Neprisimena, kokiu greičiu važiavo
Per Molėtų rajoną nusidriekusiame trečiajame lenktynių greičio ruože A. Majausko ir L. Pečeliūno pilotuojamas „Subaru Impreza“ nulėkė nuo kelio ir rėžėsi į grupelę ralį stebėjusių žiūrovų. Pamatę tiesiai į juos atskriejantį automobilį, žmonės pabiro į šalis, tačiau 33-ejų moteris pasitraukti nespėjo ir partrenkta žuvo vietoje.
DELFI žiniomis, trasos vieta, kurioje įvyko avarija, organizatorių nebuvo pažymėta kaip pavojinga zona. Po tramplino nusileidusio ekipažo laukė greitų „S“ formos posūkių sekvencija, tačiau „Subaru Impreza“ nepataikė į lenktyninės trajektorijos vėžes, ratais kabino pažliugusį kelkraštį ir tapo nebekontroliuojamas.
Ralio specialistų nuomone, avariją galėjo lemti per didelis greitis ar netinkamai pasirinkta trajektorija dar prieš trampliną.
DELFI kalbintas L. Pečeliūnas teigė nežinantis, kokiu greičiu važiavo prieš nelaimę.
„Sėdėdamas šalia vairuotojo ir taip spidometro nelabai matau, todėl tikrai negaliu atsakyti, koks tuomet buvo mūsų greitis. Bet kai automobilis važiuoja ne keliu, reiškiasi, kažkas yra blogai – ar greitis, ar dar kažkas. Žinau tik tai, kad pasitaikė slidi danga, o kas buvo užrašyta stenogramoje – neatsimenu. Kai ne pats vairuoju, sunku pasakyti, dėl ko taip nutiko“, – sakė šturmanas.
Žuvo gyvenimo draugo akyse
Po avarijos L. Pečeliūnas pats išlipo iš duobėje atsidūrusio automobilio, A. Majauskui incidentas baigėsi liūdniau. Abu lenktynininkus nuvežus į ligoninę paaiškėjo, kad vairuotojui lūžo stuburas. Šturmanas atsipirko sutrenkimais ir iš ligoninės tą pačią dieną buvo išleistas gydytis namuose.
„Kaip po tokios avarijos, man labai pasisekė, niekas nelūžo. Kolegai – prasčiau, bet jis atsigaus, jau vaikščioja“, – pasakojo L. Pečeliūnas.
Tuo tarpu „Subaru Impreza“ iš kelio pasitraukti nespėjusiai ralio žiūrovei gydytojai nebegalėjo niekuo padėti.
DELFI žiniomis, ne vienerius metus automobilių sporto renginius lankiusi moteris nelaimės vietoje buvo kartu su savo širdies draugu ir lenktynininko iš Kauno Ramūno Čapkausko fanų klubo kompanija.
„Asmeniškai aš jos nepažinojau. Paskui išgirdau, kieno ji draugė – pats to vyriškio taip pat nepažįstu, bet tokį žmogų žinau“, – susikrimtęs kalbėjo L. Pečeliūnas.
Žuvusioji bus laidojama trečiadienį, 13 val., Panemunės kapinėse Kaune.
Lenkė net ralio lyderį?
A. Majauskui ir L. Pečeliūnui kovoti dėl sekundžių trasoje nereikėjo, kadangi lenktynių įskaitoje jie nekonkuravo.
Kruviną avariją patyrė vienas iš vadinamųjų „nulinių“ ekipažų, skirtų užtikrinti saugumą ralyje.
Nuliais pažymėti automobiliai į trasą pajuda prieš tikruosius ralio dalyvius, signalizuodami apie artėjantį lenktynių startą. Finišavę „nulinukai“ turi pranešti teisėjams apie trasos būklę ir pastebėtus galimus pavojus. Anot paties L. Pečeliūno, kartu su A. Majausku jie šią funkciją įvairiuose Lietuvoje rengiamuose raliuose atlieka ketverius metus ir iki šiol incidentų patyrę nebuvo.
Priešingai nei pirmieji į greičio ruožą išvažiuojantys apsaugos ekipažai, įspėjantys neleistinai arti trasos atsidūrusius žiūrovus, „nulinukai“ nestabčioja ir laiko pakeliui į finišą negaišta, bet pasinerti į lenktynių azartą neturėtų.
