Šiųmetinio lenktynių sezono išvakarėse N40 vyrų autoklubas sutelkė naują ralio komandą „N40-Egzotika“. Nauju pavadinimu ir keletu naujų narių praturtėjusi ekipa padarė tai, apie ką dar pernai niekas net nedrįso svajoti: tapo Lietuvos ralio čempionais tiek asmeninėje, tiek komandinėje įskaitoje.
Turint galvoje, kad komandos steigėjai N40 vyrų autoklubas niekada prioritetu nelaikė pergales čempionato lenktynėse ir akcentavo galimybę tobulinti vairavimo įgūdžius, gyventi visavertį gyvenimą bei pagal išgales dalyvauti su saugiu eismo susijusiuose socialiniuose projektuose, toks rezultatas savaime vertas dėmesio.
Ėjimas žirgu
Šiemet „N40-Egzotika“ komanda prarado naujokės-debiutantės statusą, nes 2016-ųjų sezonas klubo vyrams buvo antrasis. Žinoma, statuso pasikeitimas iš „naujoko“ į „nebenaujoko“ – tik formalus, nes tiek pirmaisiais, tiek antraisiais ralio komandos gyvavimo metais reikėjo spręsti tokius pačius hamletiškus klausimus susijusius tiek su varvančiu N40 laikinųjų namų stogu, tiek su sportinių automobilių paruošimu startams, tiek su vairavimo technikos šlifavimu ar padangų paieškomis ir prisidėjimu prie Žemaitijos ralio organizavimo.
Ralio sporte jokių nuolaidų niekas niekada nedaro, todėl antraisiais gyvavimo metais klubo vyrai iš pradžių džiaugėsi tik tuo, kad ralio bendruomenės senbuviai liovėsi įtariai skersakiavę „kas čia per projektas“ ir patikėjo, kad N40 nuoširdžiai rūpinasi automobilių sporto evoliucijos sėkme.
Kaip tik tada nutiko tai, ką šachmatų terminais kalbant, galima pavadinti „ėjimu žirgu“ – sutrumpinti klaidžiojimo „nežinojimo dykumose“ laiką ir išvengti gaišaties išradinėjant savo „dviratį“. N40 globoti sutiko tituluočiausias Lietuvoje ralio meistras Rokas Lipeikis ir jo vadovaujama padangų prekybos įmonė „Egzotika“.
Per 17 metų trukusią karjerą šis panevėžietis 10 kartų tapo Lietuvos ralio čempionu, o 7 kartus buvo greičiausias bendroje įskaitoje. Kartą drauge su šturmano pareigas ėjusia dukra Inga Lipekyte tapo Šiaurės Europos šalių (NEZ) ralio čempionu. Lenktynininko sportinių trofėjų kolekcijoje – daugiau nei 250 įvairiausių taurių ir kitokių apdovanojimų.
Roko patarimų spektras nuo to, kaip geriau parengiant techniką lenktynėms, iki kovos su varžybų išvakarėse neišvengiamai užplūstančiu jauduliu. Be to, senas ralio vilkas primygtinai rekomendavo padirbėti su bene geriausiu automobilių sporto treneriu Jonu Dereškevičiumi. „Ralio profesorius“ sutiko ir sugebėjo ne tik pasidalinti savo žiniomis, bet ir šliukštelėti alyvos ant rusenančių N40 vyrų troškimų lenktyniauti žarijų.
„Tiesą sakant, informacijos gavome tiek, kad visos nespėjome „suvirškinti“ ar net aiškiai viską suvokę – realizuoti. Tarkim Rokas rekomendavo, kad pilotas lenktynių išvakarėse kiek įmanoma griežčiau atsiribotų nuo bet kokių pašalinių darbų ir susikoncentruotų tik į greičio ruožus, kuriuos teks įveikti. Jokių organizacinių rebusų ar netgi bendravimo su rėmėjais ir žiniasklaidos žmonėmis – tai daryti turėtų komandos vadybininkai.
