tokias problemas išspręsti, reikia bent dvigubai didesnio biudžeto. Nesu šioje srityje naujokas, todėl kol kas galiu tiesiog konstatuoti, kad vieno čempionato etapo organizatoriui to padaryti beveik neįmanoma“, – atvirauja R. Čapkauskas.
Klausiamas, kokie galima sprendimai, R. Čapkauskas prisipažįsta nežinąs universalaus recepto. Jo manymu galbūt padėtis pasikeistų susivienijus visiems autosporto klubams, rengiantiems atskirus Lietuvos ralio čempionato etapus. Galbūt LASF pavyktų susitarti aukštesniu lygiu ir sulaukti pagalbos iš jėgos struktūrų (beje, prieš keliolika metų užtikrinti tvarką lenktynėse padėdavo kariškiai; vėliau nutarta, kad tai tėra „privatus verslas“, o pratyboms prilygstanti veikla – be ginklo suvaldyti minią – kvepia interesų konfliktu ir yra nepateisinama).
„Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad šis incidentas nebuvo nukreiptas prieš mus, kaip organizatorius: lenktynių metu apgadinami žvyrkeliai iš tiesų labai operatyviai sutvarkomi ir dėl to iš vietinių gyventojų priekaištų nesulaukiam. Tačiau faktas, kad jei nepavyks rasti efektyvaus trasų saugos sprendimo, kitais metais aš nesutiksiu prisiimti atsakomybės dėl to, kas gali nutikti ralio metu“, – konstatavo R. Čapkauskas.
LASF vadovas taip stebėjosi apsaugos darbu, nes tame vaizdo įraše matosi, kad tvarkdario postas buvo visiškai netoli – gal už 50 metrų. T. y. abiem atvejais – jei apsaugininkas nieko nematė arba jei nesugebėjo niekaip sureaguoti, toks darbas neatlaiko jokios kritikos.
Po „DHL Rally Elektrėnai“ praėjus keletui dienų tirti šį chuliganų išsišokimą (tiksliau Baudžiamojo kodekso 22 straipsnyje aprašomą „Pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką) ėmėsi ir teisėsaugos pareigūnai. Lenktynių organizatoriai jau perdavė jiems visus vaizdo įrašus, kuriuos padarė kiti sportininkai ir patikino, kad juose pakankamai gerai matosi incidento vietoje buvę žiūrovai. LASF prezidentas R. Austinskas asmeniškai pažadėjo už vertingą informaciją, galinčią padėti pareigūnams išnarstyti nusikaltimą, skirti 500 eurų premiją.