Tuo tarpu Vilniaus ralį organizuojančio Lietuvos automobilių klubo (LAK) prezidentas Rolandas Dovidaitis įsitikinęs, kad A. Majausko ir L. Pečeliūno ekipažas pamiršo, ką veikia trasoje.
„Pateiksiu jums vieną iškalbingą faktą. Remiantis GPS sistemos duomenimis, prieš pat avariją „nulinis“ ekipažas važiavo 129 kilometrų per valandą greičiu. O ralio lyderio Dominyko Butvilo greitis toje vietoje – 114 km (pirmasis startavęs D. Butvilo ekipažas vienintelis įveikė trečią greičio ruožą iki nutraukiant lenktynes šioje atkarpoje – DELFI). Tai šį tą pasako, ar ne? Jie tikrai beprotiškai lėkė, nors to daryti neturėjo“, – teigė R. Dovidaitis.
Tačiau L. Pečeliūnas sutikti su priekaištais, kad jo ekipažas elgėsi neatsakingai smarkiai spausdamas akceleratorių, nenorėjo.
„Nulinukai“ turi važiuoti sportiniu tempu. Prieš mus važiuoja vadinamosios „šluotos“ – saugos automobiliai, kurie sustoja trasoje. O mes važiuojame sportiniu tempu. Savaime aišku, sukelti avarinių situacijų neturime, bet visko pasitaiko ir lėtai važiuojant.
Tikrai nenorėčiau ieškoti kaltų dėl šios nelaimės. Galvoju, kad tai – nelaimingas atsitikimas, ir būtų labai netikslinga kažką apkaltinti. Tai – tikrai nelaimingas atsitikimas, niekas nieko panašaus nenorėjo“, – kartojo „nulinio“ ekipažo šturmanas.
Nereagavo į pastabas
R. Dovidaičio manymu, atsakomybę dėl savo gyvybės ir sveikatos automobilių sporto varžybų metu turėtų jausti ir patys žiūrovai.
Anot jo, pirmajam saugos automobiliui patikrinus trasą, būsimoje avarijos vietoje žmonių nebuvo. Kai vėliau žiūrovai susirinko, jie esą buvo paprašyti pasitraukti toliau nuo trasos, bet į perspėjimą nesureagavo.
Be to, kaip pasakojo liudininkai, žuvusioji moteris neva sėdėjo nugara į atlekiantį automobilį, todėl nesuspėjo išvengti mirties.
„Tikrai apgailestaujame dėl to, kas įvyko. Ta vieta išties nebuvo pažymėta kaip pavojinga. Gal sudarant saugos planą buvo vertinama vienaip, o realybėje pasirodė priešingai. Negalvojome, kad ten susirinks tiek žiūrovų, kad jie nereaguos į pastabas.
Nemanau, kad organizatoriai galėjo padaryti kažką daugiau. Ant kiekvieno kampo, prie kiekvieno žmogaus apsaugininko juk nepastatysi, o ir tie patys būna siuntinėjami įžūlių žiūrovų“, – dėstė R. Dovidaitis, kuris yra ir Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) viceprezidentas bei ralio komiteto pirmininkas.
Saugumui trūksta pinigų
Pasak DELFI kalbintų ralio ekspertų, nelaimes, per kurias nukenčia žiūrovai, lenktynėse visuomet lemia trys faktoriai: vairuotojo klaida, nepakankamos organizatorių prevencinės priemonės ir pačių žiūrovų neatsakingas elgesys.
Net ėmusis visų įmanomų apsaugos priemonių, neįmanoma išvengti fakto, kad automobilių sportas – pavojingas, nelaimingų atsitikimų gali pasitaikyti bet kuriame ralyje.
„Netgi idealiai organizavus ralį, nelaimė gali atsitikti. Gali būti be galo daug situacijų, kurių neįmanoma numatyti. Labiausiai tai priklauso nuo žiūrovų skaičiaus – kuo jų daugiau, tuo sunkiau nuo visko apsisaugoti“, – aiškino populiariausią šalyje žiemos ralį Šiaurės Lietuvoje organizuojantis Benediktas Vanagas.
Kita vertus, Vilniaus ralio organizatoriams tenka verstis su netgi Lietuvos mastais kukliu biudžetu, kuris lemia ir lėšas, skiriamas saugumo užtikrinimui.