Jonas kreipė mūsų akis į posūkių kampus ir psichologiškai nuteikinėjo nebijoti greitai juos išimti. Deja, praktiškai galvos vis vien liko pramuštos milijonu rūpesčių“, – prisipažino N40 klubo lyderis Algirdas Kazlauskas.
Kita vertus, patyrusių komandos globėjų patarimai labai pravertė kilus debatams LASF ralio komitete dėl standartinių automobilių klasės ateities bei bandymų reglamentuoti kai kuriuos techninius sprendimus, grėsusius dar didesnėmis komplikacijomis: N40 sugebėjo sėkmingai apginti savo pozicijas.
„Legionierių“ pagalba
Didelę patirties injekciją „N40-Egzotika“ ralio komanda gavo pačioje varžybų sezono pradžioje, kai sukirto rankomis su gyva Latvijos ralio legenda Janiu Vorobjovu ne tik dėl „metodologinės“ pagalbos, bet ir dėl startų mūsiškiame čempionate po klubo vėliava.
Šį, neeilinio talento pilotą mielai būtų priglaudusi bet kuri kita komanda ir netgi užtikrinusi tam tikrą finansinę pagalbą (paprastai klubai apmoka savo lyderių startinius mokesčius), tačiau Janis sutiko „N40-Egzotika“ garbę ginti be jokio atlygio. Tik todėl, kad jam, kaip ir R. Lipeikiui, priimtina šio klubo ideologija, ir nuostata, kad būtent „pilotai mėgėjai“ papuošia renginius, padeda sukurti sveiką, draugišką atmosferą, naujas tradicijas, keičia visų su raliu susijusių žmonių supratimą apie šį sportą.
Tokiu būdu „N40-Egzotika“ komanda ne tik ūgtelėjo kiekybine prasme, bet gavo galimybę naudotis milžiniška J. Vorobjovo patirtimi ruošiant techniką, treniruojantis, dalyvaujant varžybose.
Galiausiai, „N40-Egzotika“ sustiprėjo galingiausių automobilių klasėje rungtyniaujančių Lietuvos ralio žvaigždžių akyse, nes komandos garbę šioje įskaitoje gynė pats Janis.
Beje, netrukus po „vestuvių“ su J. Vorobjovu, prie komandos prisijungė dar vienas Latvijos lenktynininkas Danila Beloknas bei vienas greičiausių Rusijos ralio meistrų Aleksandras Gorelovas. Šie vyrai užėmė „sidabrines“ vietas Lietuvos ralio čempionato 2-ojoje ir 3-ojoje įskaitose, o pats Janis padarė tai, ko slapčia tikėjosi visi jo gerbėjai stebėdami paskutiniąsias šiųmetines ralio varžybas Druskininkuose – „Rally Classic“.
Galingiausių automobilių įskaitoje, kurioje į ralio karaliaus sostą pretendavo net keturi ekipažai, J. Vorobjovas pergalę išplėšė pačiame paskutiniame greičio ruože.
Pastaroji pergalė ypač saldi dar ir todėl, kad padėjo pelnyti čempionų titulą komandinėje įskaitoje. Janio indėlis čia – milžiniškas, tačiau faktas, kad vien jo pelnytų taškų tokiam rezultatui nebūtų pakakę – prie „N40-Egzotika“ komandos sėkmės prisidėjo visi Lietuvos ralio čempionate startavę klubo ekipažai, atskiruose etapuose užimdami prizines vietas.
Antai Edvino ir Andriaus Bieliauskų ekipažas „300 Lakes Rally“ V įskaitoje užėmė pirmą vietą, kai visi kiti komandos draugai dėl techninių kliūčių nebaigė varžybų. Būtent dėl šio ekipažo pergalės „N40-Egzotika“ tapo etapo prizininke. Komandai nesutrukdė techninės nesėkmės bei avarijų virtinės, kuriose savo mašinas ilgam iš rikiuotės išvedė „N40-Egzotika“ vyrai (ko vertas vien A. Kazlausko ir A. Petruškevičiaus ekipažo skrydis į upę, apdainuotas Latvijos naujienų portaluose), tačiau visų komandos narių atvežti taškai ne tik nutiesė kelią į LRČ komandinės įskaitos viršūnę, bet tapo savotiška kompensacija už įdėtas pastangas.
