Norint iliustruoti išskirtinę IV LARČ etapo dvasią šįkart pakanka viso labo dviejų nuotraukų. Vienoje jų brolių Vaidoto ir Žygimanto Žalų skrydis per greito posūkio viduryje esantį trampliną: automobilis atsiplėšia nuo kelio slysdamas bemaž 90 laipsnių kampu važiavimo krypčiai, o nuskriejęs tiesiog nepadoriai didelį atstumą, leidžiasi kelkraštyje, nesuvokiamu būdu „išsitiesina“ ir, sukėlęs žiūrovų ovacijų cunamį, neria finišo link.
Inkvizicijos laikais už tokį antgamtišką vairavimą vyrai greičiausiai būtų apkaltinti pardavę sielą šėtonui ir supleškėję ant laužo. Pasaulio ralio čempionate panašius triukus su WRC technika išdarinėja tik vienas kitas aukščiausios prabos pilotas. Vaidas tą padarė su pusiau namudiniu L8 klasės aparatu. Vienas ponas Dievas žino, kaip po tokios perkrovos senolis „Mitsubishi EVO VIII“ nevirto 1200 kilogramų metalo laužu.
Antrasis vaizdas, galintis būti „Samsonas Rally Rokiškis“ vizitine kortele – žmonių jūra, susirinkusi Rokiškio dvaro rūmų kieme iš arti pažiūrėti į virtuoziškai kovinius automobilius vairuojančius sportininkus, juos pakalbinti ir pasidaryti asmenukių. Miestelėnų susirinko tiek, tarsi čia vyktų ne oficiali nugalėtojų apdovanojimo ceremonija, o garsioji prekybininkų akcija „Jamam“.
Akivaizdu, kad Aukštaitija apskritai ir Rokiškis konkrečiai nepaprastai pasiilgo gero ralio, o tai ką pasiūlė šio projekto strategai – Audrius Gimžauskas ir Martynas Samsonas – visiškai atitiko lūkesčius.
„Prieš organizatorius lenkiu galvą: jie puikiai padirbėjo visais kertiniais klausimais, tiek sukurdami būtiną infrastruktūrą varžybų metu, tiek ralį atvesdami į miesto gatves, tiek įrengdami žiūrovų zonas, tiek užtikrindami saugumą, tiek pakviesdami itin greitų pilotų iš užsienio. Manau, kad galutiniu rezultatu patenkintos visos pusės. O svarbiausia – Lietuvos ralio žemėlapyje atsirado naujas traukos taškas“, – po varžybų „Samsonas Rally Rokiškis“ komandą gyrė Benediktas Vanagas, dėl keleto nuotykių su greičio ruožuose pradurtais ratais likęs šeštoje bendros įskaitos vietoje.
Pats A. Gimžauskas vertindamas renginį pirmiausia akcentavo Rokiškio bendruomenės požiūrį į ralį – pradedant savivaldybės vadovais ir baigiant vietinėmis verslo įmonėmis, rasti bendrą kalbą buvo lengviau nei ankstesniais metais sprendžiant „300 ežerų ralio“ galvosūkius Zarasuose.
„Mes patys sau pasižymėjome keletą dalykų, kuriuos reiktų koreguoti ar tobulinti kitais metais, tačiau esminiai dalykai pavyko. Ypač smagu dėl tokios azartiškos sportinės kovos, kurios baigtis nebuvo aiški iki pat paskutinio kilometro. Svečiai iš Suomijos, Švedijos, Danijos, Airijos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos buvo ne šiaip turistai, o vieni nacionalinių čempionatų lyderiai. Ko verta vien Suomijos ralio legendos – dešimt kartų čempionatą laimėjusio Juha Salo ir šiųmetinio sezono lyderio Teemu Asunmaa akistata“, – džiaugėsi A. Gimžauskas.
Beje, dėl tokios gausios (ralyje buvo iškeltos 12 šalių vėliavos) užsieniečių delegacijos „kaltas“ M. Samsonas. Per savo kompanijos „Samsonas Motorsport“ atstovybes įvairiose šalyse jis ne tik išplatino informaciją apie būsimas varžybas, bet ir ant savo pečių užsivertė liūto dalį išlaidų, susijusių su lenktyninių automobilių nuoma, draudimu, padangomis, transportavimu į Lietuvą ir krūva panašių „smulkmenų“.
„Žiūrovų, atkeliavusių čia specialiai pažiūrėti ralio, o ne sugalvojusių paįvairinti murksojimą prie jūros, čia gal netgi daugiau, nei susirenka į Palangos „1000 km lenktynes“. Man buvo labai malonu matyti tiek besišypsančių veidų, nesutikti girtų ar neadekvačiai besielgiančių žmonių. Šiuo požiūriu „Samsonas Rally Rokiškis“ organizatoriai atrado regioną, išalkusį kokybiškų renginių ir tuo puikiai pasinaudojo.
Tas pats pasakytina ir apie sportinę pusę – prisimenantys kadaise čia buvusius greičio ruožus jau pakabinę šalmus „ant vinies“, todėl visiems viskas nauja ir įdomu. Žinoma, buvo keletas pernelyg ilgų ir pernelyg greitų atkarpų, dėl kurių buvo balansuojama ties viršutine FIA rekomenduojamo maksimalaus vidutinio greičio riba, tačiau negirdėjau, kad kažkas dėl to būtų turėjęs didelių nusiskundimų.
Kita vertus visuomet nugalėtojai būna viskuo patenkinti, o tie, kuriems Fortūna buvo atsukusi nugarą, randa ką pakritikuoti. Tai normalu. Dešimtbalėje vertinimo skalėje šitos lenktynės gautų mažų mažiausiai devynetuką“, – konstatavo LASF prezidentas.
Iš tiesų, žiūrovų simpatijas susišlavęs V. Žala po finišo švytėjo ir, nepaisant turėtų techninių problemų – strigusio akceleratoriaus pedalo ir viename greičio ruožų nusimovusios turbinos žarnos, teigė esąs labai patenkintas tiek galutiniu rezultatu (iki 3 vietos bendroje įskaitoje Vaidui pritrūko mažiau nei 10 sekundžių), tiek lenktynėmis naujame regione.
„Nors Rokiškis ir Zarasai susiglaudę savo „sienomis“, greičio ruožų specifika labai ryški. Čia gerokai mažiau suraizgytų keliukų, daug aklų posūkių ir tramplinų, kuriuos, galvojant apie gerą rezultatą, reikia įveikti atidarius pilną „skylę“. T. y. čia reikia stipresnių nervų ir daugiau tikslumo, tačiau nedrįsčiau to vadinti trūkumu“, – dėstė V. Žala.
Komplimentus organizatoriams žarstė ir didžiausiu tempu visus 12 greičio ruožų įveikęs Janis Vorobjovas.
„Mano akimis, tai vienas kokybiškesnių ir įdomesnių ralių, kuriuose pastaraisiais metais teko startuoti. Ačiū M. Samsonui ir A. Gimžauskui, kad jie taip aukštai kėlė reikalavimų lenktynėms kartelę, ir sėkmingai ją įveikė. Greičiai iš tiesų didoki – į spidometrą kartais būdavo baisu net pažiūrėti, tačiau tai priverčia dar labiau susikaupti ir siekti maksimalaus ekipažo tarpusavio susikalbėjimo“, – dėstė J. Vorobjovas.
Po pavydėtina sėkmingos „Samsonas Rally Rokiškis“ premjeros, lenktynių organizatoriai patvirtino, kad šiame regione Lietuvos ralio čempionato etapai bus rengiami mažiausiai dar dvejus metus.