Žiemos ralyje prie kiekvieno greičio ruožo sukuriamos specialios žiūrovų zonos su atitinkama infrastruktūra, leidžiančia patogiai ir saugiai stebėti varžybas. Visas kitas vietas šalia trasos organizatoriai laiko draudžiamomis žiūrovams.
Vilniaus ralyje tokių zonų atsisakyta dėl pinigų stygiaus. R. Dovidaitis taip pat pripažino, jog turint daugiau lėšų saugumo užtikrinimą greta trasos būtų efektyviau patikėti ne savanoriams, o samdytai profesionaliai saugos firmai.
Lenktynininkų klaidos – neišvengiamos
B. Vanagas yra ne tik lenktynių organizatorius, bet ir ilgametis Lietuvos ralio čempionatų dalyvis, šeštadienį startavęs ir Vilniaus ralyje.
Nelemtąjį trečią greičio ruožą jis įveikė per treniruotes. Tačiau tramplino, po kurio A. Majausko ir L. Pečeliūno pilotuojamas automobilis nėrė tiesiai į žiūrovų būrį, jis teigė nė neįsidėmėjęs.
„Turėjome užsirašyti 60 ar 70 kilometrų trasos. Natūralu, kad tokioje distancijoje įsimeni tik pačias pavojingiausias vietas. Ta vieta, kur įvyko nelaimė, tokia neatrodė“, – neslėpė B. Vanagas.
Vis dėlto atsakomybės ant suklydusio ekipažo pečių lenktynininkas nevertė.
„Aš mažiausiai kaltinčiau vairuotoją, nors tai ir buvo „nulinis“ ekipažas, kuris daugiau atlieka teisėjo funkciją ir kategoriškai neturi važiuoti maksimaliu tempu. Mano asmenine nuomone, A. Majausko ekipažas yra vienas pareigingiausių Lietuvoje. Tai, jog nelaimė atsitiko jiems, tik parodo, kad taip gali nutikti absoliučiai bet kam.
Aišku, tai buvo vairuotojo klaida, bet klaidos automobilių sporte yra natūralus dalykas. Dėl to organizatoriai ir turi rūpintis, kad trasa potencialiai pavojingose vietose būtų tinkamai atitverta nuo žiūrovų. Jeigu taip nebuvo padaryta, manau, tai nemažas pažeidimas. Kitas dalykas, ir patys žiūrovai turi galvoti apie savo saugumą. Aš greičiausiai toje vietoje nebūčiau stovėjęs, nes žinau, kaip važiuoja automobilis ir kaip veikia fizikos dėsniai. Pažiūrėjęs nelaimės vaizdo įrašą pašiurpau ten pamatęs tiek daug žmonių, jie, regis, tiesiog nesuvokė, ką daro“, – svarstė B. Vanagas.
Šių metų legendinio Dakaro ralio dalyvis pažymėjo dar vieną aplinkybę, sukeliančią pavojų lenktynių dalyviams ir stebėtojams.
„Mano giliu įsitikinimu, Vilniaus ralis yra „greitokas“, balansuojantis ties rekomenduojamo lenktynininkų vidutinio greičio riba. Tas pats pasakytina apie daugelį Lietuvoje vykstančių ralių“, – teigė B. Vanagas.
Saugumo specialistas: nusiritome dešimt metų atgal
Tuo tarpu ilgametę ralių saugumo eksperto patirtį sukaupęs Jonas Bacevičius kur kas griežtesnis: jo įsitikinimu, saugumo standartai Lietuvoje organizuojamose lenktynėse nusirito dešimtmečiu atgal, ir dėl to kalta dabartinė LASF vadovybė.
Pastaraisiais metais savo žinias J. Bacevičius išnaudoja rūpindamasis lenktynių saugumu dėl ralio pamišusioje Suomijoje, lietuvis dukart dirbo ir per šioje šalyje vykstantį pasaulio ralio čempionato (WRC) etapą.
Tuo tarpu eiti saugumo viršininko pareigas Lietuvos ralio čempionato etapuose specialistas teigia nebematantis prasmės.