„Drąsu teigti „esu geriausias“, bet „N40-Egzotika“ komanda šiais metais įrodė, kad čempionais tampama ne tik dėl greito automobilio, o dėl to, kad komandos narius sieja bendra idėja, noras gyventi visavertį gyvenimą ir „užkrėsti“ kitus elgtis taip pat“, – teigė A. Kazlauskas.
Pasak N40 idėjinio vado, nors metai buvo sunkūs ir pareikalavę permąstyti kai kurias vertybes, tačiau būtent komandine dvasia pasiektas rezultatas motyvuoja kurti strategijas ateinančiam ralio sezonui.
Žygis į ralio Meką
Apibendrinant sezono nuotykius reikia prisiminti dar vieną žygį, kurio herojai buvo N40 sportininkai, net ir po atšaukto „Halls Winter Rally“ paragavę tikro žiemos ralio. Ir ne bet kokio, o vienų sudėtingiausių žieminių lenktynių pasaulyje – „Arctic Lapland Rally“.
Sausio pabaigoje nukeliavę anapus Poliarinio rato mūsiškiai keletą dienų (varžybų organizatoriai leidžia būsimais greičio ruožais važiuoti tiek kartų, kiek tik mano esant reikalinga sudarant kokybišką stenogramą) treniravosi bobslėjaus trasas primenančiuose sniego tuneliuose ir puikiai pradėjo varžybas. Deja, pačios lenktynės baigėsi pusiaukelėje: šeštajame (iš dešimties) greičio ruože pradėjus strigti degalų siurbliui, Igno Taletavičiaus vairuojamas „Renault Clio KitCar“ buvo priverstas trauktis į šalikelę.
Gaila, tačiau šį ekipažą ir vėliau persekiojo techninės problemos, neleidusios prisidėti prie komandos žygių kitose Lietuvos čempionato ar kaimyninių šalių ralio varžybose.
„Teko prisijungti prie ralio gerbėjų armijos, varžybas stebinčių ne pro priekinį automobilio langą, bet sėdint ant sulankstomos kėdės greta trasos. Šiek tiek apmaudu dėl tokios rokiruotės, bet žiūrint kokius rezultatus atnešė mūsų „užkeikimai“ palaikant komandos draugus, jaučiamės nuveikę ne taip ir mažai“, – juokavo I. Taletavičius.
Statistika
2016 m. Lietuvos ralio čempionate, „N40-Egzotika“ ralio komandos sudėtyje startavo septyni ekipažai. Jiems sekėsi skirtingai, o apibendrinus metinius rezultatus J. Vorobjovo ekipažas tapo Lietuvos ralio čempionu greičiausioje ir bendroje įskaitose.
A. Gorelovas su šturmanu Igoriu Skuridinu užėmė antrą vietą antroje įskaitoje, D. Belokonas su Tomu Freibergu taip pat iškovojo antrą vietą, tik trečioje sportinių automobilių įskaitoje.
Markas Judzentavičius su Mariumi Lipnicku liko penkti trečioje įskaitoje, o I. Taletavičiaus ir Dariaus Augūno ekipažas startavo trečioje įskaitoje, bet, deja, dėl aibės sudėtingų problemų tapo neklasifikuojami bendroje čempionato įskaitoje.
A. Kazlauskas su Andriumi Petruškevičiumi po rimtų nesėkmių viduryje sezono su komandos draugais Edvinu bei Andriumi Bieliauskais pasidalino ketvirta bei penkta vietomis penktoje, gamyklinių automobilių įskaitoje. Na, o visą komanda kartu iškovojo didžiausią įmanomą titulą – Lietuvos ralio čempionų.