„Dabartinei federacijos valdžiai saugumo reikalavimai yra, švelniai tariant, neįdomūs. Regresas prasidėjo, kai į federaciją atėjo prezidentas Gintaras Furmanavičius, ponai Ričardas Rupkus ir R. Dovidaitis. Federacija reglamentuoja saugumo reikalavimus, trasų įrengimą, saugos planų parengimą, su saugumu susijusių tarnybų instruktavimą. Deja, šia prasme dabar esame sugrįžę į 2000-ųjų lygį“, – piktinosi J. Bacevičius.
Ne vieną pastabą jis pareiškė ir žiūrovės žūtimi paženklinto Vilniaus ralio organizatoriams.
„Tramplinas, po kurio įvyko nelaimė, sportine prasme nebuvo labai pavojingas. Bet po jo sekė „S“ formos posūkiai. Pagal tarptautinę praktiką, greta jų turėjo būti įrengta raudonoji zona, kurioje draudžiama būti ne tik žiūrovams, bet ir žurnalistams. Jei ten būtų sudėti stabdymo barjerai, galbūt tragedijos nebūtų.
Kitas dalykas, kad šiame ralyje vidutinis greitis būna gerokai per didelis. Pagal Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) dokumentus, tokiu atveju privalo būti įrengiamos greitį slopinančios kliūtys. Be to, neįsivaizduoju, kaip per 4 minutes į įvykio vietą gali atvykti greitoji pagalba, kuri budi starte už 10 kilometrų šlapio žvyrkelio. Nebent už vairo sėdi ralistas. Galiausiai, nesuprantu, kodėl po avarijos ralis tęsėsi toliau. Pagal tarptautines etikos normas, nutikus mirtinam įvykiui, varžybos turi būti nutrauktos.
Pasidomėkite, kas buvo padaryta dėl saugumo 2010 metais, kokios pajėgos tam mestos, ir kas buvo šičia. Aš manau, kad dabar dėmesio tam praktiškai išvis neskiriama“, – kategoriškas buvo J. Bacevičius.
Kas kaltas dėl jaunos moters gyvybę nusinešusios avarijos, aiškinsis ir policija. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.
Kaip saugiai stebėti ralį
Ralio lenktynių organizatoriai primena žiūrovams: rinkdamiesi patogesnes vietas varžybų stebėjimui, atminkite, kad trasa uždaroma likus valandai iki pirmojo automobilio starto, tad į tas vietas būtina atvykti anksčiau. Atvykę apsižvalgykite ir numatykite vietą, į kurią būtų galima greitai ir saugiai pasitraukti. Nesirinkite vietų, esančių žemiau važiuojamosios kelio dalies, ir jokių būdu nevaikščiokite trasa, kol saugos tarnybos vėl jos neatidarys bendram eismui.
Ralio rengėjai prašo atvykusius stebėti varžybų su vaikais jiems rodyti išskirtinį dėmesį, o šalia varžybų trasos gyvenančių žmonių – lenktynių dieną atidžiau prižiūrėti naminius gyvulius, kad jie nenutrūktų ir neatsidurtų trasoje.
Bendros saugumo taisyklės žiūrovams:
1. Ralį stebėkite tik organizatoriaus numatytose žiūrovų zonose.
2. Griežtai laikykitės policijos pareigūnų, saugos darbuotojų, teisėjų ir kitų oficialių varžybų asmenų nurodymų.
3. Niekada nestovėkite nusisukę nuo trasos, kuria važiuoja sportiniai automobiliai.
4. Niekada nestovėkite išorinėje posūkio dalyje arba už tramplino. Būti posūkio ,viduje“ taip pat nesaugu. Ypač pavojinga vieta – pirmi 50-70 metrų iškart po posūkio arba po tramplinu abiejose kelio pusėse.
5. Nestovėkite žemiau kelio lygio. Kelkraštis dažnai ,,įtraukia“ ralio automobilius.
6. Nevaikščiokite trasa. Ekipažai startuoja vienos minutės intervalu. Galite ir nepastebėti už pravažiuojančio automobilio dar vieno atskubančio ekipažo.
7. Stebėdami varžybas niekada nepalikite vaikų be priežiūros.
8. Netrypkite gyventojų pasėlių.
9. Kiekvienas asmuo, savavališkai patekęs už apsauginės juostos ar stovintis pavojingose trasos vietose, pats atsako už savo saugumą, sveikatą ir gyvybę.